Po „Vilniaus pokerio“: Ričardas Gavelis „Metuose“
2020 10 31
Šiemet rašytojui „autsaideriui“ Ričardui Gaveliui būtų suėję 70 metų.
Skaitydami „Metuose“ jo publikuotus tekstus arba publikacijas, skirtas Ričardo Gavelio kūrybai, pastebėtume svarbią ypatybę – jie skelbiami jau po „Vilniaus pokerio“, nuo 1993-ųjų, taigi po su šio romano pasirodymu pasirodžiusių batalijų. Jau linkstama manyti, kad „[m]ūsiškė publika nebuvo pasiruošusi (o ir nėra, negreitai bus pasiruošusi) priimti, išklausyti fantasmagorišką tiesą apie pačią save“ (S. Geda). Todėl galime sudaryti nedidelį „turą“, kuris leis pažinti save kaip kūrėją reflektuojantį rašytoją, „gaveliškumą“ jau suvokusius ir iš rašytojo šiek tiek daugiau reikalaujančius recenzentus, o kartu pamatyti, ar iš tiesų per intensyvius dešimt pirmųjų Nepriklausomybės metų apie Gavelio kūrybą kalbėta nedaug, ar iš tiesų vienpusiškai.
Gerų skaitinių!
Ričardo Gavelio tekstai „Metuose“
Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka
Apie Ričardo Gavelio kūrybą
„Jeigu būčiau galėjęs skelbti savo kūrybą anais itin smagiais laikais – gal netyčia būčiau prirašęs kokio niekalo, dėl kurio šiandien tektų gailėtis. Arba silpnumo akimirksnį padaręs kokių subinlaižiškų reveransų anuometinei konjunktūrai. Dabar man bent dėl to ramu. Nė vienos knygos išsižadėti nesirengiu, nė vieno savo parašo atšaukinėti nereikia.“ (R. Gavelis)
Ričardo Gavelio romanų kritika
