Ukrainos literatūra „Metuose“
2022 03 03
Šiomis Ukrainai, patiriančiai Rusijos agresiją, ir visai Europai reikšmingomis dienomis negalime likti nuošalyje. Suprantame, kad turime daryti, ką galime geriausio, palaikydami ukrainiečius. Šiame teminiame „litera-ture“ tarsi į vieną knygų lentyną sudėjome iki šiol žurnale „Metai“ skelbtus Ukrainos literatūros vertimus. Daugelyje – jaudinantys geopolitinių realijų paveikti siužetai.
Lietuvoje vertėjų iš ukrainiečių kalbos niekada nebuvo daug, tačiau daugelį metų kantriai kaimyninių valstybių literatūrą verčiančių lietuvių rašytojų ir vertėjų, literatūros seminarų, tarptautinių festivalių veikla šiandien kaip niekad parodo, kad darbas šioje kultūros srityje nėra beprasmis. Tikimės, į jų pastangas atsižvelgs ir leidyklos.
Ši publikacija nėra baigtinė. „Metų“ redakcija laukia naujų kokybiškų literatūros, eseistikos vertimų iš ukrainiečių kalbos, vertingų nuorodų, kuriomis galėtume pasidalyti. Nors žurnale skelbtų vertimų autoriai yra šios publikacijos pagrindas ir atskaitos taškas, suvokiame, kad dalelės ukrainiečių literatūros pasaulio ne vienerius metus sklinda ir kitais kultūriniais kanalais. Manome, kad verta juos kolegiškai priminti. Drauge papildykime šią, nors ir nedidelę duomenų bazę nuorodomis į kitus lietuviškus vertimus. Bendraukime Facebook, el. paštu redakcija.metai@gmail.com.
Slava Ukraini!
Ukrainiečių proza ir eseistika
Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka (Тарас Григорьевич Шевченко, 1814–1861)
ukrainiečių rašytojas, dailininkas, visuomenės veikėjas, etnografas. Žymiausias ukrainiečių literatūros klasikas ir tautinio atgimimo veikėjas.
Daugiau: Taras Ševčenko, Kobzarius (vertė Vladas Braziūnas), Vilnius: Vaga, 2014.
Tarasas Ševčenka, Ivanas Franko, Lesia Ukrainka. Eilėraščiai, poemos, drama. Pasaulinės literatūros biblioteka. – Kn. 66. – Vilnius: Vaga, 1988.
Anatolijus Krymas (Анатолий Крым, g. 1946)
Ukrainos prozininkas ir dramaturgas, rašantis rusų k., kaip prozininkas debiutavo 1973 m., jo pjesės ir miuziklai vaidinti apie keturiasdešimtyje teatrų Kijeve, Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose miestuose. Ukrainoje ir Rusijoje išėjo po keletą jo pjesių, romanų ir apsakymų rinkinių, pagal jo scenarijus sukurti trys kino filmai. Kūriniuose dera humoras, ironija ir graudulys, atsirandantys iš asmeninių patirčių ir pažįstamų biografijų, taip pat – iš dramatiškos ir absurdiškos kasdienybės šalies.
Hrycko Čiubajus (Грицько Чубай, 1949–1982)
Aštuntajame dešimtmetyje Lvove bendravo su nepriklausomų pažiūrų inteligentais, privačiuose sambūriuose skaitė poeziją, leido savilaidos žurnalą „Skrynia“. 1972 m. kelioms dienoms suimtas KGB, jo namuose atlikta krata. Dirbo teatre scenos darbininku, kroviku, buvo išvykęs uždarbiauti į Sibirą. 1982 m. neaiškiomis aplinkybėmis sulaikytas milicijos, išėjo iš areštinės sunkiai sužalotas ir po kelių mėnesių mirė.
Jo poezijai būdingas mitologiškumas, saviti, drąsūs įvaizdžiai, muzikalumas, išradinga kompozicija, religiniai, civilizacijos kritikos motyvai, filosofiškumas ir vidinės žmogaus tapatybės paieškos, E. Poundo ir T. S. Elioto poetikos atspindžiai. Kūryba ir intelektualine laikysena bei akiračiu paveikė daugelį savo ir jaunesnių kartų ukrainiečių poetų. Išvertė ispanų ir Lotynų Amerikos (A. Machado, G. Mistral), čekų (F. Lipkos), lenkų (T. Różewicziaus), rusų (A. Bloko) poetų kūrinių.
