literatūros žurnalas

Ukrainos literatūra „Metuose“

Šiomis Ukrainai, patiriančiai Rusijos agresiją, ir visai Europai reikšmingomis dienomis negalime likti nuošalyje. Suprantame, kad turime daryti, ką galime geriausio, palaikydami ukrainiečius. Šiame teminiame „litera-ture“ tarsi į vieną knygų lentyną sudėjome iki šiol žurnale „Metai“ skelbtus Ukrainos literatūros vertimus. Daugelyje – jaudinantys geopolitinių realijų paveikti siužetai.

Lietuvoje vertėjų iš ukrainiečių kalbos niekada nebuvo daug, tačiau daugelį metų kantriai kaimyninių valstybių literatūrą verčiančių lietuvių rašytojų ir vertėjų, literatūros seminarų, tarptautinių festivalių veikla šiandien kaip niekad parodo, kad darbas šioje kultūros srityje nėra beprasmis. Tikimės, į jų pastangas atsižvelgs ir leidyklos.

Ši publikacija nėra baigtinė. „Metų“ redakcija laukia naujų kokybiškų literatūros, eseistikos vertimų iš ukrainiečių kalbos, vertingų nuorodų, kuriomis galėtume pasidalyti. Nors žurnale skelbtų vertimų autoriai yra šios publikacijos pagrindas ir atskaitos taškas, suvokiame, kad dalelės ukrainiečių literatūros pasaulio ne vienerius metus sklinda ir kitais kultūriniais kanalais. Manome, kad verta juos kolegiškai priminti. Drauge papildykime šią, nors ir nedidelę duomenų bazę nuorodomis į kitus lietuviškus vertimus. Bendraukime Facebook, el. paštu redakcija.metai@gmail.com

Slava Ukraini!

Ukrainiečių proza ir eseistika

Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka (Тарас Григорьевич Шевченко, 1814–1861)

ukrainiečių rašytojas, dailininkas, visuomenės veikėjas, etnografas. Žymiausias ukrainiečių literatūros klasikas ir tautinio atgimimo veikėjas.

 

Daugiau: Taras Ševčenko, Kobzarius (vertė Vladas Braziūnas), Vilnius: Vaga, 2014.
Tarasas Ševčenka, Ivanas Franko, Lesia Ukrainka. Eilėraščiai, poemos, drama. Pasaulinės literatūros biblioteka. – Kn. 66. – Vilnius: Vaga, 1988.

Irena Potašenko. Tarasas Ševčenka garsingam Vilniuje

2015 m. Nr. 10 / Ką dabar galėtume pasakyti apie nacionalinę Taraso Ševčenkos recepciją?.. Deja, vaizdas atrodo gana statiškas: Taraso Ševčenkos gatvę Vilniuje turime nuo tų laikų, kai joje veikė aukštoji partinė mokykla; paminklinė lenta…

Mykola Chviliovyj (tikr. Mykola Fitiliovas, Микола Хвильовий, 1893–1933)

ukrainiečių poetas, prozininkas, publicistas. Jo ankstyvieji kūriniai – besiužečiai, lyriniai, romantiniai etiudai ir apsakymai, patekę į pirmąją knygą „Mėlynieji etiudai“ (1923), laikomi tikrosios naujosios ukrainiečių prozos pradžia. Savo kūrybos aukštumų pasiekė brandos laikotarpiu 1925–1930 m.

 

Mykola Chviliovyj. Slankos

2024 m. Nr. 5–6 / Iš ukrainiečių k. vertė Antanas A. Jonynas / Ukrainiečių poetas, prozininkas, publicistas Mykola Chviliovyj (tikr. Mykola Fitiliovas) gimė 1893 m. Trostianece, tuometinėje Charkivo gubernijoje…

Anatolijus Krymas (Анатолий Крым, g. 1946)

Ukrainos prozininkas ir dramaturgas, rašantis rusų k., kaip prozininkas debiutavo 1973 m., jo pjesės ir miuziklai vaidinti apie keturiasdešimtyje teatrų Kijeve, Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose miestuose. Ukrainoje ir Rusijoje išėjo po keletą jo pjesių, romanų ir apsakymų rinkinių, pagal jo scenarijus sukurti trys kino filmai. Kūriniuose dera humoras, ironija ir graudulys, atsirandantys iš asmeninių patirčių ir pažįstamų biografijų, taip pat – iš dramatiškos ir absurdiškos kasdienybės šalies.

