Siarhej Prylucki. Eilėraščiai
2022 m. Nr. 8–9
Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys
Siarhejus Pryluckis (Сяргей Прылуцкі) gimė 1980 m. Breste. Prozos knygų „Dviejų jaunų nežmogų bletirtys“ („Йопыты двух маладых нелюдзяў“, 2009), „Degeneracinis žodynas“ („Дэгенэратыўны слоўнік“, 2014) ir poezijos rinkinių „Devyniasdešimtiniai forever“ („Дзевяностыя forever“, 2008), „Stabilumo epochos didvyris“ („Герой эпохі стабільнасьці“, 2014), „Patriotizmas mėgėjams“ („Патрыятызм для чайнікаў“, 2016, išgalvoto šiaurės korėjiečių poeto Kim Čžun Ho vardu), „Šalin suaugusius!“ („Далоў дарослых!“, 2017), „Euridikė neatsigrįžta“ („Эўрыдыка не азіраецца“, 2021), „Hibroidai“ (rengiama spaudai) autorius. Išvertė poezijos iš ukrainiečių, lenkų, anglų kalbų. Gyvena Ukrainoje (iki 2022 m. vasario gyveno Bučioje).
Publikuojami eilėraščiai yra iš šiuolaikinės baltarusių poezijos antologijos „Baltai raudonai baltai“ (sudarytojai Marius Burokas ir Vytas Dekšnys), kurią netrukus išleis „Bazilisko ambasada“.
Nauja karta
senasis jaunimas laižosi žaizdas
o šitam naujajam
viskas dar prieš akis
nevilties kurortai
patirties kalėjimai
jų akys žiba
lyg žuvų žvynai
tamsiame vandenyje
jie dar tik mokosi rinktis
tarp tiesos ir neteisybės
mėsainio ir dešrainio
sekso ir pornūchos
sporto ir kento ketveriukės
tačiau
dar truputį
dar šiek tiek
ir baigsis nuolaidos stebuklams
žvanga kišenėse
ateities auksas
jaunuolių širdys virpa
tarsi langai per žemės drebėjimą
Dar vienas pabėgėlių bliuzas
už šito miško gyvena nežmonės
kartais nueinu tenai
pašerti benamių šunų
bet viską suvalgo svetimi vaikai
mūsų šeima –
pabėgėliai iš gretimo mikrorajono
bėgti toliau
neleido nostalgija
tenai mūsų nemėgo
nemėgsta ir čia
bet kol kas be pasekmių
nes nežino per kur ir kuo mušti
kad geriau veiktų
mūsų vaikai bus sotūs
koše iš svetimų galvų
mūsų broliai ir seserys gyvens
protarpiais tarp ligų ir svetimų naujienų
mums nebėra kur toliau bėgti
nebent į tas vietas
kur švelnesni klimatas ir neapykanta
bet ir tai neilgam
kasnakt ten užmigsiu
ant tavo rankos
tarsi ant oro pagalvės
po katastrofos
Rytų Europa
mama – liberalė
mėgsta marškinėlius be liemenuko
filmus apie nieką
bičiuliautis su pamišėliais
tėtis – konservatorius
tiesus sklastymas stiprūs pirštai
pindosai žvejyba
geležinė istorijos eiga
jie sako:
sūnau, gyvenimas – sudėtingas dalykas
sūnau, gyvenimas – paprastas dalykas
su tokiais mokytojais
žinau tik vieną dalyką –
žmonėms atšoko protas nuo politikos
per kiekvienus rinkimus
tėvus išsiveža greitoji
šalis renkasi ateitį
o aš imu
kaimynę Andželiką
ir kaimynę Veroniką
kaip ir aš
jos neturi jokių pažiūrų
vaikštinėja iš ryto nuogos po butą
baigia gerti svaigalų likučius iš kakliuko
varto poezijos knygutes
ir kvatodamos atsirūgsta
gundančiu pagirių tvaiku
Pratarmė neapykantai
kišdamas pirštus į tavo žaizdas
lyg į šventinę gefilte fiš
prisimenu tėvo žodžius –
nežudyk be priežasties
nedaryk taip kaip norėtum kad būtų daroma tau
janka marksas
jakubas engelsas
francišakas nyčė –
kuris tavo širdžiai mielesnis?
kurio kastuvas kapsto giliau?
mano prieše manoji viltie
matau kasnakt tavo mirtį
užmigdamas fronto užnugaryje
mano namų durys visad atviros
visada mielai šnektelėčiau
vienu kitu maloniu žodžiu
prie butelio cikutos
paleidęs fone odę džiaugsmui
man patinka taviškiai
ne visas protas ne visa širdis
siauras akiratis šūvio atstumu
esu pasirengęs rinkti tave į parlamentą
kad nepaleisčiau iš akių
žiūrim vienas į kitą
noriai cituodami autoritetus
aplenkdami nepatogias vietas
ateities ūkuose nesvarbu
kurio laivas apsivers pirmas
svarbiausia kad pakaktų mitrumo
išmesti lauk tuos kurie nereikalingi
adolfas lagerliofas
emilė džugašvili
kuris artimesnis tavo tautai?
kurio tiesa numaldys sielą?
mes atgulsim skirtingose duobėse
mus pirko skirtingose parduotuvėse
tave už sidabrą mane už auksą
manoji tamsa mano prieše
leiski apglėbsiu tave
atsuk kitą skruostą – pabučiuosiu
kas kitas jei ne tu
patikės manimi iš pirmo smūgio
Pabėgėliai
ūžiantis virš mūsų lėktuvas
galėtų būti mums dosnesnis –
numestų mažą bombikę
iš taikaus dangaus
vieną dviem
nes per tą tylią kasdieną pamiršom
kas yra
nieko neturėti
mylėti nieką
kas yra
rašyti padėkos laiškus
už prarastas iliuzijas
Tarptautinis okupacijos festivalis
garbūs susirinkusieji –
taria vedėjas suderintu ir pastatytu prie sienos balsu –
nuoširdžiai jus sveikiname jūsų žemėje
nuo aneksijos specialistų
banketinio staliuko
girdėti audringi plojimai
leiskit atiduoti jums ne vien pagarbos duoklę –
burbuliuoja vedėjas
į sceną išeina mergos su duona ir druska
tuo metu spec. tarnybų agentai kamputyje prie sienos
tyliai kelia šampano taures
už naujas žvaigždutes antpečiuose
eilinei publikai galiorkoje
dalijamos plataus asortimento vėliavėlės
ir dar dovanų daviniai
paskui prie mikrofono prieina
gyvas tragedijos žanro klasikas
ant vieno peties mergaitė
ant kito automatas
paskui suteikiamas žodis
egzaltuotiems veteranams
vis nesenstančiomis sielomis
o dabar – galiausiai sako vedėjas –
svarbiausia renginio dalis:
kolaborantų gala paradas
ir festivalio uogytė –
šventiškas nepritariančiųjų sušaudymas