Daugiau: Čiubaj H. Marija (vertė Vytas Dekšnys), Šiaurės Atėnai, 2016 m. >Skaityti<
Jurijus Andruchovyčius (Юрій Андрухович, g. 1960)
humanitarinių mokslų daktaras, vienas žymiausių postmodernizmo estetikos atstovų ukrainiečių literatūroje. 1985 su kitais su poetais Oleksandru Irvanecu ir Viktoru Neboraku (jo knyga lietuviškai pasirodė pernai) sukūrė poetinę grupę Bu‑Ba‑Bu (Burleska-Balaganas-Bufonada). Vertė į ukrainiečių kalbą W. Shakespeare’o „Hamletą“, taip pat – T. Konvickio, R. M. Rilke’s, B. Pasternako, O. Mandelštamo kūrybos, sudarė amerikiečių bytnikų poezijos antologiją.
Alfredo Töpferio fondo Herderio premijos (Hamburgas, 2001), Osnabriuko miesto Specialiosios E. M. Remarque‘o taikos premijos (2005) laureatas. Romanas „Dvylika ratilų“ 2006 m. apdovanotas Leipcigo knygų mugės premija kaip „kūrinys, prisidedantis prie Europos tautų tarpusavio supratimo“, ir Vidurio Europos literatūros premija „Angelus“ (Vroclavas). J. Andruchovyčiaus kūrybos leista Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Vengrijoje.
Daugiau: Jurij Andruchovyč, Dvylika ratilų (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Jurij Andruchovyč, Kaip mes užmušėm Petrą (vertė Vladas Braziūnas), Šiaurės Atėnai, 2019. >Skaityti<
Jurijus Andruchovyčius: „Stengiuosi, kad kiekviena nauja knyga užkluptų skaitytoją nepasiruošusį“ (interviu), Šiaurės Atėnai, 2015. >Skaityti<
Jurijus Andruchovičius: „Laukiu, kada prasidės ukrainiečių politinės pagirios“ (interviu), Literatūra ir menas, 2019. >Skaityti<
Tarasas Prochasko (Тарас Прохасько, g. 1968 m.)
ukrainiečių prozininkas ir eseistas. Lvovo universitete baigė botanikos studijas. Dirbo gimtojo miesto Ivano Frankivsko Karpatų miškininkystės institute, vėliau mokytojavo, dirbo barmenu, sargu, radijo laidų vedėju, žurnalistu. Romano „Nepaprastieji“ (2002, išleisti vertimai į lenkų ir rusų kalbas), apysakos „Iš šito būtų įmanoma padaryti kelis apsakymus“ (2005, išversta į vokiečių ir lenkų kalbas), kelių eseistikos rinkinių autorius. Esė cikle „FM Galicija“ (2001) surinktos to paties pavadinimo radijo laidai rašytos miniatiūros.
Daugiau: Taras Prochasko, Omerta (vertė V. Dekšnys), Po šiaurės dangum, [D.] 7, Europos literatūros dienų 2011 almanachas. Klaipėda: Druka, 2011.
Vladimiras Rafejenko (Владимира Рафеенко, g. 1969)
rusakalbis ukrainiečių poetas ir prozininkas. Gimė Donecke, ten ir gyveno iki karo su Rusija, vėliau persikėlė į Kijevą. Trijų poezijos rinkinių ir šešių romanų autorius.
Ukrainiečių poezija
Sviatoslavas Hordynskis (Святослав Гординський, 1906–1993)
universalus ukrainiečių menininkas: dailininkas, poetas, vertėjas. Gyveno Lvove, Berlyne, Paryžiuje, kur studijavo dailę, po karo – JAV, ten ir mirė. Soneto ir apskritai eilėraščio formos, kalbos meistras. Kūryba žavi aristokratiška laikysena, urbanistine pasaulėjauta, dvasios inteligentiškumu. Būdinga intymumas, filosofinės reminiscencijos, urbanistinė pasaulėjauta, eilėraščių formos ir kalbos meistriškumas. Išvertė į ukrainiečių kalbą prancūzų ir kitų literatūrų poezijos. Nutapė sakralinių paveikslų, sukūrė mozaikų, iliustravo knygų.
Serhijus Žadanas (Сергій Жадан, g. 1974)
poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatorius, viena ryškiausių jaunosios ukrainiečių literatūros asmenybių. Gyvena Charkove. Ukrainiečių literatūros enfant terrible – Serhijaus Žadano – stilius drastiškas ir kartu poetiškas, o kalba – nelygus, bet labai gyvas audinys, nusagstytas autentišku žargonu ir visuotinio nesusišnekėjimo paradoksais. Tai pritvinkusios emocijų miesto jaunimo tapatybės paieškos, bandymai orientuotis sudėtingoje realybėje.
Daugiau: Serhij Žadan, tarsi žuvį į juodą krantą (sud. Marius Burokas, vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2023.
Serhij Žadan Internatas (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2021.
Serhij Žadan, Anarchy in UKR (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2008.
Serhij Žadan, Depeche mode (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2004.
Serhijaus Žadano poezijos publikacijos Šiaurės Atėnuose: >Poezija< (vertė Vytas Dekšnys), >Sniegas<, >Eilėraščiai< (vertė Mila Monk).