Anatolij Krym. Berlas, Berta ir kiti

2016 m. Nr. 12 / Vertė Viktoras Rudžianskas / Anatolijus Krymas (Ukrainos prozininkas ir dramaturgas, rašantis rusų k.) gimė 1946 m. rugsėjo 2 d. Vinicoje, kur baigė aštuonias klases ir muzikos mokyklą.

Hrycko Čiubajus (Грицько Чубай, 1949–1982)

Aštuntajame dešimtmetyje Lvove bendravo su nepriklausomų pažiūrų inteligentais, privačiuose sambūriuose skaitė poeziją, leido savilaidos žurnalą „Skrynia“. 1972 m. kelioms dienoms suimtas KGB, jo namuose atlikta krata. Dirbo teatre scenos darbininku, kroviku, buvo išvykęs uždarbiauti į Sibirą. 1982 m. neaiškiomis aplinkybėmis sulaikytas milicijos, išėjo iš areštinės sunkiai sužalotas ir po kelių mėnesių mirė.

 

Daugiau: 
Čiubaj H. Marija (vertė Vytas Dekšnys), Šiaurės Atėnai, 2016 m. >Skaityti<

Hrycko Čiubaj. Kalbėti, tylėti ir vėl kalbėti

2015 m. Nr. 3 / Iš ukraniečių k. vertė Vytas Dekšnys / Ukrainiečių poetas, vertėjas Hrycko (Hryhorijus) Čiubajus gimė 1949 m. Berezynuose (Rivno sr.). Nuo 1970 m. gyveno Lvove, bendravo su nepriklausomų pažiūrų inteligentais…

Volodymyras Lysas (Володимир Лис, g. 1950)

vadinamas tikru mūsų laikų fenomenu. Žodžio meistras ir labai populiarus rašytojas su kiekvienu romanu (jų parašė keliolika) ar pjese atskleidžia vis naujas savo talento puses. Daugkartinis „Žodžio karūnavimo“ konkurso laureatas, 2016 m. pelnė Auksinio Ukrainos rašytojo vardą.

Volodymyr Lys. Jakivo šimtmetis

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Alma Lapinskienė / Volodymyras Lysas, ukrainiečių prozininkas, dramaturgas, žurnalistas, Voluinės garbės pilietis, gimė 1950 m. spalio 26 d. V. Lysas vadinamas tikru mūsų laikų fenomenu.

Jurijus Andruchovyčius (Юрій Андрухович, g. 1960)

humanitarinių mokslų daktaras, vienas žymiausių postmodernizmo estetikos atstovų ukrainiečių literatūroje. 1985 su kitais su poetais Oleksandru Irvanecu ir Viktoru Neboraku (jo knyga lietuviškai pasirodė pernai) sukūrė poetinę grupę Bu‑Ba‑Bu (Burleska-Balaganas-Bufonada). Vertė į ukrainiečių kalbą W. Shakespeare’o „Hamletą“, taip pat – T. Konvickio, R. M. Rilke’s, B. Pasternako, O. Mandelštamo kūrybos, sudarė amerikiečių bytnikų poezijos antologiją.

Alfredo Töpferio fondo Herderio premijos (Hamburgas, 2001), Osnabriuko miesto Specialiosios E. M. Remarque‘o taikos premijos (2005) laureatas. Romanas „Dvylika ratilų“ 2006 m. apdovanotas Leipcigo knygų mugės premija kaip „kūrinys, prisidedantis prie Europos tautų tarpusavio supratimo“, ir Vidurio Europos literatūros premija „Angelus“ (Vroclavas). J. Andruchovyčiaus kūrybos leista Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Vengrijoje.

Jurij Andruchovyč. Pavergta beprotybė: antipasaulis

2022 m. Nr. 10 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Jurijus Andruchovyčius gimė 1961 m. Stanislave (dabar Ivano Frankivskas). Poetas, prozininkas, vertėjas, eseistas, vienas žymiausių šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų, jo kūrybos…

Jurij Andruchovyč. Širdžialapė taukė

2011 m. Nr. 2–3 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius gimė 1960 m. Stanislave (dabar – Ivanofrankivskas). Baigė studijas Lvovo I. Fiodorovo poligrafijos institute.

