literatūros žurnalas

Vytautas Landsbergis. Iš užrašų knygelės: Vincas Kudirka naujo Sąjūdžio aušroje

2021 m. Nr. 2

„Metų“ redakcijai Vytautas Landsbergis perdavė įdomų kultūros ir Atgimimo istorijos dokumentą iš asmeninio archyvo – savo kišeninės užrašų knygelės puslapio nuorašą su 1988 m. rugsėjo 13 d. Verkių rūmuose (juose buvo įsikūrę Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai) vykusio susirinkimo dėl Vinco Kudirkos 130-ųjų gimimo metinių stenograma.

[Ši posėdžio arba susirinkimo MA eigoje privati stenograma skelbiama tik atskleidžiant užsirašymo santrumpas, nekomentuojant rezultatų. – V. L.]

 

VK Verkiuose, 88.09.13

 


V. Sventickas
. Data neįprasta, todėl (Rašytojų sąjunga į valdžią) kreipėsi vėlokai. Pritarta, kad reikia sudaryti vyriausybinę komisiją.
Rašytojų sąjunga siūlo Lankutį, Mieželaitį, Girdzijauską, Kudabą, Landsbergį, Šakių ir Vilkaviškio valdžios atstovus.
Gruodžio 26 – Dramos teatre VK ir „Varpo“ minėjimą. (Plius MR [Menininkų? Mokslininkų? rūmai] – gruodžio 31 d.)
Paroda respublikinėj bibliotekoj, tvarkyti memorialines vietas.
Konferencija – [ir] aukštųjų mokyklų konferencijos – į LK [Literatūrinės kronikos?] tomą.
„Vyturio“ leidykla [numato] šį rudenį J. Būtėno knygą apie VK, plius poezijos knygą.
„Vagai“ – paspartinti faksimilinį „Varpą“.
Literatūros muziejus Kaune – parodą.
Kauno istorijos muziejaus sodely iki datų – atkurti biustą.
Kultūros įstaigai suteikti vardą.

V. Landsbergis. [Primena] pavadinimus: tiltas, mokyklos, buvęs orkestras! [Tad galimas įsteigti VK vardo] Vilniaus Jaunimo orkestras.

– leidyba vėl be muzikos? Tegu Mokslų akademija siūlo „Vagai“.
– minėjimai – Sąjūdis [iniciatorius]? ir aukštosios mokyklos.
– pastatyti Inčiūros, Ostrausko pjeses.
– mokyklose! Simbolika etc.
Gruodžio mėn. Kapso-Kapsuko konkurencija?!

D. Kuolys. – paskelbti VK vardo satyros konkursą. Pavasarį (konferencijoj) paskelbti rezultatus.

Mokyt. St. Skeivys. Planuoti ne tik eilėraščių, bet ir platesnį tomelį – visą grožinę kūrybą.

Doc. A. Vaitiekūnienė.

Raštai, 2 tomai. Turi tilpti viskas, tik nepatraukliai atrodys.
Atsisakoma muzikos, nes per maža laiko.
Akademijos leidyklai [akademiniam leidiniui?] – atstatyti „Varpo“ kanoninius nuo šiol VK tekstus.
Gal nereikia tomelio, o reikia [pačios] muzikos. Kad sugrįžtų į tautos atmintį.
Ką ketina VVPI [Pedagoginis institutas], ką apskritai: skeptiškai žiūri į konferencijų sąjūdį. Žanras susikompromitavęs. Konferencijų mažinti, [vietines] sutelkti į vieną vietą. Stoka jėgų. Mažiau samprotavimų, tegu daugiau skamba VK žodis, muzika. Kudirka ir „Varpas“ – proga grąžinti simboliką į mokyklas.
Istorijos institutas jau suplanavo konferenciją. VK plius „Varpas“.

Jonas Mekas. Apie brandintuvę. Laiškas Antanui Vaičiulaičiui

2022 m. Nr. 7 / Mano asmeniškas noras būtų dvi idilės (pirma ir kurią iš vasaros ar rudens, trumpesnę), arba pirmą idilę ir AŠ NEŽINAU, AR SAULĖ. Man visados truputį nesmagu randant antologijoje kurio nors autoriaus tik vieną dalyką.

