literatūros žurnalas

Jurgos Ivanauskaitės kūrybos recepcija „Metuose“

2021 07 27

Pristatyti Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) kūrybą ir kūrybos kontekstus, randamus „Metų“ archyve – tarsi suktelėti laiką atgal. Nors šios rašytojos, keliautojos, žmogaus teisių gynėjos knygas skaitome iki šiol, romanų recepcija neblogai atspindi jų pasirodymo metą ir nuotaikas. „Atrodo, kad J. Ivanauskaitė turi ir Angelą Sargą, ir Angelą Baudėją“, – tokią išvadą Solveiga Daugirdaitė teigia recenzijoje dar 1993 m., neblogai apibendrindama ir būsimą požiūrį į produktyvios rašytojos tekstus – skaitytojų meilę ir kritikos skepsį.

„Metuose“ Ivanauskaitės romanams dėmesio nestinga, ir jis nėra vienaprasmis: vienoks, išleidus „Raganą ir lietų“ 1992-aisiais, kai kritika neglostė Ivanauskaitės, kitoks – po 2000-ųjų, kai ji praplečia akiratį kelionėmis į Tolimuosius Rytus, o jos romanus imta sieti su populiariosios literatūros ypatybėmis, domėtis autorės pasaulėžiūra. Specialiai skaitmenintos publikacijos gali priminti, kad literatūros lauke būta įtampų, kad kritika nėra vien nutylinti, o nuomonių pasirodo įvairių. Visa recepcija sutampa su kritikos kaita: kartu su objektais kinta įvairių reiškinių suvokimas (prisitraukiamos postmodernizmo, euroromanosąvokos), grynėja nuostatos, bet tam postūmį teikia literatūros faktai.

Viena svarbiausių šios publikacijos ašių – išsamus Ivanauskaitės interviu su Solveiga Daugirdaite, kuriame ji atskleidžia brendimo ypatumus, apmąsto kūrybos ištakas, santykius su Korsakų šeima. Taip pat pateikiame pasisakymą apie literatūros provinciją, kuris nepraradęs aktualumo ir šiandien.

Sričių, kurios domino Ivanauskaitę nebuvo viena. „Metų“ kontekstai labiausia atveria vėlyvąją, su orientalizmu susijusią, jos kūrybą: skelbiama Ivanauskaitės poezija iš kelionės į Indiją laikų, taip pat mokslininkų, filosofų įžvalgos.

Gerų skaitinių!

Jurga Ivanauskaitė apie kūrybą ir gyvenimą

Jurga Ivanauskaitė: „Dalis manęs yra kiekviename personaže“

2004 m. Nr. 7 / Su rašytoja Jurga Ivanauskaite kalbėjosi ir susirašinėjo literatūrologė Solveiga Daugirdaitė/ Budizmas išmokė požiūrio, kad gyvenimas ir taip yra kančia, kad dera mokytis jos išvengti, užuot save dauginus ir draskius žaizdas…

Jurga Ivanauskaitė. Kelionė į Indiją. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 2 / vilks paskui save sunkias ir žvangančias
interpretacijų grandines,
ką apie tai pasakytų Freudas, o ką – Jungas?
Kas tuos sužeistus gyvius, kas mane išgydys?

Kas yra literatūros provincija?

2001 m. Nr. 7 / Atsako Ramūnas Klimas, Marcelijus Martinaitis, Jurga Ivanauskaitė, Stasys Stacevičius, Gintaras Grajauskas, Rimantas Černiauskas, Stasys Jonauskas, Algimantas Zurba, Herkus Kunčius

„Eilėraščiu „sukurti“ filmą man atrodė neį­manoma, dėl to pradėjau rašyt apsakymus, jie vis ilgėjo, kol virto romanais. Dabar man būtų sunku grįžti net prie novelių, jau nekalbant apie eilėraščius. Nors Himalajuose buvo toks periodas, kai iš kažkur „nusileido“ eilėraščiai. Per tris keturias naktis parašiau apie šimtą ketureilių, kurią nesiryžau skelbti savo vardu, nes atrodė, kad juos padiktavo kažkas kitas. Juos vis dėlto išspausdinau knygoje „Prarasta pažadėtoji žemė“, bet sukūriau istoriją apie tibetietę joginę, kurios eilėraščius suradau mistinėmis aplinkybėmis ir išverčiau iš tibetiečių kal­bos į lietuvių. <…> Turėjau idėją sudaryti ir kokį mažytį poezijos rinkinį, bet kiek bandžiau himalajišką poetinį apsėdimą pakartoti ar pamėgdžioti, nieko nebeišeidavo. Taigi gal tas trumpas poezijos pliūpsnis iš tiesų priklauso ne mano sąmonei, o kokiai užklydusiai tibetietiškai dvasiai.“ (iš interviu Dalis manęs yra kiekviename personaže)

