literatūros žurnalas

Antano Vaičiulaičio premija – rašytojai Jurgai Tumasonytei

2020 06 23

Antanas Vaciulaitis

Birželio 23 d., minint rašytojo, diplomato, vertėjo Antano Vaičiulaičio gimtadienį, kas dveji metai teikiama šio klasiko vardo literatūrinė premija. Šiemet XIII-asis apdovanojimas už geriausią novelę, publikuotą literatūros žurnale „Metai“, atitenka rašytojai Jurgai Tumasonytei.

Autorės novelę „Karalystė“ („Metai“, 2019, Nr. 2), kaip vertą šio garbingo apdovanojimo, balsų dauguma pripažino ekspertų komisija, kurią sudaro rašytojai ir literatūros tyrinėtojai – Danutė Kalinauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Jūratė Sprindytė, Renata Šerelytė, Antanas Šimkus, Dainius Vaitiekūnas, Daina Opolskaitė.

Pasak A. Vaičiulaičio premijos komisijos pirmininkės Žydronės Kolevinskienės, premija Jurgai Tumasonytei skirta už tradicinio naratyvo netikėtą, originalią plėtotę, išsaugant aiškią kūrinio struktūrą ir keistą, gal net absurdišką kitokio pasaulio viziją novelėje „Karalystė“.

„Jurgos Tumasonytės novelės įsimena, įstringa, nepalieka skaitytojo, sekioja iš paskos lyg Jadvyga paskui Motę „Karalystėje“. Labai aiškus teksto įrėminimas, veiksmo užuomazga, kulminacija, atomazga – visi šie klasikinei novelei būtini sandai fiksuojami ir Jurgos Tumasonytės novelėse. Juos papildo nepamirštas siužetas, netikėta autorės išmonė, magiškojo realizmo ženklai, dvigubas pasakojimo planas, viduramžiškosios karalystės buities ir fantastikos lygmenų derinimas. Ne tik premijuotoji novelė, bet ir visa knyga bei ankstesni tekstai liudija labai platų Jurgos rašymo diapazoną. Neabejotinai, tai vienas ryškiausių prozos balsų šiuolaikinės lietuvių literatūros lauke“, – teigia komisijos pirmininkė.

Šiemet, po ketverių metų pertraukos, taip pat skirta ir Jaunojo novelisto premija. Ji atiteko prozininkei Gailei Garnelytei už meistrišką kompoziciją ir klasikinio pasakojimo sklandumą novelėje „Ramybės diena“ („Metai“, 2018, Nr. 7).

Antano Vaičiulaičio literatūrinės premijos ir Jaunojo novelisto apdovanojimo iškilmingas teikimas numatomas šių metų rudenį.

 

Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija įsteigta 1994 metais, tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedros, literatūros žurnalo „Metai“ redakcijos ir Vaičiulaičių šeimos iniciatyva. Taip buvo nutarta prisiminti, tęsti Antano Vaičiulaičio kūrybos tradiciją ir skatinti šiuolaikinę lietuvių novelistiką. Premija skiriama kas dveji metai už geriausią novelę, per šį laikotarpį publikuotą literatūros mėnraštyje „Metai“. Šios premijos laureatais yra tapę Romualdas Granauskas, Juozas Aputis, Bitė Vilimaitė, Laura Sintija Černiauskaitė, Vidas Morkūnas, Alvydas Šlepikas, Renata Šerelytė, Valdas Papievis, Daina Opolskaitė ir kiti.

Šios premijos mecenatai: Joanos Vaičiulaitienės Memorialinis Fondas, kurį palaiko Aldona, Danutė ir Joana Vaičiulaitytės.

 


 

  • Jurga Tumasonytė gimė 1988 m. birželio 22 d. Kaune, ten baigė „Aušros“ gimnaziją. Vilniaus universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį, o Vytauto Didžiojo universitete – literatūrologijos studijų programos filologijos magistro laipsnį. 2007 m. debiutavo kultūrinėje spaudoje ir iki šiol aktyviai bendradarbiauja įvairiuose leidiniuose ir portaluose (370, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Metai“, „Šiaurės Atėnai“, 15min.lt ir kt.) – skelbia interviu su Lietuvos ir užsienio kūrėjais, recenzijas ir apžvalgas kultūrinėmis temomis. Yra prisidėjusi prie įvairių kultūrinių renginių organizavimo (iš jų žymiausi – „Paviljono knygų savaitgalis“, „Vilniaus literatūrinio festivalis“, audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“). 2010–2013 m. dalyvavo slemo turnyruose.  J. Tumasonytės tekstai versti į estų, latvių, vokiečių, rusų, kroatų ir anglų kalbas. „Kartais atrodo, kad kažkur turėtų klaidžioti tavo antrininkas – iš tų laikų, kurių prisiminti nebenorėtum…“ (J. Tumasonytė)
    A. Vaičiulaičio literatūros premija apdovanota novelė „Karalystė“ pateko ir į 2019 metais pasirodžiusią Jurgos Tumasonytės knygą „Undinės“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019), o pati knyga – į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
  • Gailė Garnelytė gimė 1987 Vilniuje, 2006–2010 m. studijavo lietuvių literatūrą Vilniaus universitete, 2013 m. baigė kino dramaturgijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji yra įvairių trumpametražių vaidybinių bei dokumentinių filmų scenarijų autorė ir bendraautorė, taip pat kuria nepriklausomus TV projektus, rašo teatro ir radijo teatro pjeses, moko scenarijaus bei kūrybinio rašymo.

