2020 m. Nr. 8–9 / Ar kiškiai?
Imti reikia telefoną ir instagramą.
Kam taip kabinėtis prie žodžių?
Iš karto riejasi kaip katės.
Kokia dvasinga moteris.
2020 m. Nr. 1 / Receptas arba pastaba: statant paveikslėlius teatrui scenoje, o ne galvoje, keleivių choristų skaičių galima sumažinti, projektuojant scenoje pasirinktų personažų šešėlius. Ir tai visai paprasta.
2019 m. Nr. 10 / Vienaveiksmė pjesė / Scenoje ant pakylos prožektorių apšviestas juostinis magnetofonas. Daugiau jokių dekoracijų. Balsas sklinda iš magnetofono juostelės
2019 m. Nr. 7 / Trijų veiksmų pjesės aktoriams ir medijoms fragmentai / Skiriama Vinco Daunoro-Ungurio († 1954), paskutinio Dainavos partizanų vado, atminimui /
2018 m. Nr. 11 / JI Na va… matai, kaip aš čia įsikūrusi. Mažas plotas tam bendery, bet man užtenka… Ir daiktų mažiau… Užeik, nebijok. Nėra pelių. Sėskis. Arbatos gersi? Ką sakai?
2018 m. Nr. 7 / Pjesės fragmentas / Vasaros pradžia, diena ilga ir šilta. Saulė lėtai rieda dangum. Trys beveik vienmečiai seniai TROTA, SPIRGAS ir BUKELIS sėdi vakaro saulėje ir žiūri į kelią, į pravažiuojančius automobilius…
2018 m. Nr. 4 / Scenoje vieno kambario butas. Kambarys perskirtas širma. Abiejose pusėse geležinėse lovose miega Motina ir Sūnus. Kiekvienam tenka po pusę lango.
2017 m. Nr. 7 / Tesime pažadą „Metų“ skaitytojams pristatyti keletą dar nepublikuotų, iki šiol pradingusiais laikytų ankstyviausios lietuvių dramaturgijos kūrinių, kurių rankraščiai išliko Sankt Peterburgo archyvuose dėl tam tikrų istorinių peripetijų.
2017 m. Nr. 5–6 / Namas priemiestyje. Erdvi svetainė. Groja rami muzika. Ant sofos guli Jurga, šalia sėdi Tomas. Abu skaito knygas ir gurkšnoja kavą. Nuaidi skambutis į duris. TOMAS (po pauzės, nustebęs). Mes ko nors laukiame?
2017 m. Nr. 4 / Aikštė miesto viduryje – vitrinos, lauko kavinės, po ją vaikštinėjantys žmonės etc. Aikštėje sukinėjasi reporteris, kabinėjasi prie praeivių. REPORTERIS. Panele, atleiskite… ponia, galima jus minutėlei? ZITA. Kas yra?
2017 m. Nr. 1 / Iš anglų k. vertė Karilė Vaitkutė / Kęstutis Nakas – Amerikos lietuvis rašytojas, aktorius, režisierius ir pedagogas. Jo kūriniai vaidinti Niujorko Shakespeare’o festivalyje, „La Mama“…
2016 m. Nr. 8–9 / Vieno veiksmo, penkių paveikslų drama. Šio kūrinio rankraštį redakcijai perdavė ir publikaciją parengti leido rašytiniu Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Bitės Vilimaitės (1943–2014) palikimu besirūpinantis
2015 n. Nr. 5–6 / Radijo pjesė / Spengianti uždaros erdvės tyla. Po kiek laiko ausis užčiuopia joje ramų, vos girdimą miegančio žmogaus kvėpavimą. Jis po truputį garsėja, tarytum sėlindami artėtume prie miegančiojo.
2015 m. Nr. 3 / Vieno veiksmo pjesė / Prudencija nuosavo namo svetainėje numeta šalin virbalus su mezginiu ir atsistojusi ima vaikytis kandis, bandydama į jas pataikyti skepeta, kad galėtų nugalabyti, bet tai jai sunkiai sekasi.
2014 m. Nr. 4 / Ontologinė drama / Apšnerkšto parko pakraštys, netoli esančių globos namų gyventojai, save laikantys mirtininkais, čia kartkartėm ateina pasigrožėti saulėlydžiu ir papostringauti apie tai, kas jų dar laukia. Jie čia atkėblins vienodais chalatais…
2014 m. Nr. 2 / Literatūrinio scenarijaus vaidybiniam kino filmui pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“ fragmentas. Scenarijus parašytas dalyvaujant Algimantui Puipai.
2013 m. Nr. 12 / 1732 m. žiema, Karaliaučiaus katedros mokyklos bendrabutis. Kambarys su stalu ir trimis lovomis skendi tamsoje. Du jaunuoliai (Adomas ir Martynas) guli, Kristijonas Donelaitis sėdi prie stalo, ant kurio spingsi žvakė…
2013 m. Nr. 8–9 / Įsikišate į žmonių likimus ir nukreipiate taip, kaip panorite. Atnešate laimę ir nelaimę, priverčiate žmones verkti iš laimės ir klykti iš skausmo bei siaubo. Visi tie slapčiausi dalykai, iš kurių susideda žmogaus gyvenimas, jūsų rankose.
2006 m. Nr. 4 / Jau sukniubusiam Ablingiui smogia dar ir dar kartą, kol pajunta, kad nuo įtampos jis jau pridėjo į kelnes. Meškos liga vėl iškrėtė jam pokštą. Atskuba trys ginkluoti, apgirtę saugumiečiai.
1994 m. Nr. 8-9 / Ši monodrama – paties Vaižganto raštų, kūrybos, publicistikos, atsiminimų ir laiškų ištraukų derinys. Retkarčiais pasinaudota kitų užrašytais bei atpasakotais jo žodžiais.