Serhij Žadan Literatūroje ir mene: >Iš ciklo „Kodėl manęs nėra socialiniuose tinkluose“<, >Treji metai mes kalbame apie karą< (vertė Antanas A. Jonynas), >Sveikatos apsaugos ministerija< ir >Jeruzalė< (vertė Vytas Dekšnys).
Serhij Žadan: „Apie karą ir mirtį reikia rašyti kitaip“ (interviu), Literatūra ir menas, 2015. >Skaityti<
Ukrainos rašytojas Serhijus Žadanas: „Mus skiria ne kalba, o tai, kas ja pasakoma“ (interviu), Bernardinai, 2014. >Skaityti<
Serhijus Žadanas: „Šiuo metu Ukrainoje priešais tampa žmonės, gyvenantys toje pačioje laiptinėje“ (interviu), Šiaurės Atėnai, 2014. >Skaityti<
Oksana Lucyšyna (Оксана Луцишина, g. 1974)
ukrainiečių poetė ir prozininkė. Gimtajame Užhorode baigė anglų filologijos studijas, o Pietų Floridos universitete (JAV) – prancūzų literatūros ir lyčių studijų magistrantūrą. Gyvena Tampoje (Florida, JAV), dėsto universitete. Išleido tris poezijos rinkinius: „Suvokta naktis“ (1997), „Orfėjas Didysis“ (2000), „Klausausi Amerikos giesmės“ (2010), novelių rinkinį „Neraustant“ (2007), romanus „Saulė taip retai leidžiasi“ (2007), „Meilės gyvenimas“ (2015).
Ilya Kaminsky (g. 1977)
gimęs Ukrainoje, vėliau su šeima emigravęs į Jungtines Valstijas, lietuvių skaitytojams yra neblogai pažįstamas – jo eilėraščių vertimai jau ne sykį publikuoti šalies kultūrinėje spaudoje. Pats Ilya Lietuvoje lankėsi dusyk – 2011 m., kai buvo pakviestas dalyvauti festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“, ir 2012 m., Vilniuje rengtų „Vasaros literatūros seminarų“ metu.
Daugiau: Ilya Kaminsky, Eilėraščiai (vertė Sonata Paliulytė), Poetinis Druskininkų ruduo, VO „Poetinis Druskininkų ruduo, 2011. >Skaityti<
Ilya Kaminsky, Poezijos vertimai (vertė Aistis Žekevičius), Šiaurės Atėnai, 2016. >Skaityti<
Ilya Kaminsky: „Poezijos rašymas intymus“ (interviu). Šiaurės Atėnai, 2012. >Skaityti<
Ostap Slyvynski (Остап Сливинский, g. 1978)
Daugelio literatūros projektų Lvove organizatorius. Jo poezija versta į anglų, baltarusių, bulgarų, ispanų, latvių, lietuvių, vokiečių, rusų, serbų, slovėnų, lenkų, portugalų, kroatų, čekų, švedų kalbas. 2007 m. – Poezijos pavasario svečias.
Daugiau: Ostap Slyvinski, Poezija (vertė Dainius Gintalas), Literatūra ir menas, 2016. >Skaityti<
Ostap Slyvynski, Poezija (vertė Vytas Dekšnys), Poezijos pavasaris 2007. Vilnius: Vaga, 2007.
Olena Huseinova (Олена Гусейнова, g. 1979)
ukrainiečių poetė. Išleido du poezijos rinkinius: „Atviras pageidavimų sąrašas“ (2012) ir „Didvyriai“ (2016). Pelnė Ukrainos literatūrinių premijų, tarp jų – už geriausią pirmąją knygą. Gyvena Kijeve.
Poetės kūrybai būdingos metaforos-staigmenos, minties lūžiai, antikinių ir šiuolaikinių mitų interpretacijos. Paukštis O. Huseinovos eilėraščiuose – ne banalus simbolis, o konkrečios rūšies sparnuotis. Iš visų šių elementų ir kasdienybės fragmentų poetė lydo autentišką „paralelinę“ tikrovę, kartais jaukią, kartais – keistą, šiek tiek bauginančią. Dažname eilėraštyje taupiomis poetinėmis priemonėmis, tarsi užuominomis pasakojama apie žmones, kreipiamasi į numanomus adresatus, bet skaitytojui atsiveria ne biografijos, o savotiški dvasios atspaudai.
Julija Musakovska (Юлія Мусаковська, g. 1982)
2005 m. Lvovo nacionaliniame universitete baigė tarptautinių santykių studijas. Dirba informacinių technologijų įmonėje rinkodarininke. Keturių poezijos rinkinių autorė: „Iškvėpti ir įkvėpti“ (2010), „Kaukės“ (2011), „Tylos medžioklė“ (2014), „Vyrai, moterys ir vaikai“ (2015). Į ukrainiečių kalbą verčia švedų poeziją.
