literatūros žurnalas

Siarhej Prylucki. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 8–9

Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys

Siarhejus Pryluckis (Сяргей Прылуцкі) gimė 1980 m. Breste. Prozos knygų „Dviejų jaunų nežmogų bletirtys“ („Йопыты двух маладых нелюдзяў“, 2009), „Degeneracinis žodynas“ („Дэгенэратыўны слоўнік“, 2014) ir poezijos rinkinių „Devyniasdešimtiniai forever“ („Дзевяностыя forever“, 2008), „Stabilumo epochos didvyris“ („Герой эпохі стабільнасьці“, 2014), „Patriotizmas mėgėjams“ („Патрыятызм для чайнікаў“, 2016, išgalvoto šiaurės korėjiečių poeto Kim Čžun Ho vardu), „Šalin suaugusius!“ („Далоў дарослых!“, 2017), „Euridikė neatsigrįžta“ („Эўрыдыка не азіраецца“, 2021), „Hibroidai“ (rengiama spaudai) autorius. Išvertė poezijos iš ukrainiečių, lenkų, anglų kalbų. Gyvena Ukrainoje (iki 2022 m. vasario gyveno Bučioje).

Publikuojami eilėraščiai yra iš šiuolaikinės baltarusių poezijos antologijos „Baltai raudonai baltai“ (sudarytojai Marius Burokas ir Vytas Dekšnys), kurią netrukus išleis „Bazilisko ambasada“.

 


Nauja karta

senasis jaunimas laižosi žaizdas
o šitam naujajam
viskas dar prieš akis

nevilties kurortai
patirties kalėjimai

jų akys žiba
lyg žuvų žvynai
tamsiame vandenyje

jie dar tik mokosi rinktis
tarp tiesos ir neteisybės
mėsainio ir dešrainio
sekso ir pornūchos
sporto ir kento ketveriukės

tačiau
dar truputį
dar šiek tiek
ir baigsis nuolaidos stebuklams

žvanga kišenėse
ateities auksas

jaunuolių širdys virpa
tarsi langai per žemės drebėjimą

 


Dar vienas pabėgėlių bliuzas

už šito miško gyvena nežmonės
kartais nueinu tenai
pašerti benamių šunų
bet viską suvalgo svetimi vaikai

mūsų šeima –
pabėgėliai iš gretimo mikrorajono
bėgti toliau
neleido nostalgija

tenai mūsų nemėgo
nemėgsta ir čia
bet kol kas be pasekmių
nes nežino per kur ir kuo mušti
kad geriau veiktų

mūsų vaikai bus sotūs
koše iš svetimų galvų
mūsų broliai ir seserys gyvens
protarpiais tarp ligų ir svetimų naujienų

mums nebėra kur toliau bėgti
nebent į tas vietas
kur švelnesni klimatas ir neapykanta
bet ir tai neilgam

kasnakt ten užmigsiu
ant tavo rankos
tarsi ant oro pagalvės
po katastrofos

 


Rytų Europa

mama – liberalė
mėgsta marškinėlius be liemenuko
filmus apie nieką
bičiuliautis su pamišėliais

tėtis – konservatorius
tiesus sklastymas stiprūs pirštai
pindosai žvejyba
geležinė istorijos eiga

jie sako:
sūnau, gyvenimas – sudėtingas dalykas
sūnau, gyvenimas – paprastas dalykas

su tokiais mokytojais
žinau tik vieną dalyką –
žmonėms atšoko protas nuo politikos

per kiekvienus rinkimus
tėvus išsiveža greitoji
šalis renkasi ateitį

o aš imu
kaimynę Andželiką
ir kaimynę Veroniką

kaip ir aš
jos neturi jokių pažiūrų
vaikštinėja iš ryto nuogos po butą
baigia gerti svaigalų likučius iš kakliuko

varto poezijos knygutes
ir kvatodamos atsirūgsta
gundančiu pagirių tvaiku

 


Pratarmė neapykantai

kišdamas pirštus į tavo žaizdas
lyg į šventinę gefilte fiš
prisimenu tėvo žodžius –
nežudyk be priežasties
nedaryk taip kaip norėtum kad būtų daroma tau

janka marksas
jakubas engelsas
francišakas nyčė –
kuris tavo širdžiai mielesnis?
kurio kastuvas kapsto giliau?

mano prieše manoji viltie
matau kasnakt tavo mirtį
užmigdamas fronto užnugaryje

mano namų durys visad atviros
visada mielai šnektelėčiau
vienu kitu maloniu žodžiu
prie butelio cikutos
paleidęs fone odę džiaugsmui

man patinka taviškiai
ne visas protas ne visa širdis
siauras akiratis šūvio atstumu

esu pasirengęs rinkti tave į parlamentą
kad nepaleisčiau iš akių

žiūrim vienas į kitą
noriai cituodami autoritetus
aplenkdami nepatogias vietas

ateities ūkuose nesvarbu
kurio laivas apsivers pirmas
svarbiausia kad pakaktų mitrumo
išmesti lauk tuos kurie nereikalingi

adolfas lagerliofas
emilė džugašvili
kuris artimesnis tavo tautai?
kurio tiesa numaldys sielą?

mes atgulsim skirtingose duobėse
mus pirko skirtingose parduotuvėse
tave už sidabrą mane už auksą

manoji tamsa mano prieše
leiski apglėbsiu tave
atsuk kitą skruostą – pabučiuosiu
kas kitas jei ne tu
patikės manimi iš pirmo smūgio

