Zita Mažeikaitė. Strindbergo duktė – prozininkė ir dramaturgė
1997 m. Nr. 10
Svetur
Tikriausiai nedaug kas žino, jog garsiojo švedų dramaturgo Augusto Strindbergo vyriausia duktė Karina Smirnoff irgi rašė pjeses ir romanus.
Kitais metais Stokholmas taps Europos kultūros sostine, tarp gausybės kultūrinių renginių vyks didelis Strindbergo festivalis. Stokholmo moterų kultūros centras šia proga nutarė pastatyti K. Smirnoff pjesę „Lemties paženklinti“.
Šią dramą autorė sukūrė trečiajame dešimtmetyje, bet Švedijoje Ji nė karto nebuvo suvaidinta. Dramatene ji pragulėjo keliolika metų, tačiau tuometiniai trys didieji teatro režisieriai Olofas Molanderis, Peras Lindbergas ir Alfas Sjöbergas nesiryžo jos statyti, o teatro kritikas rašytojas Bo Bergmanas jos turinį apibūdino kaip pernelyg provokuokuojamą – „žiūrovai tokios pjesės nepriimtų“.
Dramaturgė Sara Lizzie Saks, atsitiktinai suradusi šį veikalą viename Suomijos antikvariate, mano, kad jeigu K. Smirnoff būtų buvusi Ibsenas, jos pjesės būtų statomos teatruose. Tačiau tuometinis moters dramaturgės vaidmuo kultūriniame Švedijos gyvenime buvo nepavydėtinas: vyrai valdė teatrą, vyrai rašė pjeses, recenzavo, režisavo, leido knygas. Ji buvo garsaus žmogaus duktė, bet ir šis privalumas jai, ko gero, trukdė, nes Strindbergas tuo laiku Švedijoje nebuvo populiarus.
Dramoje „Likimo paženklinti“ vaizduojamas vidutinio amžiaus vyras, kuris pamilsta ir priglobia ištvirkusį berniuką iš Paryžiaus. Tas jo poelgis sukelia tikrą sumaištį tarp jo artimųjų – ir vyrų, ir moterų. Kitas pjesės veikėjas, pagyvenęs dvarininkas, moderniai šnekant, pedofilas, mėgina prisivilioti tą paauglį ir išsivežti į Londoną. Šio amžiaus pradžioje paliesta tema tebėra aktuali, gerokai provokuojanti ir šiandien, nors amžius jau baigiasi.
„Likimo paženklinti“ ir dar kita K. Smirnoff pjesė „Galios“, – apie psichinę ligą ir požiūrį į mirtį, – Švedijoje buvo išspausdintos 1923 metais. Kritikai jas vertino vien tik neigiamai, kaip ir kitos švedų rašytojos Agnės fon Krusenstjernos kūrybą, kuri dabar sulaukė tikro renesanso.
Recenzentai stebėjosi, kaip moterys rašytojos gali būti tokios „dekadentės ir taip uoliai domėtis įvairiausiom perversijom“. Beje, vienas kritikas netgi teigė, kad tik vyrams dera rašyti apie vyrų homoseksualumą, jeigu apskritai kas nors drįsta imtis tokios temos.
Pjesė „Likimo paženklinti“ buvo išversta į danų kalbą, bet ir Skandinavijos šalyse nė karto nesuvaidinta. Tačiau ji buvo pastatyta eksperimentiniame teatre Briuselyje 1933 m., labai palankiai sutikta žiūrovų ir gerai įvertinta kritikų. „Galios“ 1924 m. buvo suvaidinta Hamburge ir taip pat kritikų išgirta. Net Gorkis žavėjosi K. Smirnoff dramomis ir norėjo, kad jos būtų išverstos į rusų kalbą ir pastatytos Rusijoje. Tačiau tas jo idėjas, matyt, paskandino įsibėgėjusi revoliucija.
Keista, kad ir A. Strindbergas pirmiausia išgarsėjo užsienyje, o tik po to savo tėvynėje. Tėvo lemtis tarsi savotiškai veikė ir dukters likimą.
Karina Smirnoff laikė save Suomijos švedų rašytoja. Ji buvo ištekėjusi už revoliucionieriaus Vladimiro Smirnoffo, kuris dėstė rusų kalbą Helsinkio universitete. Vėliau jie persikėlė į Švediją, nes Smirnoffui Suomijoje nebuvo saugu. Tik tada dukra supažindino tėvą su savo vyru. Jie, atrodo, neblogai sutarė. Beje, Smirnoffas sėdėjo prie mirštančio Strindbergo lovos.
Anot dramaturgės Saros Lizzie Saks, Smirnoffas įkalbėjo žmoną išleisti savo kūrinius. 1915 m. išėjo du Jos romanai – „Pavasario pradžia“ ir „Paveiktieji“. Prabėgus dešimčiai metų, Karina išleido biografinę knygą „Pirmoji Strindbergo žmona“, o 1949 m., kai buvo švenčiamas Strindbergo šimtmečio jubiliejus, ji paskelbė tris istorinius, storus it plytos romanus apie viduramžius, pasirašydama Didriko Bemdtseno slapyvardžiu.
1956 m. knygoje „Taip buvo iš tikrųjų“ ji pavaizdavo alinančias skyrybas tarp Strindbergo ir Siri fon Essen. Ši knyga paremta rašytojo laiškais, dienoraščiais ir kitais dokumentais. Karina iš dalies palaikė motinos pusę, nes ji, dukters nuomone, buvo neteisingai apjuodinta Strindbergo pjesėje „Kvailio išpažintis|.
Karina Smirnoff motina Siri fon Essen po skyrybų su Strindbergu gyveno vieniša Suomijoje. Ji dvidešimt metų buvo vienintelė trijų Strindbergo vaikų maitintoja. Vaikai augo reiklioje, kūrybingoje aplinkoje, rašė vaidinimėlius ir patys kūrė teatrą. Karina nuo vaikystės įprato rašyti, tačiau buvo priversta tarnauti banke, kad išlaikytų savo motiną, kuri mirė beveik tuo pačiu metu kaip Strindbergas.
Karina Smirnoff sulaukė 93 metų. Ji taip ir neišvydo savo dramų švedų scenoje.
Parengta pagal „Dagens Nyheter“