Kateryna Michalicyna (Катеріна Міхаліцина, g. 1982)
Ukrainos rašytoja, vertėja, redaktorė, PEN Ukraine narė. Tra parašiusi daugiau nei dvidešimt knygų vaikams ir pelniusi už jas apdovanojimų, išleidusi keletą poezijos knygų. Eilėraščiai versti į lenkų, vokiečių, švedų, armėnų, anglų, lietuvių ir kitas kalbas. Ji yra išvertusi J. R. R. Tolkieno, Oscaro Wilde’o, Ernesto Hemingway’aus, Henry’io Marsho, Judith Kerr ir kitų autorių kūrinių.
Daugiau: Kateryna Michalicyna, Eilėraščiai iš ciklo „Kitos moters stalčius“ (vertė V. Dekšnys). Literatūra ir menas, 2015. >Skaityti<
Tarp Mariaus Buroko ukrainiečių poezijos vertimų Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalapyje, 2022. >Skaityti<
Kateryna Michalicyna, Poezija, Nemunas, 2022 m. Nr. 4. >Skaityti<
Kateryna Michalicyna, Eilėraščiai, Versopolis / Poetinis Druskininkų ruduo, 2022, VO „Poetinis Druskininkų ruduo.
Liubovė Jakimčiuk (Любов Якимчук, g. 1985)
Baigė ukrainiečių filologijos studijas Luhansko nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete, Kijevo Mohylos akademijoje studijavo literatūros teoriją, istoriją ir komparatyvistiką. Dviejų poezijos knygų – „як МОДА“ (2009) ir „Donbaso abrikosai“ (2015) – autorė. Pirmoji jos poezijos knyga avangardistinė, su futuristiniais motyvais ir žaidimais. Antrojoje kalbama apie karą, Ukrainos rytus. Tai viena populiariausių šalyje poezijos knygų – skaudi, tikra, gyva, meistriškai parašyta.
Daugiau: Jakimčiuk L. Poezijos vertimai (vertė M. Burokas), Šiaurės Atėnai, 2015. >Skaityti<
Kiti naudingi šaltiniai
- Festivalių ir poezijos platformų archyvuose: Tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo almanachuose: Katerina Michalycina (2022), Olena Herasymiuk (2021), Myroslav Laiuk (2020), Katrina Haddad (2019), Olena Huseinova (2018), Liubov Jakimčiuk (2016), Jurij Zavadskyj (2017), Nina Murray (2012), Natalka Bilotserivets (2007), Anatolij Sirik (1991) ir kt.
- Europos poezijos platforma Versopolis: Olga Povopoznyk, Jurij Zavadskyj, Myroslav Laiuk, Olena Herasymiuk, Natalka Bilotserkivets, Andriy Bondar, Halyna Kruk, Kateryna Kalytko, Iryna Tsilyk, Olena Huseinova.
- Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris almanachuose: Halyna Kruk (2016), Boris Chersonskij ir Liudmila Chersonskaja (2015), Oleh Kocarev (2014), Dmytro Lazutkin (2012), Marijana Kijanovska (2011), Andrij Bondar (2002), Vasil Holoborodko (2000), Dmitro Čeredničenko (1995) ir kt.
- Magnus Ducatus Poesis / Didžioji poezijos kunigaikštystė.
- Poeto Vlado Braziūno vertimai iš ukrainiečių kalbos.
- Spaudoje kitur: Naujojoje Romuvoje: Pavlo Volvač (vertė V. Žurba), Serhij Hrabac (vertė Vasil Kapkan), Volodyslav Žurba (vertė Birutė Jonuškaitė) eilėraščiai (2015, Nr. 3), Oleh Kocarev Du haiku, Šveicarija, Alaus darykloje (vertė Mindaugas Valiukas, 2012, Nr. 3).
- Šiaurės Atėnuose: Andrėj Kurkov Ukrainietiški dienoraščiai (vertė Austėja Merkevičiūtė, 2015), Kostiantyn Moskalec Poezijos vertimai (vertė Vytas Dekšnys, 2015), Oleh Kocarev Poezijos vertimai (vertė Vytas Dekšnys, 2014), Dmytro Lazutkin Eilės (vertė Vytas Dekšnys, 2012), Marijana Kijanovska. Iš knygos „Įprasta kalba“ (vertė Vytas Dekšnys, 2010).
- Knygose: Lietuvos leidėjų asociacijos parengtas sąvadas >Ukrainiečių rašytojų knygos lietuvių kalba<.
Žinote daugiau? Sąrašą galime tęsti drauge. Pasiūlykite: bendraukime redakcija.metai@gmail.com, Facebook!