Daugiau: Jurij Andruchovyč, Dvylika ratilų (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Jurij Andruchovyč, Kaip mes užmušėm Petrą (vertė Vladas Braziūnas), Šiaurės Atėnai, 2019. >Skaityti<
Jurijus Andruchovyčius: „Stengiuosi, kad kiekviena nauja knyga užkluptų skaitytoją nepasiruošusį“ (interviu), Šiaurės Atėnai, 2015. >Skaityti<
Jurijus Andruchovičius: „Laukiu, kada prasidės ukrainiečių politinės pagirios“ (interviu), Literatūra ir menas, 2019. >Skaityti<

Tarasas Prochasko (Тарас Прохасько, g. 1968 m.)

ukrainiečių prozininkas ir eseistas. Lvovo universitete baigė botanikos studijas. Dirbo gimtojo miesto Ivano Frankivsko Karpatų miškininkystės institute, vėliau mokytojavo, dirbo barmenu, sargu, radijo laidų vedėju, žurnalistu. Romano „Nepaprastieji“ (2002, išleisti vertimai į lenkų ir rusų kalbas), apysakos „Iš šito būtų įmanoma padaryti kelis apsakymus“ (2005, išversta į vokiečių ir lenkų kalbas), kelių eseistikos rinkinių autorius. Esė cikle „FM Galicija“ (2001) surinktos to paties pavadinimo radijo laidai rašytos miniatiūros.

Taras Prochasko. FM Galicija

2014 m. Nr. 1 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Tarasas Prochasko (Тара́с Богда́нович Проха́сько) (g. 1968 m.) – ukrainiečių prozininkas ir eseistas. Lvovo universitete baigė botanikos studijas.

Daugiau: Taras Prochasko, Omerta (vertė V. Dekšnys), Po šiaurės dangum, [D.] 7, Europos literatūros dienų 2011 almanachas. Klaipėda: Druka, 2011.

Jevhenas Položijus (Євген Положій, g. 1968)

tragiškų įvykių prie Ilovaisko 2014 m. rugpjūčio 10–rugsėjo 3 d., žinomų kaip „Ilovaisko katilas“, metinių proga buvo išleistas ukrainiečių rašytojo, žurnalisto, visuomenės veikėjo ir redaktoriaus Jevheno Položijaus (g. 1968) romanas „Ilovaiskas“ (2015), iškart tapęs bestseleriu.

Jevhen Položij. Jei skruzdės būtų didelės

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Beatričė Beliavciv / Tragiškų įvykių prie Ilovaisko 2014 m. rugpjūčio 10–rugsėjo 3 d., žinomų kaip „Ilovaisko katilas“, metinių proga buvo išleistas ukrainiečių rašytojo, žurnalisto, visuomenės veikėjo…

Vladimiras Rafejenko (Владимира Рафеенко, g. 1969)

rusakalbis ukrainiečių poetas ir prozininkas. Gimė Donecke, ten ir gyveno iki karo su Rusija, vėliau persikėlė į Kijevą. Trijų poezijos rinkinių ir šešių romanų autorius.

Vladimir Rafejenko. Dienų ilguma

2018 m. Nr. 8–9 / Iš rusų k. vertė Marius Burokas / Vladimiras Rafejenko (g. 1969) – rusakalbis ukrainiečių poetas ir prozininkas. Trijų poezijos rinkinių ir šešių romanų autorius. Naujausias V. Rafejenko romanas „Dienų ilguma“

Natalija Vorožbit (Наталія Ворожбит, g. 1975)

ukrainiečių dramaturgė, scenaristė, kino režisierė, teatro ir socialinių projektų kuratorė, viena sėkmingiausių savo kartos Ukrainos autorių, viena iš Kyjivo „Dramaturgų teatro“ įkūrėjų. Rašytoja yra pelniusi ne vieną literatūros ir kino apdovanojimą. Jos pjesės išverstos į daugelį kalbų ir statomos bei skaitomos įvairiose pasaulio šalyse. Savo kūriniuose N. Vorožbit nagrinėja aktualias ir dažnai skaudžias Ukrainos praeities ir dabarties temas. Žinomiausios jos pjesės: „Maidano dienoraščiai“, „Blogi keliai“, „Saša, išnešk šiukšles“.