Algimantas Zurba. Iš senų užrašų knygelių

2022 m. Nr. 2 / Vasario 8 dieną rašytojui Algimantui Zurbai būtų sukakę aštuoniasdešimt metų. Nekyla abejonių, kad sukaktį jis būtų pasitikęs nauju, skaitytojų laukiamu romanu.

Marcelijus Martinaitis. Pavargti nuo lietuvių gražu

2021 m. Nr. 4 / O grįžti kartais taip pat smagu. Tik man nemalonu, kad tada buvom labai pavargę, vis taikėmės į lovą, nepasėdėjom, nepasišnekėjom. Bet pavargti nuo lietuvių gražu.

Valentinas Sventickas. Apie lapų kritimą

2021 m. Nr. 3 / Tarp popierių, kuriuos pasiėmiau išeidamas iš darbo „Vagos“ leidykloje, radau kai ką apie Juozo Apučio apysakos „Prieš lapų kritimą“ parengimą spaudai. Tai vienas reikšmingųjų J. Apučio kūrinių. Paties datuotas 1972–1976 m.

Leonas Švedas. Gyvybė Mačernio pusėje

2020 m. Nr. 12 / Ar nėra didžiųjų rašytojų kūriniuose ko nors daugiau už sroves, rubežiuojamas žodžiais: realizmas, estetizmas, natūralizmas ir panašiai. Ar gali įtilpti jų išgyvenama tiesa žodžiuose, kuriuos minėjau?

Sigitas Geda. „Mes padėjome išbudinti tautą…“

2020 m. Nr. 11 / Sigitas Geda kalba apie Sąjūdžio nuotaikas, virsmus, kelia klausimą apie rašytojų indėlį, naujos literatūros istorijos būtinybę, įtraukiant iš jos išstumtuosius ir išeivijos literatūrą.

Stasys Sabonis. Pirmosios knygos: tarp malonumo ir nusivylimo

2020 m. Nr. 10 / Apskritai, jaunieji rašytojai kartais nenoriai sutinka papildomai dirbti prie grąžinamų rankraščių. Pataisę atskiras vietas vėl skuba nešti rankraštį į leidyklą. O be reikalo.

Juozas Marcinkevičius. Kiek laiko atima blogai parašytas eilėraštis?

2020 m. Nr. 8–9 / Paskaičiuota, kad, sakysime, eilėraščio skaitymas trunka penkias minutes. Tarkime, kad tai blogas eilėraštis. Reiškia, tos penkios minutės nueina veltui.

Vytautas Kubilius. „Poezijos pavasaris“ kaip poetinio gyvenimo veidrodis

2020 m. Nr. 7 / „Poezijos pavasario“ leidinys – tikras mūsų poetinio gyvenimo veidrodis. Jį lydi tos pačios bėdos nuo išsikūrimo. Turėtų būti geriausių poetų kūrinių antologija – deja, ne visada taip būna.

Apie nepageidaujamą rašytojų paramą

2020 m. Nr. 5–6 / Ši svečių grupė dar trejetą valandų pagastroliavę po miestą, užkabinėję praeivius, atsidūrė miesto viešbutyje. Čia jie grubiai iškolioję ir įžeidę viešbučio vedėją drg. A. ėmė savavaliauti.

Juozas Aputis. Apie du Jurgio Kunčino rankraščius

2020 m. Nr. 4 / J. Kunčiną įdomu skaityti. Krenta į akis autoriaus pastabumas, mokėjimas susieti atsitiktinius reiškinius, detales, mokėjimas pasakoti, gebėjimas sudaryti „rimtą“ įspūdį. Jo beletristikoje jauti nemažą kūrėjo jėgą, pasitikėjimą…

Marcelijus Martinaitis. Literatūroje pusininkų nėra

2020 m. Nr. 3 / Reikia išgyventi tą pasaulį, išsaugoti kūrybingumą, o ne laukti iš jauno talento kvailokos, beveidės šypsenos, kokios laukiama iš pardavėjos, į popierių vyniojančios prekę.