literatūros žurnalas

Daugybė Poezijos pavasario veidų: tarp poezijos ir diskusijos

2020 08 01

Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“ – ne tik vienas ilgiausiai vykstančių, daugiausia vietovių aplankančių įvykių Lietuvoje, bet ir kaskart sulaukiantis daugybės atsiliepimų. Tad natūralu, kad literatūrai skirtų „Metų“ puslapiuose galime skaityti įvairių atgarsių. Pirmiausia, visada randame poezijos, ir ne tik lietuvių, nes jau tampa tradicija skelbti almanachuose nepublikuotos festivalio svečių iš užsienio poezijos. Čia telpa ir konferencijų diskusijų medžiaga, kuria visada mėginama aprėpti, kada poezija yra, o kada ne, kas lieka pakraščiuose ir kas jos esmė. „Poezijos pavasaris“ nuolat skatina ir pačius poetus kalbėti, rašyti, mąstyti apie dalyvavimą festivalyje, o švelniai besirungiančiuosius dėl pagrindinių Maironio premijos laurų – pasikalbėti apie kūrybą. Apie tai, kokia poezija pasirodė per metus rašo ir kritikai, skaitę almanachus.

„Poezijos pavasarį“ kuria ir palaiko visi jame dalyvaujantys. Tad šioje publikacijoje rasite labai įvairų, nevienalytį jo veidą, atvirą kismui, diskusijoms ir poezijai.

Festivalio laureatų poezija

2020 m. „Poezijos pavasario“ Maironio premijos laureatas

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 4 / lapkritis toks slidus kaip žuvis lyg žaltys tarsi plauktų per lietų neatskirsi kur žemė kur pelkių vanduo nesulauksi nė saulėto mirksnio iš dangaus –

Alis Balbierius. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / naktis yra deimantas iškasu jį vakaro rankomis tyliai šlifuoju nematomais judesiais iki tylos lapo briaunos iki samurajiško viksvos aštrumo prie nuogos lunatikės kojų iki netobulo laikrodžio tobulo tiksėjimo

2019–2016 m. „Poezijos pavasario“ Maironio premijos laureatai

Penkiasdešimt Poezijos pavasarių

2014 m. Nr. 7 / Pasisako Algimantas Mikuta, Aldona Elena Puišytė, Henrikas Algis Čigriejus, Aidas Marčėnas, Donaldas Kajokas, Kornelijus Platelis, Gintaras Patackas, Jonas Juškaitis, Gintaras Grajauskas, Rimvydas Stankevičius, Tautvyda Marcinkevičiūtė

Poezijos pavasario klausimynas. „Poezijos rašymas nėra paprastas dalykas“

2016 m. Nr. 5–6 / Į klausimus atsako 2016 m. Poezijos pavasario nominantai Ramutė Skučaitė, Artūras Valionis, Erika Drungytė, Vytautas Kaziela, Aldona Gustas.

Festivalio svečių poezija

„Poezijos pavasario 2019“ svečių poezija

2019 m. Nr. 5–6 / „Poezijos pavasario“ svečių kūryba: Dimitris Angelis, Domnica Drumea, S. Shivaprakash, Krišjānis Zeļģis, Marije Langelaar, Pat Boran, Sinikka Vuola, Sylva Fischerová, Tomás Cohen.

„Poezijos pavasario 2018“ svečių poezija

2018 m. Nr. 5–6 / Poezijos pavasario svečių kūryba: Aleś Razanau. Alí Calderon. Anna Halberstadt. Lone Horslev. Rein Raud. Uldis Berzinš. Vanni Biaconni. Georg Buchner.

„Poezijos pavasario 2017“ svečiai

2017 m. Nr. 5–6 / Pristatoma šių svečių kūryba: Inger Elisabeth Hansen. Pambas Kauzalis. Hussein Habasch. Marts Pujāts. Elaine Feeney. Sherwin Bitsui. Torgeir Schjerven. Mariusz Grzebalski.

