literatūros žurnalas

Gintautas Iešmantas. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 10

*

Sėjau aukso grūdus.
Bet tik akmenys dygo.
Iš naujo sėjau sauja po saujos.
Deja, akmenys vis dygo, būrių būriais augo.
Ką daryti? – klausiau aplinkinių.

Reikia tuos akmenis rinkti, – atsakė. –
Tai puiki statybinė medžiaga.
Apjuosime akmenų siena tvirtovę,
Aukštą mūrą iškelsim. Girdėjai?
Svetimi žvalgai netolies jodinėja,
Renka žinias, tiria kelią, uodžia nuotaikas.
Didžiai ginkluota kariuomenė artinas.

Jų tiesa. Priešų aibės laukais atplūdo.
Puolė sieną, graužte norėjo sugraužti,
Tačiau vien dantis išsilaužė. Įsibrovėliai
Turėjo pasitraukti. Mes apsigynėm.

Štai tau ir sėja, galvoju, daiginus akmenis.
Veltui kankintas! Ne be reikalo sako:
Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.
Žodis, pasirodo, žinojo kuo būti.

2007. XII. 19


*

Gal tiek ir temačiau…
Tos pievos, krūmai, dirvos,
Ta saulė mėlynoj pakraigėj…
Aš ligi šiol vien tai sapnuoju,
Ten vaikštau, gyvenu…

Ir dar, beje, ak, dar… Ūmai,
Kai pabundu. Laukujės durys nerakintos…
Kaip pamiršau prieš guldamas! Pabalęs
Skubu, užversiu… Viešpatie! Vėlu…
Kažkas tamsus pro jas iš kiemo laužias…
Ir aš pašoku… Taip! Ir vėl tik sapnas.

Ir visuomet tas pat! –
Toks pat mažytis, uždaras pasaulis…
Nutolę džiugesiai ir baimės… Rodos,
Vien tiek matyta ir patirta,
Vien tiek ir būta…

O gal iš tikro pro duris
Iš kiemo laužėsi kažkas
Dar neregėtas, nemąstytas,
Kitoks nei toji pieva, laukas…
Už jų ribos esąs kitoks pasaulis,
Rūstus ir didelis…
Ir siaubas kaustė kūną…

Tuomet laukų platybėj
Ir medžių ošesy…
Kaip nujautimas…

Lyg tiek ir gyvenau…

2008. II. 11

 


Kasdienybės fenomenas

Aš ateinu
Ir visus nuvainikuoju.
Mano akivaizdoj
Kiekvienas pasijunta nevaržomas
Ir nusimeta puošnius drabužius,
Kurie dangstė silpnybes, ydas ar bjaurastis,
Nukrinta ryškiaspalvės kaukės
Ir iškart atsiveria tikrasis paveikslas.

Šitaip nemačiom didybė tampa menkybe,
Grožis nublunka, alpėdamas sugedimo virpuliu,
Kuklumas pavirsta kokčia puikybės vėsa,
Savaime atsiskleidžia gilybėj slapstomos esmės,
Demaskuodamos tai, kas užmaskuota viešuomenėj.

Taip! Aš ateinu, ir dreba
Visi nesąžiningai teisiantieji,
Krūpsi neteisybės ir melo garbintojai
Ir gėda, kur tik pasisuku, praranda gėdą,
Tuštybe padvelkia šlovė ir valdžios troškimas,
O iškrypimas, ištemptas saulėn, gūžiasi baikščiai.

Kas užmiršta, beje, kad esu apsigimusi gundytoja,
Nejučiom įsileidžia į širdį lengvabūdiškumą,
Ir stiprų bei drąsų užvaldo baimės grasa,
Netgi nuoširdus ir tyras siekimas bei veiksmas
Kai kada neištveria mano klastų ir žabangų,
O aš jas mėgstu spęsti netyčiom ir tyčiom,
Kartais ir dorybė, išlikusi graži ir viliojanti,
Pakraupsta, išgirdus manąjį žingsnį.

Bet aš kaskart su viltim sutinku tą valią,
Kuri visur ir visuomet išlieka savimi
Ir atsispiria hipnotizuojančiam žalčio žvilgsniui,
Aš tą palaiminu, tam net padedu
Ir džiaugiuosi, kai nugali.

2008. VII. 6


*

Man sakei:
Baltas žydintis sodas –
Svajonės spindėjimas.

Dar sakei:
Šakos, vaisių svarinamos –
Išsipildymo geismas.

O virš visko, –
Šypsojais, –
Kaip šviesa – tapsmo džiaugsmas.