Natalija Vorožbit. Blogi keliai

2023 m. Nr. 8–9 / Iš rusų k. vertė Andrius Merkevičius / Natalija Vorožbit (g. 1975) – ukrainiečių dramaturgė, scenaristė, kino režisierė, teatro ir socialinių projektų kuratorė, viena sėkmingiausių savo kartos Ukrainos autorių.

Daugiau: Pokalbis su Natalja Vorožbit: apie gerus ir blogus Ukrainos kelius (kalbėjosi Vytautas Abromaitis), Šiaurės Atėnai, 2021. >Skaityti<
Dramaturgė Natalja Vorožbit: „Šiuolaikinis teatras turėtų reaguoti į socialinę tikrovę“, Bernardinai.lt, 2016. >Skaityti<
Natalija Vorožbit. Maidano dienoraščiai (vertė Vaida Kelerienė). Nacionalinis dramos teatras, Vilnius, 2014.
 

Mari Sopilko (g. 1988)

vertėja, savanorė, visuomenės veikėja. Čerkasų nacionaliniame B. Chmelnickio universitete baigė ukrainiečių filologiją. Bendradarbiavo su leidyklomis „Stiklinė laiko“, „Lilija“.

Mari Sopilko. Žymė

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Artūras Valionis / Mari Sopilka (g. 1988 m. Čerkasuose) – vertėja, savanorė, visuomenės veikėja. Čerkasų nacionaliniame B. Chmelnickio universitete baigė ukrainiečių filologiją.

Oleksandras Mychedas (Олександр Михед, g. 1988)

ukrainiečių rašytojas, kultūros kritikas, vertėjas, tinklalaidės „Stancia 451“ vedėjas, Ukrainiečių PEN centro narys. Baigė Kyjivo nacionalinį Taraso Ševčenkos universitetą, tapo filologijos mokslų daktaru. Yra išleidęs 9 knygas. Jo straipsniai apie kultūrą, meną, literatūrą bei karą skelbiami ne tik Ukrainos, bet ir pasaulinėje žiniasklaidoje. Nuo 2022 m. tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

Oleksandr Myched. Requiem Tarantinui

2024 m. Nr. 2 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / Oleksandras Mychedas (g. 1988) – ukrainiečių rašytojas, kultūros kritikas, vertėjas, tinklalaidės „Stancia 451“ vedėjas, Ukrainiečių PEN centro narys.

Maksymas Popilis (Максим Попіль, g. 2000)

apsakymų yra publikavęs žurnale „Dnipro“, apsakymų rinkinyje-fanzine „Rūsys“, taip pat buvo literatūros platformos „Senelis“ konkurso „Košmaras tęsiasi“ finalininkas su apsakymu „Jis žino visas tavo paslaptis“. Gyvena Belobožnitsos kaime, Čiorkivsko rajone, Ternopilio srityje.

Maksym Popil. Skambučio belaukiant

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Artūras Valionis / Maksymas Popilis (g. 2000) apsakymų yra publikavęs žurnale „Dnipro“, apsakymų rinkinyje-fanzine „Rūsys“, taip pat buvo literatūros platformos „Senelis“ konkurso „Košmaras tęsiasi“…

Ukrainiečių poezija

Sviatoslavas Hordynskis (Святослав Гординський, 1906–1993)

universalus ukrainiečių menininkas: dailininkas, poetas, vertėjas. Gyveno Lvove, Berlyne, Paryžiuje, kur studijavo dailę, po karo – JAV, ten ir mirė. Soneto ir apskritai eilėraščio formos, kalbos meistras. Kūryba žavi aristokratiška laikysena, urbanistine pasaulėjauta, dvasios inteligentiškumu. Būdinga intymumas, filosofinės reminiscencijos, urbanistinė pasaulėjauta, eilėraščių formos ir kalbos meistriškumas. Išvertė į ukrainiečių kalbą prancūzų ir kitų literatūrų poezijos. Nutapė sakralinių paveikslų, sukūrė mozaikų, iliustravo knygų.