Apie „Poezijos pavasarį“

Vytautas Kubilius. „Poezijos pavasaris“ kaip poetinio gyvenimo veidrodis

2020 m. Nr. 7 / „Poezijos pavasario“ leidinys – tikras mūsų poetinio gyvenimo veidrodis. Jį lydi tos pačios bėdos nuo išsikūrimo. Turėtų būti geriausių poetų kūrinių antologija – deja, ne visada taip būna.

Rimvydas Stankevičius. „Poezijos pavasaris“: kaip radom, taip paliksim!

2017 m. Nr. 5–6 / Apie šimtmečiais puoselėtas, iš kartos į kartą perduodamas tiesas, sakralines ir kultūrines vertybes, papročius ir tradicijas mūsų tėvai, jų tėvų tėvai ir seneliai sakydavo: „Kaip radom, taip ir paliksim.“

Viktorija Daujotytė. „Pavasaris – jau nebejaunas…“

2016 m. Nr. 5–6 / Pacitavau Sigitą Gedą – frazę, gal net eilėraščio eilutės dalį ar nuotrupą, pavartotą 1991 metų „Poezijos pavasario“ redakcinės komisijos pirmininko baigiamojo žodžio pavadinimui. Kalbėjo apie almanachą…

Viktorija Daujotytė. Poezijos pavasariai – išlikti, vis įvykstant

2014 m. Nr. 5–6 / Menas slepiasi, menas yra paslėpti meną: ars est celare artem; ars latet arte sua, – senąją išmintį citavo ir Hansas Georgas Gadameris, mąstydamas „Apie žodžio tiesą”.

Erika Drungytė. Kai „viršūnės“ dar nori, o „apačioms“ jau nereikia…

2013 m. Nr. 7 / Asmeniniai įspūdžiai – subjektyvu, turbūt klaidinga ir nepatikima. Tačiau tik tokį atramos tašką ir teturiu. Gali būti, kad senstu, bet entuziazmo vis mažiau. Vis daugiau noro klausytis poezijos ten, kur nėra daug žmonių, kur nėra iškilmių…

Erika Drungytė. Apie poeziją, Lietuvą ir pasaulio pabaigą

2012 m. Nr. 7 / Įdomiausia Poezijos pavasario savybė, kad poetų nėmaž nemąžta, atvirkščiai, kasmet daugėja, į klasikų gretas įsilieja jaunosios kartos. Ir nors, anot vieno autoritetingo poeto, geriausieji gyvena ir kuria tik Vilniuje…

Birutė Jonuškaitė. Nesilpstantis dialogo ilgesys

2006 m. Nr. 7 / Kuo ilgiau gyvenu, tuo tvirčiau esu įsitikinus, kad vienas keisčiausių ir daugiausiai emocijų sukeliančių literatūros reiškinių Lietuvoje yra jau į pusamžį brendantis, vis platėjantis, vis „strainesnis“ (idėjų ir temų atžvilgiu) Poezijos pavasaris.

Benediktas Januševičius. Noriu būti mažas

1998 m. Nr. 5–6 / Noriu pabrėžti štai ką. Poezija nėra sportas. (Nors šiokių tokių paralelių surasti galima.) Čia neįmanoma nei iššokti aukščiau, nei nubėgti greičiau, nei nusviesti toliau. Poezijos judėjimo krypties nustatyti nepadės jokie žemėlapiai ar kelrodžiai.

Eugenijus Ališanka. Poezijos pavasaris: tarp ironijos ir išpažinties

1997 m. Nr. 5 / Ar ironija netampa pačios poezijos ir kartu šventės mirties liudytoja? Šie klausimai neišvengiamai iškils per šiemetinę poetų konferenciją „Amžiaus poezija: tarp ironijos ir išpažinties“.

Apie „Poezijos pavasario“ almanachus