literatūros žurnalas

Gintautas Iešmantas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 10

*

Sėjau aukso grūdus.
Bet tik akmenys dygo.
Iš naujo sėjau sauja po saujos.
Deja, akmenys vis dygo, būrių būriais augo.
Ką daryti? – klausiau aplinkinių.

Reikia tuos akmenis rinkti, – atsakė. –
Tai puiki statybinė medžiaga.
Apjuosime akmenų siena tvirtovę,
Aukštą mūrą iškelsim. Girdėjai?
Svetimi žvalgai netolies jodinėja,
Renka žinias, tiria kelią, uodžia nuotaikas.
Didžiai ginkluota kariuomenė artinas.

Jų tiesa. Priešų aibės laukais atplūdo.
Puolė sieną, graužte norėjo sugraužti,
Tačiau vien dantis išsilaužė. Įsibrovėliai
Turėjo pasitraukti. Mes apsigynėm.

Štai tau ir sėja, galvoju, daiginus akmenis.
Veltui kankintas! Ne be reikalo sako:
Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.
Žodis, pasirodo, žinojo kuo būti.

2007. XII. 19


*

Gal tiek ir temačiau…
Tos pievos, krūmai, dirvos,
Ta saulė mėlynoj pakraigėj…
Aš ligi šiol vien tai sapnuoju,
Ten vaikštau, gyvenu…

Ir dar, beje, ak, dar… Ūmai,
Kai pabundu. Laukujės durys nerakintos…
Kaip pamiršau prieš guldamas! Pabalęs
Skubu, užversiu… Viešpatie! Vėlu…
Kažkas tamsus pro jas iš kiemo laužias…
Ir aš pašoku… Taip! Ir vėl tik sapnas.

Ir visuomet tas pat! –
Toks pat mažytis, uždaras pasaulis…
Nutolę džiugesiai ir baimės… Rodos,
Vien tiek matyta ir patirta,
Vien tiek ir būta…

O gal iš tikro pro duris
Iš kiemo laužėsi kažkas
Dar neregėtas, nemąstytas,
Kitoks nei toji pieva, laukas…
Už jų ribos esąs kitoks pasaulis,
Rūstus ir didelis…
Ir siaubas kaustė kūną…

Tuomet laukų platybėj
Ir medžių ošesy…
Kaip nujautimas…

Lyg tiek ir gyvenau…

2008. II. 11

 


Kasdienybės fenomenas

Aš ateinu
Ir visus nuvainikuoju.
Mano akivaizdoj
Kiekvienas pasijunta nevaržomas
Ir nusimeta puošnius drabužius,
Kurie dangstė silpnybes, ydas ar bjaurastis,
Nukrinta ryškiaspalvės kaukės
Ir iškart atsiveria tikrasis paveikslas.

Šitaip nemačiom didybė tampa menkybe,
Grožis nublunka, alpėdamas sugedimo virpuliu,
Kuklumas pavirsta kokčia puikybės vėsa,
Savaime atsiskleidžia gilybėj slapstomos esmės,
Demaskuodamos tai, kas užmaskuota viešuomenėj.

Taip! Aš ateinu, ir dreba
Visi nesąžiningai teisiantieji,
Krūpsi neteisybės ir melo garbintojai
Ir gėda, kur tik pasisuku, praranda gėdą,
Tuštybe padvelkia šlovė ir valdžios troškimas,
O iškrypimas, ištemptas saulėn, gūžiasi baikščiai.

Kas užmiršta, beje, kad esu apsigimusi gundytoja,
Nejučiom įsileidžia į širdį lengvabūdiškumą,
Ir stiprų bei drąsų užvaldo baimės grasa,
Netgi nuoširdus ir tyras siekimas bei veiksmas
Kai kada neištveria mano klastų ir žabangų,
O aš jas mėgstu spęsti netyčiom ir tyčiom,
Kartais ir dorybė, išlikusi graži ir viliojanti,
Pakraupsta, išgirdus manąjį žingsnį.

Bet aš kaskart su viltim sutinku tą valią,
Kuri visur ir visuomet išlieka savimi
Ir atsispiria hipnotizuojančiam žalčio žvilgsniui,
Aš tą palaiminu, tam net padedu
Ir džiaugiuosi, kai nugali.

2008. VII. 6


*

Man sakei:
Baltas žydintis sodas –
Svajonės spindėjimas.

Dar sakei:
Šakos, vaisių svarinamos –
Išsipildymo geismas.