Sviatoslav Hordynskyj. Eilėraščiai

2004 m. Nr. 10 / Iš ukrainiečių k. vertė Gintaras Patackas / Sviatoslavas Hordynskis (g 1906 m. Vakarų Ukrainoje) – universalus ukrainiečių menininkas: dailininkas, poetas, vertėjas. Gyveno Lvove, Berlyne, Paryžiuje, kur studijavo dailę, po karo – JAV…

Vasylis Stusas (Василь Стус, 1938–1985)

poetas, vertėjas, prozininkas, literatūrologas, disidentas. Baigė studijas Stalino (dabar – Doneckas) pedagoginio instituto Istorijos ir literatūros fakultete. Dirbo mokytoju, redagavo laikraščio „Socialistinis Donbasas“ literatūros skyrių. 1965 m. buvo vienas iš pirmojo Sovietų Sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo politinio protesto organizatorių. Pašalintas iš aspirantūros, dirbo istorijos archyve, vėliau – šachtoje, geležinkelyje, katilinėje, inžinieriumi konstruktorių biure. Atviruose laiškuose sovietų Ukrainos valdžios institucijoms kritikavo sovietinę sistemą ir žmogaus teisių pažeidimus. 1972 m. suimtas, kalėjo Mordovijoje ir Magadane. 1979 m. sugrįžęs į Ukrainą, tapo Helsinkio žmogaus teisių gynimo grupės nariu. 1980 m. vėl suimtas, pripažintas itin pavojingu recidyvistu ir nuteistas dešimt metų kalėti. 1985 m. įtartinomis aplinkybėmis mirė lageryje.

Vasyl Stus. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Vasylis Stusas gimė 1938 m. Rachnivkoje (Vinycios sritis). Poetas, vertėjas, prozininkas, literatūrologas, disidentas. Baigė studijas pedagoginio instituto Istorijos ir literatūros fakultete.

Serhijus Žadanas (Сергій Жадан, g. 1974)

poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatorius, viena ryškiausių jaunosios ukrainiečių literatūros asmenybių. Gyvena Charkove. Ukrainiečių literatūros enfant terrible – Serhijaus Žadano – stilius drastiškas ir kartu poetiškas, o kalba – nelygus, bet labai gyvas audinys, nusagstytas autentišku žargonu ir visuotinio nesusišnekėjimo paradoksais. Tai pritvinkusios emocijų miesto jaunimo tapatybės paieškos, bandymai orientuotis sudėtingoje realybėje.

Serhij Žadan. Eilėraščiai

2007 m. Nr. 7 / Iš ukrainiečių k. vertė V. Dekšnys / Serhijus Žadanas (g. 1974) – poetas, prozininkas, viena ryškiausių jaunosios ukrainiečių literatūros asmenybių. Šešių poezijos rinkinių ir trijų romanų autorius. Šiuo metu gyvena Charkove.

Serhij Žadan. Tebūnie šis tekstas ne apie karą

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / „Karo padėtis“ („Воєнний стан“) – ukrainiečių rašytojų esė rinkinys, išleistas 2023 m., jo kuratoriai ir sudarytojai – Jevhenija Lopata ir Andrijus Liubka.

Daugiau: Serhij Žadan, tarsi žuvį į juodą krantą (sud. Marius Burokas, vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2023.
Serhij Žadan Internatas (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2021.
Serhij Žadan, Anarchy in UKR (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2008.
Serhij Žadan, Depeche mode (vertė Vytas Dekšnys). Vilnius: Kitos knygos, 2004.
Serhijaus Žadano poezijos publikacijos Šiaurės Atėnuose: >Poezija< (vertė Vytas Dekšnys), >Sniegas<, >Eilėraščiai< (vertė Mila Monk).
Serhij Žadan Literatūroje ir mene: >Iš ciklo „Kodėl manęs nėra socialiniuose tinkluose“<, >Treji metai mes kalbame apie karą< (vertė Antanas A. Jonynas), >Sveikatos apsaugos ministerija< ir >Jeruzalė< (vertė Vytas Dekšnys).
Serhij Žadan: „Apie karą ir mirtį reikia rašyti kitaip“ (interviu), Literatūra ir menas, 2015. >Skaityti<
Ukrainos rašytojas Serhijus Žadanas: „Mus skiria ne kalba, o tai, kas ja pasakoma“ (interviu), Bernardinai, 2014. >Skaityti<
Serhijus Žadanas: „Šiuo metu Ukrainoje priešais tampa žmonės, gyvenantys toje pačioje laiptinėje“ (interviu), Šiaurės Atėnai, 2014. >Skaityti<

