Marcelijus Martinaitis. Pavargti nuo lietuvių gražu

2021 m. Nr. 4

Graži Marcelijaus Martinaičio 85-ųjų gimimo metinių sukaktis paskatino peržiūrėti, kokia poeto archyvinė medžiaga saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Poeto archyvinis rinkinys nėra gausus, tačiau išeivių rašytojų rinkiniuose galima atrasti nedidelį pluoštelį jo korespondencijos: yra keletas dalykinių laiškų, rašytų Henrikui Nagiui, Kaziui Bradūnui, Alfonsui Nykai-Niliūnui, prašant kūrybos rengiamam „Poezijos pavasario“ almanachui, kviečiant į renginius. Tačiau kitaip „suskamba“ laiškas, rašytas su pagarba, dėkingumu ir susižavėjimu vyresniosios kartos poetui – Stasiui Santvarui, grįžus iš antrosios kelionės į Ameriką 1988 metais – tada M. Martinaitis keliavo per lietuvių bendruomenes, lankėsi Čikagoje, Vašingtone, Baltimorėje ir kitur. Vyko susitikimai su žemininkais-lankininkais, tartasi dėl jų knygų išleidimo Lietuvoje (noriu pabrėžti, kad A. Nykos-Niliūno eilėraščių rinktinę inspiravo M. Martinaitis). Toje kelionėje buvo pasiektas ir Bostonas. Čia, netoli ošiančio vandenyno, viename name gyveno rašytojas, satyrikas Antanas Gustaitis ir kiek vėliau iš Vokietijos atkeliavęs poetas S. Santvaras su žmona Elena ir sūnumi Algiu. Susitikimas su vyresniosios kartos rašytoju M. Martinaičiui paliko labai šiltus įspūdžius, jie ataidi ir publikuojamame laiške. 

Virginija Babonaitė-Paplauskienė

Stasiui Santvarui
1988.XII.31

Maestro,

dabar visiems pažįstamiems pasakoju apie Jus, ir jie džiaugiasi, kad Jūs toks gyvybingas, poetiškas. Papasakojau apie Jus Irenai¹, ir ji pasakė: matai! matai! Pažiūrėjo į mano žmoną ir taip pat pasakė: matai! matai! Man pasirodė labai gražus Jūsų gyvenimas, labai retai sutinku tokių žavių, tiesių, atvirų žmonių. Atleiskit, kad taip šneku: tai vienas gyvenimo stebuklų. Tokiam didmiesty, Bostone, Jus gaubė atskira erdvė, sava atmosfera. To niekas daugiau Bostone neturi: lietuvis kartais sugeba pasidaryti virš savęs tokį orą ir Visatą. Tokį savo kosmosą virš savęs, mačiau, yra pasidaręs Petravičius². Kildami lėktuvu, dar pamatėm pakrantę, namelį³…
Atleiskit, kad leidžiuosi į tokią poeziją, nes metų pabaigoj poetams „užeina“.
Sveikinkit mielą Žmoną⁴, nors kai gausit laišką, visos šventės jau bus praėjusios. Mano laiškas Jus šiek tiek grąžins atgal. O grįžti kartais taip pat smagu. Tik man nemalonu, kad tada buvom labai pavargę, vis taikėmės į lovą, nepasėdėjom, nepasišnekėjom. Bet pavargti nuo lietuvių gražu.
Dėkoju Jūsų Žmonai!
Perduokit linkėjimus mieliems kaimynams⁵!
Linkiu poezijos! O kol yra poezija, yra ir sveikata, ir džiaugsmas, ir viskas yra.

Marcelijus Martinaitis

---

1 Irenai Kostkevičiūtei.
2 Dailininkas Viktoras Petravičius.
3 Turimas omenyje dailininko namas, su ypatingu sodu.
4 Stasio Santvaro žmona – Elena Stasė Valiukaitė.
5 Viename name su Santvarais atskirą dalį turėjo satyrikas Antanas Gustaitis ir jo žmona aktorė Aleksandra Zdanavičiūtė.