Ar tiki tuo ir šiandien?

2008. X. 16


*

Nepavydžiu tam,
Kuris bus paskutinis.

Apniukęs žiūrės
Nuo kalnelio į seną kaimą,
Kur jau niekas jo nepažįsta
Ir nesupranta. Liūdesys
Ir skausmas suspaus krūtinę.

Tai ne Mozės jaudulys,
Kai jis, nuo aukštumos pažvelgęs,
Išvydo spindinčią dieną.

Šis parkris ant žemės
Ir apsigobs tamsa, ištryškus
Vienišumo ašarai.

Paskutinis iš paskutinių.

2009. I. 30

Neringa Butnoriūtė. Kokybinis kūlverstis išgyvenimo krepšiui

2025 m. Nr. 10 / Marius Burokas. Seismografas. – Vilnius: Lapas, 2025. – 104 p. Knygos dailininkė – Aurelija Slapšytė.

Marius Ivaškevičius. Išvarymas. Kristus ir Čingischanas

2025 m. Nr. 10 / Kai jis dar kartą spyrė, Oksana pagalvojo: „Berniukas.“ Mergaitės vis tiek atsargesnės – neskuba taip akis išdegusios lįsti į visišką nežinią.

Ričardas Gavelis. Ilga diena

2025 m. Nr. 10 / Jo pradžią ir publikuojame – kaip simbolišką ir gyvą gestą R. Gavelio 75-osioms gimimo metinėms, spalio 8-ai. Net ir fragmentas leidžia įsivaizduoti daugiaprasmį rašytojo sumanymą, kuriamo pasaulio mąstymo būdą.

Anne Carson. Iš „Miestų gyvenimo“

2025 m. Nr. 10 / Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė / Anne Carson (g. 1950) – Kanadoje gyvenanti poetė, eseistė, prozininkė, vertėja bei graikų literatūros profesorė, daugiau nei dvidešimties knygų autorė.

Rimas Užgiris. Eilėraščiai

2025 m. Nr. 10 / Šviesa, ak, truputis šviesos
kaip vatos gumulėlyje ar
pro tvarsčio gniužulą…

Aistis Žekevičius. Eilėraščiai

2025 m. Nr. 10 / retsykiais planeta springteli
būna užsikosti iki ašarų
bet paprastai kvėpuoja ritmingai
kaip tas artimasis ligoninės skyriuje

Vytautas Rubavičius. Klæjonės su laumės kilpa ant kaklo

2025 m. Nr. 10 / vis garsiau auksakurmių giedamos mantros
kad raji praraja nesugundytų ir neįtrauktų

Eglė Kačkutė. Vivat Regina: karūnuotų, nukarūnuotų ir nekarūnuotų karalienių galia, nugalinimas ir į(si)galinimas

2025 m. Nr. 10 / Dalia Staponkutė. Vivat Regina!: paralelinių istorijų romanas. – Vilnius: Apostrofa, 2024. – 448 p. Knygos dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Kodėl mes rašome?

2025 m. Nr. 10 / Rašytojus Liną Buividavičiūtę, Ievą Dumbrytę, Tomą Petrulį ir Mykolą Sauką kalbina Saulius Vasiliauskas /
2024-ieji buvo turtingi lietuvių literatūrai, todėl sumaniau pasikviesti bičiulius rašytojus ir pasikalbėti apie kūrybos psichologiją…

Du pasakojimai apie Petrą Cvirką ir Salomėją Nėrį

2025 m. Nr. 10 / Kazio Almeno pokalbis su Antanu Vaičiulaičiu ir Alfonsu Nyka-Niliūnu / 1944 m. artėjant sovietų frontui iš Lietuvos į Vakarus pasitraukusi didelė inteligentijos dalis pasiėmė ir liudijimus apie permainų ir lūžių pažymėtą…

Viktorija Daujotytė. Vydūnas buvo Mokytojas

2025 m. Nr. 10 / „Kodėl ant dviejų šimtų litų banknoto buvo būtent Vydūnas?“ – paklausė „Moters“ žurnalas. Tikrai – kodėl būtent Vydūnas? Jau seniai nebeturime lito, nacionalinės valiutos ženklo, o klausimas liko.

Jayde Will. Penkios novelės

2025 m. Nr. 10 / Iš anglų k. vertė Vidas Morkūnas / Jayde’as Willas (g. 1978) – amerikiečių rašytojas, vertėjas iš lietuvių, latvių, estų kalbų. Praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio pabaigoje atvykęs į Estiją studijuoti Tartu universitete, vėliau gyveno ir dirbo Vilniuje.