Oksana Lucyšyna (Оксана Луцишина, g. 1974)

ukrainiečių poetė ir prozininkė. Gimtajame Užhorode baigė anglų filologijos studijas, o Pietų Floridos universitete (JAV) – prancūzų literatūros ir lyčių studijų magistrantūrą. Gyvena Tampoje (Florida, JAV), dėsto universitete. Išleido tris poezijos rinkinius: „Suvokta naktis“ (1997), „Orfėjas Didysis“ (2000), „Klausausi Amerikos giesmės“ (2010), novelių rinkinį „Neraustant“ (2007), romanus „Saulė taip retai leidžiasi“ (2007), „Meilės gyvenimas“ (2015).

Oksana Lucyšyna. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 4 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / klausausi amerikos giesmės jos kalnų keterų ir tunelių skersvėjo jos tylių plentų jos smailiabokštės pietų gotikos jos negyvėlių kūnus aplipusių musių jos juodo vandenyno ir žalios dygios jūros

Ilya Kaminsky (g. 1977)

gimęs Ukrainoje, vėliau su šeima emigravęs į Jungtines Valstijas, lietuvių skaitytojams yra neblogai pažįstamas – jo eilėraščių vertimai jau ne sykį publikuoti šalies kultūrinėje spaudoje. Pats Ilya Lietuvoje lankėsi dusyk – 2011 m., kai buvo pakviestas dalyvauti festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“, ir 2012 m., Vilniuje rengtų „Vasaros literatūros seminarų“ metu.

Ilya Kaminsky. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 3 / Iš anglų k. vertė Aistis Žekevičius / Poetas Ilya Kaminsky’is, 1977 m. gimęs Ukrainoje, vėliau su šeima emigravęs į Jungtines Valstijas, lietuvių skaitytojams yra neblogai pažįstamas – jo eilėraščių vertimai jau publikuoti kultūrinėje spaudoje.

Daugiau: Ilya Kaminsky, Kurčiųjų respublika (vertė Aistis Žekevičius), Vilnius: Bazilisko ambasada, 2023.
Ilya Kaminsky, Eilėraščiai (vertė Sonata Paliulytė), Poetinis Druskininkų ruduo, VO „Poetinis Druskininkų ruduo, 2011. >Skaityti<
Ilya Kaminsky, Poezijos vertimai (vertė Aistis Žekevičius), Šiaurės Atėnai, 2016. >Skaityti<
Ilya Kaminsky: „Poezijos rašymas intymus“ (interviu). Šiaurės Atėnai, 2012. >Skaityti<

Ostap Slyvynski (Остап Сливинский, g. 1978)

Daugelio literatūros projektų Lvove organizatorius. Jo poezija versta į anglų, baltarusių, bulgarų, ispanų, latvių, lietuvių, vokiečių, rusų, serbų, slovėnų, lenkų, portugalų, kroatų, čekų, švedų kalbas. 2007 m. – Poezijos pavasario svečias.

Daugiau: Ostap Slyvinski, Poezija (vertė Dainius Gintalas), Literatūra ir menas, 2016. >Skaityti<
Ostap Slyvynski, Poezija (vertė Vytas Dekšnys), Poezijos pavasaris 2007. Vilnius: Vaga, 2007.

Ostap Slyvynski. Poezija

2008 m. Nr. 4 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Ostapas Slyvynskis gimė 1978 m. Lvove. Organizavo kelias menines akcijas („Lėtas veidrodis“, „Keturios šviesos pusės“). Jo eilėraščiai versti į lenkų, vokiečių, bulgarų ir baltarusių kalbas.

