literatūros žurnalas

Ales Razanau. Lietuviški punktyrai

2017 m. Nr. 12

Vertė Alma Lapinskienė

Apie baltarusių poetą, vertėją Alesių Razanavą ir jo kūrybą skaitykite Almos Lapinskienės straipsnyje „Lietuvoje jaučiausi savimi


Linai mėlynuoja

*

Linai mėlynuoja:
žemė
įsimylėjo dangų.

*

Auštant:
lašas po lašo
strazdo giesmė
laša.

*

Apsipranta:
tarp kranto ir srauto
svyruoja nendrės.

*

Žemė pašalusi:
žengiu
ir krypstu į visas šalis.

*

Šuldu buldu:
dalijasi bulkute
su kalakutu mergaitė.
Linai mėlynuoja

*

Dūžta į palangę
lašai –
žino
atodrėkio abėcėlę?..

*

Lupu svogūną:
vogčia
ašaros rieda.

*

Dabina –
bintuoja
putiną ir šermukšnį
uoliai pūga.

*

Pusto:
kelionę
į vieną pusę
ženklina pėdsakai.

*

Prisirpusi?.. –
Skruzdėlė
patikrina žemuogę:
vasaros mugė.

*

Baidosi aibė
debesų:
žaibas
žiebs su žabu!..

*

Orus suvokia:
skaito
kovarnis laišką –
iš sniego voko.

*

Rūpi?!.
Atranda
lietus vorupę.

*

Raugalas ragina:
perauga
rėčką tešla.

*

Valka laukia:
lietus
kažkur valkatauja.

*

Vaidenasi:
žaidžia žvaigždės
dieną šulinyje.

*

Žiemą nujaučia –
ūžimas
užima mišką:
jau?..

*

Mat rembo!..
Iš debesų
žaibas griaustinį
tremia.

*

Tapo rūku:
sapnu
tampa tikrovė.

*

Sąsajos atsileido:
šaltis
kelią pataiso tvirtai.

*

Dainingai
švilpia –
tiria
vėjas plyšius.

*

Keliauja sykiu:
pasikliauja
lapas upe.

*

Kaito buveinę:
šešėlis
taikstosi prie kaitros.

*

Šneka:
prie lūpų
senelė šaukštelį
kelia.

*

Šlama nedermėje:
susimaišo
vėjas su nendrėmis.

*

Nuo šakų šlaka:
valka
laiką skaičiuoja –
laukia.

*

Dažo ir šildo
vaizdus:
miške
šilojas ir dašis žydi.

*

Garsams patinka
skambėti:
tina
dalgį kieme.

*

Pakaitomis:
kojomis
skaitau takelį į kalną.

*

Šuo loja:
į tylą
akimirksniai lošteli.

*

Trina –
spygliais
elektrina eglė orą.

*

Spalvina:
peteliškė
plasnoja virš pelkės –
liepsnoja.

*

Iždinė –
židinys
gėrisi žarija.

*

Ledėja –
į spąstus
salpas įkliūva palaipsniui:
šaltis.

*

Banguoja rugiai
svariai –
vasara prabangauja.

*

Slepi nuo manęs kažin ką? –
Apeina
kovarnis akmenį.

*

Susigeria –
baltomis
plaštakėmis regi latakas.

*

Tinka?..
Lietus
man dangaus mantiją
primatuoja.

 

*

Rodosi –
interpretuoja
kelią skriodės.

*

Snaiguolės – žymės:
žiema
užima žemę.

*

Viskas matyti?
Žaibas
tamsybėje tviska.

*

Persiformuoja:
orą
verpia pūga.

*

Sėbrauja –
vėjas
į pirkią skverbiasi
iš rudens.

*

Sau karalaitė –
mergaitė:
iš po skarelės
nukarę auskarai.

*

Paviršius apvirsta:
vėtra
iriasi bangomis.

*

Žydi – vilioja:
keliasi į šiloją
bitės ir aviliai.

*

Spąstuose!
Vėjas blaškosi
skersgatvyje.

*

Norite gerti?.. –
Lietus
guodžia ražienas.

*

Turi atsirasti,
paparti!..
Joninės arti.

*

Dykauji be tikslo! –
Mailius
ištiria tinklą kiaurai.

*

Gegutė kukuoja,
varlė atsiliepia:
liepa.

*

Liko dvasia:
apsigyveno
tyla namuose.

*

Iriasi jūra –
giriasi:
neša
gintarus iš progirios.

„Poezijos pavasario 2018“ svečių poezija

2018 m. Nr. 5–6 / Poezijos pavasario svečių kūryba: Aleś Razanau. Alí Calderon. Anna Halberstadt. Lone Horslev. Rein Raud. Uldis Berzinš. Vanni Biaconni. Georg Buchner.

Alma Lapinskienė. Lietuvoje jaučiausi savimi

2017 m. Nr. 12 / Baltarusių poetas filosofas, vertėjas, lietuvių kultūros mylėtojas Alesius Razanavas šių metų gruodį pasitinka neeilinę sukaktį. Viena iš jo įžvalgų byloja: „Kelias, kurį nueiname, lieka ne už mūsų…