O virš visko, –
Šypsojais, –
Kaip šviesa – tapsmo džiaugsmas.

Ar tiki tuo ir šiandien?

2008. X. 16


*

Nepavydžiu tam,
Kuris bus paskutinis.

Apniukęs žiūrės
Nuo kalnelio į seną kaimą,
Kur jau niekas jo nepažįsta
Ir nesupranta. Liūdesys
Ir skausmas suspaus krūtinę.

Tai ne Mozės jaudulys,
Kai jis, nuo aukštumos pažvelgęs,
Išvydo spindinčią dieną.

Šis parkris ant žemės
Ir apsigobs tamsa, ištryškus
Vienišumo ašarai.

Paskutinis iš paskutinių.

2009. I. 30

Patricija Gudeikaitė. Įmantrūs žaidimai ir atminties geležtės

2026 m. Nr. 8–9 / Knygų apžvalgoje aptariamos knygos: Manto Balakausko „Ferrum“ ir Tomo Petrulio „Daikto kūnas“.

Amžių ribos poetų karta: kūrybos trajektorijos

2026 m. Nr. 8–9 / Giedrės Kazlauskaitės, Rimanto Kmitos ir Mindaugo Kvietkausko pokalbis, vykęs 2026 m. gegužės 27 d. festivalio „Poezijos pavasaris“ metu Vilniuje, MO muziejuje.

Rimvydas Stankevičius. Palydint didžiausiąjį

2026 m. Nr. 8–9 / In memoriam Aidas Marčėnas (1960 09 24–2026 07 08) / Kai miršta žmogus, kurį nuoširdžiai mylėjai, ir dar toks, kurio kalibru ir verte nė per nago juodymą neabejoji, kurio vardas nenutrinamai įrašytas tautos…

Artur Dron. Hemingvėjus nieko nežino

2026 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Donata Rinkevičienė / Arturas Dronis (g. 2000) – ukrainiečių rašytojas ir Rusijos–Ukrainos karo veteranas, poezijos knygų „Bendrabutis Nr. 6“ ir „Čia buvome mes“ autorius. Jo eilėraščiai išversti į daugiau nei dešimt kalbų.

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 8–9 / matematika ir buvo visada
išdavikė:
kaip nusirašyti tą sąlygą
pagaliau be klaidų?

Jurgis Dapkevičius. Brolių Černiauskų ir Romualdo Granausko šviesoraščiai

2026 m. Nr. 8–9 / Literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė yra pasakiusi: „Kad gyvenimas būtų, reikia jį ne tik gyventi, bet ir liudyti. Menas, o ypač meninė fotografija, tai daro patikimiausiai“.

Ramutė Dragenytė. Sigito Parulskio poezijos misterija

2026 m. Nr. 8–9 / Sigitas Parulskis. Voras tarp tavo lūpų. – Vilnius: Tyto alba, 2026. – P. 77. Nuotraukos autoriaus.

Dovydas Grajauskas, Austėja Jakas: „Neaprengti savo minčių svetimu pasaulio rūbu“

2026 m. Nr. 8–9 / Poetus Dovydą Grajauską ir Austėją Jakas kalbina Greta Ambrazaitė / Jaunesniosios kartos kūrėjai Dovydas Grajauskas (g. 1996) ir Austėja Jakas (g. 1994) gerai žinomi literatūros pokyčius sekantiems skaitytojams.

Saulius Vasiliauskas. Galėjo būti – gerai, kad nėra

2026 m. Nr. 8–9 / Marijus Gailius. Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025. – 270 p. Knygos dailininkas – Nerijus Šimkus.

Grzegorz Bogdał. Aukštyn širdis

2026 m. Nr. 8–9 / Iš lenkų k. vertė Edita Masiulianec / Grzegorzas Bogdałas (g. 1984) – Lietuvos skaitytojams dar nepažįstamas šiuolaikinis lenkų rašytojas, kuriantis trumpąją prozą. Taip pat redaktorius ir trumpametražių vaidybinių filmų scenaristas.

Audrius Račkauskas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 8–9 / Jie nutarė, kad žmogaus prigimtį galima pataisyti,
todėl nedelsdami ėmėsi darbo.

Justas Petronis. Ne per brangiai

2026 m. Nr. 8–9 / Gimiau Vilniuje. Studijavau Vytauto Didžiojo, Leuveno ir Vilniaus universitetuose. Lietuvos kultūros tyrimų institute rengiu filosofijos disertaciją apie dirbtinį intelektą ir moralinį ugdymą…