Olena Huseinova (Олена Гусейнова, g. 1979)

ukrainiečių poetė. Išleido du poezijos rinkinius: „Atviras pageidavimų sąrašas“ (2012) ir „Didvyriai“ (2016). Pelnė Ukrainos literatūrinių premijų, tarp jų – už geriausią pirmąją knygą. Gyvena Kijeve.
Poetės kūrybai būdingos metaforos-staigmenos, minties lūžiai, antikinių ir šiuolaikinių mitų interpretacijos. Paukštis O. Huseinovos eilėraščiuose – ne banalus simbolis, o konkrečios rūšies sparnuotis. Iš visų šių elementų ir kasdienybės fragmentų poetė lydo autentišką „paralelinę“ tikrovę, kartais jaukią, kartais – keistą, šiek tiek bauginančią. Dažname eilėraštyje taupiomis poetinėmis priemonėmis, tarsi užuominomis pasakojama apie žmones, kreipiamasi į numanomus adresatus, bet skaitytojui atsiveria ne biografijos, o savotiški dvasios atspaudai.

Olena Huseinova. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 10 / Iš ukrainiečių k. vertė Vidas Morkūnas / Olena Huseinova – ukrainiečių poetė. Baigė Nacionalinį universitetą – Kijevo Mohylos akademiją. Išleido du poezijos rinkinius.

Daugiau: Olena Huseinova, Eilėraščiai (vertė Vidas Morkūnas). Hieronymus: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos žurnalas, Nr. 6, 2018. >Skaityti<
Oleina Huseinova, Eilėraščiai (vertė V. Dekšnys), Versopolis / Poetinis Druskininkų ruduo, 2008, VO „Poetinis Druskininkų ruduo. >Skaityti<

Julija Musakovska (Юлія Мусаковська, g. 1982)

2005 m. Lvovo nacionaliniame universitete baigė tarptautinių santykių studijas. Dirba informacinių technologijų įmonėje rinkodarininke. Keturių poezijos rinkinių autorė: „Iškvėpti ir įkvėpti“ (2010), „Kaukės“ (2011), „Tylos medžioklė“ (2014), „Vyrai, moterys ir vaikai“ (2015). Į ukrainiečių kalbą verčia švedų poeziją.

Julia Musakovska. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 7 / Iš ukrainiečių k. vertė Daiva Čepauskaitė ir Vytas Dekšnys / Ukrainiečių poetė, vertėja Julija Musakovska gimė 1982 m. Lvove. 2005 m. Lvovo nacionaliniame universitete baigė tarptautinių santykių studijas.

Kateryna Michalicyna (Катеріна Міхаліцина, g. 1982)

Ukrainos rašytoja, vertėja, redaktorė, PEN Ukraine narė. Tra parašiusi daugiau nei dvidešimt knygų vaikams ir pelniusi už jas apdovanojimų, išleidusi keletą poezijos knygų. Eilėraščiai versti į lenkų, vokiečių, švedų, armėnų, anglų, lietuvių ir kitas kalbas. Ji yra išvertusi J. R. R. Tolkieno, Oscaro Wilde’o, Ernesto Hemingway’aus, Henry’io Marsho, Judith Kerr ir kitų autorių kūrinių.

Kateryna Michalicyna. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 2 / Iš ukrainiečių k. vertė Marius Burokas / Ukrainos rašytoja, vertėja, redaktorė, PEN Ukraine narė Kateryna Michalicyna (g. 1982) yra parašiusi daugiau nei dvidešimt knygų vaikams ir pelniusi už jas apdovanojimų…

Daugiau: Kateryna Michalicyna, Eilėraščiai iš ciklo „Kitos moters stalčius“ (vertė V. Dekšnys). Literatūra ir menas, 2015. >Skaityti<
Tarp Mariaus Buroko ukrainiečių poezijos vertimų Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalapyje, 2022. >Skaityti<
Kateryna Michalicyna, Poezija, Nemunas, 2022 m. Nr. 4. >Skaityti<
Kateryna Michalicyna, Eilėraščiai, Versopolis / Poetinis Druskininkų ruduo, 2022, VO „Poetinis Druskininkų ruduo.

Liubovė Jakimčiuk (Любов Якимчук, g. 1985)

Baigė ukrainiečių filologijos studijas Luhansko nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete, Kijevo Mohylos akademijoje studijavo literatūros teoriją, istoriją ir komparatyvistiką. Dviejų poezijos knygų – „як МОДА“ (2009) ir „Donbaso abrikosai“ (2015) – autorė.