 


Pabėgėliai

ūžiantis virš mūsų lėktuvas
galėtų būti mums dosnesnis –

numestų mažą bombikę
iš taikaus dangaus

vieną dviem

nes per tą tylią kasdieną pamiršom
kas yra
nieko neturėti
mylėti nieką

kas yra
rašyti padėkos laiškus
už prarastas iliuzijas

 


Tarptautinis okupacijos festivalis

garbūs susirinkusieji –
taria vedėjas suderintu ir pastatytu prie sienos balsu –
nuoširdžiai jus sveikiname jūsų žemėje

nuo aneksijos specialistų
banketinio staliuko
girdėti audringi plojimai

leiskit atiduoti jums ne vien pagarbos duoklę
burbuliuoja vedėjas
į sceną išeina mergos su duona ir druska

tuo metu spec. tarnybų agentai kamputyje prie sienos
tyliai kelia šampano taures
už naujas žvaigždutes antpečiuose

eilinei publikai galiorkoje
dalijamos plataus asortimento vėliavėlės
ir dar dovanų daviniai

paskui prie mikrofono prieina
gyvas tragedijos žanro klasikas
ant vieno peties mergaitė
ant kito automatas

paskui suteikiamas žodis
egzaltuotiems veteranams
vis nesenstančiomis sielomis

o dabar – galiausiai sako vedėjas –
svarbiausia renginio dalis:
kolaborantų gala paradas
ir festivalio uogytė –
šventiškas nepritariančiųjų sušaudymas

Vasyl Stus. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Vasylis Stusas gimė 1938 m. Rachnivkoje (Vinycios sritis). Poetas, vertėjas, prozininkas, literatūrologas, disidentas. Baigė studijas pedagoginio instituto Istorijos ir literatūros fakultete.

Jurij Andruchovyč. Pavergta beprotybė: antipasaulis

2022 m. Nr. 10 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Jurijus Andruchovyčius gimė 1961 m. Stanislave (dabar Ivano Frankivskas). Poetas, prozininkas, vertėjas, eseistas, vienas žymiausių šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų, jo kūrybos…

Dušan Mitana. Mano gimtosios kapinės

2011 m. Nr. 5 / Iš slovakų k. vertė Vytas Dekšnys / Dušanas Mitana gimė 1946 m. Moravske, Lieskovės miestelyje šiaurės vakarų Slovakijoje. Bratislavoje studijavo žurnalistiką, baigė kino ir televizijos dramaturgijos studijas

Valžyna Mort. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Valžyna Mort (Вальжына Морт, tikr. Volha Martynava) gimė 1981 m. Minske. Baigė studijas Minsko valstybiniame lingvistikos universitete. Nuo 2006 m. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Siarhej Dubavec. Savižudybė. Rūko pasaka

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Siarhejus Dubavecas (Сяргей Дубавец) gimė 1959 m. Mozyriuje. Užaugo Minske, Baltarusijos valstybiniame universitete baigė žurnalistikos studijas. Dirbo įvairiuose leidiniuose, dalyvavo nelegalioje…

Uladzimir Sciapan. Mokyklos gatvėje

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Uladzimiras Sciapanas (Уладзімір Сцяпан, tikr. Uladzimiras Sciapanenka) gimė 1958 m. Kasciukoukoje (Homelio r.). Baigė dailės studijas Baltarusijos teatro ir menų institute (Minskas).

Jurij Andruchovyč. Širdžialapė taukė

2011 m. Nr. 2–3 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius gimė 1960 m. Stanislave (dabar – Ivanofrankivskas). Baigė studijas Lvovo I. Fiodorovo poligrafijos institute.

Serhij Žadan. Eilėraščiai

2007 m. Nr. 7 / Iš ukrainiečių k. vertė V. Dekšnys / Serhijus Žadanas (g. 1974) – poetas, prozininkas, viena ryškiausių jaunosios ukrainiečių literatūros asmenybių. Šešių poezijos rinkinių ir trijų romanų autorius. Šiuo metu gyvena Charkove.

Hrycko Čiubaj. Kalbėti, tylėti ir vėl kalbėti

2015 m. Nr. 3 / Iš ukraniečių k. vertė Vytas Dekšnys / Ukrainiečių poetas, vertėjas Hrycko (Hryhorijus) Čiubajus gimė 1949 m. Berezynuose (Rivno sr.). Nuo 1970 m. gyveno Lvove, bendravo su nepriklausomų pažiūrų inteligentais…

Dominika Słowik. Žiemonė

2021 m. Nr. 1 / Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys / Dominika Słowik (g. 1988) – lenkų rašytoja, dviejų romanų autorė: „Atlas: Doppelganger“ (2015, nominuota Gdynės literatūros premijai) ir „Žiemonė“ („Zimowla“, 2019, apd. „Polityka“ kultūros pasu).

Aleksander Kaczorowski. Hrabalas atskirasis

2020 m. Nr. 8–9 / Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys / Aleksandras Kaczorowskis (g. 1969) – lenkų žurnalistas, eseistas, čekų literatūros vertėjas. Šiuo metu redaguoja Prahoje leidžiamą žurnalą „Aspen Review Central Europe“.

Julia Musakovska. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / Iš ukrainiečių k. vertė Daiva Čepauskaitė ir Vytas Dekšnys / Ukrainiečių poetė, vertėja Julija Musakovska gimė 1982 m. Lvove. 2005 m. Lvovo nacionaliniame universitete baigė tarptautinių santykių studijas.