Jurgos Ivanauskaitės knygų kritika

Spauskite ant knygos viršelio

„[Euroromano] fone išsiskiria J. Iva­nauskaitė, angažuotai reprezentuojanti Rytų papročius bei religiją ir ieškanti europiečiui kitokių dvasinių atramų (paskutiniame romane rytietiški motyvai, atgyjantys katiniškos prigimties ir pomirtinio būvio transfigūracijose, vietoj anksčiau pabrėžiamo visavertiškumo įgijo simpatiškos švelnios ironijos).“ (Jūratė Sprindytė; Lošti iš romano)

„Jurgos Ivanauskaitės kūryba – svarbi besikeičiančio lietuvių pro­zos peizažo dalis. Ji ne tik įtvirtino savitą, galėtume su išlygomis saky­ti – feministinės pasaulėjautos pers­pektyvą, tačiau ir įskiepijo mūsų prozai rytietiškų doktrinų bei vaizdinių, atvėrė visiškai naują geismo ir kūniškumo problemų lauką, šiuo žvilgiu savaip atliepdama naujausias filosofinio mąstymo tendenci­jas.“ (Vytautas Rubavičius; Kelionė Neten ir atgal)

Jūratė Sprindytė. Lošti iš romano

2004 m. Nr. 8–9 / Nebėra abejonių, kad romanas pasidarė rinkos dievaitis. Visi puolė rašyti romanus arba tuos savo tekstus, kuriuos anksčiau vadino įvairiais prozos ir kri­tikos žanrais, dabar vadina romanais. Rašytojas be romano – ne rašytojas.

Vytautas Kubilius. Pamišęs herojus

2001 m. Nr. 4 / Ar normali žmogaus psichika jau gramdyta iki dugno ir nebeįdomi? Gal nusivilta žmogaus protu, atsiradus protaujančioms mašinoms? Ar tai naujas literatūrinis žaidimas dar nežymėtoms kortomis, praplečiantis meninės išraiškos galimybes?

Vytautas Kubilius. Siužetas nušautas – kada bus iššaudyti personažai?

2003 m. Nr. 3 / Kol į lietuvių kalbą gausiai verčiami modernūs psichologiniai romanai, pasakojantys apie šeimos būtį, tarpusavio santykių įtampas, žmonių likimus, tol lietuviškai postmodernistinei prozai, išsižadančiai pasakojimo rišlumo ir emocinio spinduliavimo, sunku bus prasimušti iki masinio skaitytojo.

Apie pasaulėjautą ir kūrybos bruožus

Jūratė Baranova. C. G. Jungo pėdsakai J. Ivanauskaitės kūryboje

2014 m. Nr. 11 / Rašydama Tibeto trilogiją – „Ištremtas Tibetas“ (1996), „Kelionė į Šambalą“ (1997), „Prarasta pažadėtoji žemė“ (1999) ir siekdama iššifruoti savo kelionėje aptiktus Rytų kultūros ženklus, Jurga Ivanauskaitė pasitelkia du pagrindinius autoritetus

Antanas Andrijauskas. Jurgos Ivanauskaitės klajonės Rytų pasaulio platybėse

2010 m. Nr. 4 / Šis tekstas skirtas Jurgos Ivanauskaitės asmenybės ir kūrybos fenomenui aptarti. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Jurgos jaunystės metus, kūrybinių interesų sklaidą, orientalistines ir nomadologines jos gyvenimo bei kūrybos tendencijas.

Antanas Andrijauskas. Jurgos Ivanauskaitės orientalizmas

2003 m. Nr. 11 / Rašytojos Jurgos Ivanauskaitės „posūkio į Tibeto kultūrą“ intymumas ir dva­sinė evoliucija daug kuo primena jos mokytojo Algimanto Švėgždos ir bendražy­gio Pauliaus Normanto Rytų nostalgiją.