 

Daugiau:
Jakimčiuk L. Poezijos vertimai (vertė M. Burokas), Šiaurės Atėnai, 2015. >Skaityti<

Liubov Jakimčiuk: „Literatūra karo metu nėra beprasmė“

2017 m. Nr. 1 / Ukrainiečių rašytoją Liubov Jakimčiuk kalbina Jurga Tumasonytė / Liubov Jakimčiuk vardą įsidėmėjau perskaičiusi Mariaus Buroko išverstų eilėraščių, kurie stebino intymiu kalbėjimu…

Iryna Šuvalova (Ірина Шувалова, g. 1986)

ukrainiečių poetė, mokslininkė ir vertėja. Ji yra penkių apdovanojimus pelniusių poezijos knygų autorė, viena iš šių knygų – „Melskis tuštiems šuliniams“ – išleista anglų kalba. Naujausias jos rinkinys „stoneorchardwoods“ („akmuosodasmiškas“, 2020) buvo pripažintas Metų poezijos knyga Ukrainoje, o 2024 m. pasirodys nauja jos knyga „endsongs“ („pabaigosdainos“). Ji buvo viena iš pirmosios Ukrainos queer tekstų antologijos „120 Sodomos puslapių“ (2009) redaktorių. Jos kūryba išversta į 25 kalbas. I. Šuvalova yra Kembridžo universiteto slavistikos mokslų daktarė, „Gates Cambridge“ stipendininkė ir Dartmuto koledžo magistrė, kur mokėsi gavusi Fulbrighto stipendiją. Šiuo metu ji gyvena Osle, Norvegijoje.

Iryna Šuvalova. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Marius Burokas ir Jurgita Jasponytė / Iryna Šuvalova (g. 1986) – ukrainiečių poetė, mokslininkė ir vertėja. Ji yra penkių apdovanojimus pelniusių poezijos knygų autorė, „Melskis tuštiems šuliniams“ išleista anglų kalba.

Daugiau: Šuvalova I. Didžiojo vandens triptikas (vertė M. Burokas), Literatūra ir menas, 2023. >Skaityti<
Šuvalova I. Jeigu manęs nenužudo… (vertė J. Jasponytė), Meno bangos, 2023. >Skaityti<

Viktorija Amelina (Вікторія Амеліна, 1986–2023)

ryškus ir galingas balsas, kuris buvo girdimas ir Ukrainoje, ir užsienyje. Viktorija šį karą priėmė labai asmeniškai ir stengėsi priešintis jam viskuo, kuo galėjo. Nuo plataus masto invazijos pradžios Viktorija visą savo rašymo talentą nukreipė skleisdama žinią apie Ukrainą užsienyje ir stengdamasi kuo plačiau dokumentuoti Rusijos karo nusikaltimus, ne kartą vežė užsienio žurnalistus ir rašytojus į priešakines teritorijas. Ji perleisdavo per save žmogaus skausmą ir paversdavo jį tvirtu ir įtikinamu tekstu, o tai niekada nėra lengva.

Viktorija Amelina. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Antanas A. Jonynas / Viktorija Amelina (1986–2023), žymios ukrainiečių poetės Halynos Kruk žodžiais, – „ukrainiečių rašytoja, šviesus ir talentingas žmogus, ryškus ir galingas balsas….

Maksymas Kryvcovas (Максим Кривцов, 1990–2024)

2014 m. išvyko į karą savanoriu. Vėliau dirbo karių reabilitacijos ir readaptacijos centre ir veteranų centre. Dirbo instruktoriumi ir savanoriu vaikų stovykloje „Dryžuotieji meškėnai“ Ivano Frankivsko srityje. Prasidėjus Rusijos invazijai, jis grįžo į frontą. 2023 m. pabaigoje pasirodė jo pirmoji poezijos knyga „Eilėraščiai iš šaudymo angos“.

Maksym Kryvcov. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / Iš ukrainiečių k. vertė Marius Burokas ir Benediktas Januševičius / Poetas Maksymas Kryvcovas gimė 1990 m.
Rivnėje. Ten baigė technologijų ir dizaino koledžą, įgijo neaustinės…

Kiti naudingi šaltiniai

 

 

Žinote daugiau? Sąrašą galime tęsti drauge. Pasiūlykite: bendraukime redakcija.metai@gmail.com, Facebook!