Deividas Preišegalavičius. Begalinės kišenės
2020 m. Nr. 1 / Receptas arba pastaba: statant paveikslėlius teatrui scenoje, o ne galvoje, keleivių choristų skaičių galima sumažinti, projektuojant scenoje pasirinktų personažų šešėlius. Ir tai visai paprasta.
Virgilijus Veršulis. Paskutinė juosta
2019 m. Nr. 10 / Vienaveiksmė pjesė / Scenoje ant pakylos prožektorių apšviestas juostinis magnetofonas. Daugiau jokių dekoracijų. Balsas sklinda iš magnetofono juostelės
Laurynas Katkus. Sąlyčio linija 2022
2019 m. Nr. 7 / Trijų veiksmų pjesės aktoriams ir medijoms fragmentai / Skiriama Vinco Daunoro-Ungurio († 1954), paskutinio Dainavos partizanų vado, atminimui /
Dovilė Zelčiūtė. Suoliukas, arba Aš mylėjau tave, tau nežinant
2018 m. Nr. 11 / JI Na va… matai, kaip aš čia įsikūrusi. Mažas plotas tam bendery, bet man užtenka… Ir daiktų mažiau… Užeik, nebijok. Nėra pelių. Sėskis. Arbatos gersi? Ką sakai?
Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas
2018 m. Nr. 7 / Pjesės fragmentas / Vasaros pradžia, diena ilga ir šilta. Saulė lėtai rieda dangum. Trys beveik vienmečiai seniai TROTA, SPIRGAS ir BUKELIS sėdi vakaro saulėje ir žiūri į kelią, į pravažiuojančius automobilius…
Bitė Vilimaitė. Juodos dienos
2018 m. Nr. 4 / Scenoje vieno kambario butas. Kambarys perskirtas širma. Abiejose pusėse geležinėse lovose miega Motina ir Sūnus. Kiekvienam tenka po pusę lango.
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Jaunikiai. Juokų vaizdelis
2017 m. Nr. 7 / Tesime pažadą „Metų“ skaitytojams pristatyti keletą dar nepublikuotų, iki šiol pradingusiais laikytų ankstyviausios lietuvių dramaturgijos kūrinių, kurių rankraščiai išliko Sankt Peterburgo archyvuose dėl tam tikrų istorinių peripetijų.
Aidas Jurašius. Bendri nusikaltimai
2017 m. Nr. 5–6 / Namas priemiestyje. Erdvi svetainė. Groja rami muzika. Ant sofos guli Jurga, šalia sėdi Tomas. Abu skaito knygas ir gurkšnoja kavą. Nuaidi skambutis į duris. TOMAS (po pauzės, nustebęs). Mes ko nors laukiame?
Arūnas Spraunius. Egidijus
2017 m. Nr. 4 / Aikštė miesto viduryje – vitrinos, lauko kavinės, po ją vaikštinėjantys žmonės etc. Aikštėje sukinėjasi reporteris, kabinėjasi prie praeivių. REPORTERIS. Panele, atleiskite… ponia, galima jus minutėlei? ZITA. Kas yra?
Kęstutis Nakas. Kai Lietuva valdė pasaulį
2017 m. Nr. 1 / Iš anglų k. vertė Karilė Vaitkutė / Kęstutis Nakas – Amerikos lietuvis rašytojas, aktorius, režisierius ir pedagogas. Jo kūriniai vaidinti Niujorko Shakespeare’o festivalyje, „La Mama“…
Bitė Vilimaitė. Rudens veidas
2016 m. Nr. 8–9 / Vieno veiksmo, penkių paveikslų drama. Šio kūrinio rankraštį redakcijai perdavė ir publikaciją parengti leido rašytiniu Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Bitės Vilimaitės (1943–2014) palikimu besirūpinantis
Kostas Ostrauskas. Vaižgantas
1994 m. Nr. 8-9 / Ši monodrama – paties Vaižganto raštų, kūrybos, publicistikos, atsiminimų ir laiškų ištraukų derinys. Retkarčiais pasinaudota kitų užrašytais bei atpasakotais jo žodžiais.