Mindaugas Nastaravičius: „Jaučiuosi laisvas savo vaizduotės teatre“

2024 m. Nr. 4 / Poetą ir dramaturgą Mindaugą Nastaravičių kalbina Jurga Tumasonytė / Iš šalies man atrodo, kad Mindaugas Nastaravičius yra iš tų rašytojų, kuriems sėkmingai išriedėjo kauliukai, – jo pjesės statomos, knygos skaitomos…

Jūratė Sprindytė. Fundamentas ir fragmentas

2023 m. Nr. 11 / Apžvalgoje aptariamos šios knygos: Valentino Sventicko „Guriniai“, Jurgos Tumasonytės „Naujagimiai“ ir Danutės Kalinauskaitės „Baltieji prieš juoduosius“.

Asta Skujytė-Razmienė. Be namų negerai

2023 m. Nr. 5–6 / Apžvalgoje aptariamos knygos – Vaivos Rykštaitės „Mėlynas namas Havajuose“ ir Jurgos Tumasonytės „Naujagimiai“.

Jurga Tumasonytė. Boleslovas ir stebuklai

2022 m. Nr. 7 / Mano žmona kilusi iš senos kilmingos giminės, jos šaknys siekia laikus, kai kunigaikščiai puošniais šarvais užmigdavo po kvapniažiedžiais medžiais ir susapnuodavo geležinius padarus, kaukiančius ir iškaukiančius būsimų miestų vardus.

Jurga Tumasonytė. Vargšas Jacekas

2021 m. Nr. 4 / Kasdien išeidama iš namų pasižiūriu į bajorų galvas, rymančias virš antrojo aukšto langų, – toks mano ritualas, kad dieną sektųsi, o vakare gyva ir sveika grįžčiau namo. Gipsiniai veidai visuomet vienodi…

Gailė Garnelytė. Kankorėžis

2020 m. Nr. 8–9 / Taip, žinau, jūs sakysite, kad tai ne toks skausmingas variantas – ne vaikas, ne butas, už kurį reikia mokėti paskolą bankui, ir net ne didžiulis sopulys širdy, bet, patikėkite, kartais ir paprastas kankorėžis gali sukelti nemažą sumaištį.

Jurga Tumasonytė. Apie grybus ir medų

2020 m. Nr. 8–9 / Antano Vaičiulaičio literatūrinės premijos laureatės kalba / Kaip žinoma, premija skiriama už apsakymą, tačiau juk Antano Vaičiulaičio kūryba susipažinau dar mokykloje, kai visi klasėje skaitėme jo romaną „Valentina“.

Jurga Tumasonytė. Remontas

2020 m. Nr. 4 / Gaila pagalvojus, kad tas šešetas iš pirmo žvilgsnio sveikų vaikų nešiojo nesveikus genus. Kartais prisimenu juos – feisbuke radau mergaitę, vardu Viktorija. Nusidažiusi šviesius plaukus juodai, išsipešiojusi plonyčius antakių lankus.

Jurga Tumasonytė. Karalystė

2019 m. Nr. 3 / Aukštas kumptelėjęs vyras pasitrynė uodų sugeltą šoną ir švelniai pašaukė mergaitę, spėriai renkančią į glėbį šakas. „Užteks“, – pasakė rišdamas nemenką krūvą virve.

Giedrė Kazlauskaitė: „Aš nemoku būti komandoje“

2018 m. Nr. 12 / Poetę Giedrę Kazlauskaitę kalbina Jurga Tumasonytė / Nauja poetės Giedrės Kazlauskaitės knyga „Gintaro kambarys“ tik paimta iš spaustuvės pirmiausia atsidūrė „Poetiniame Druskininkų rudenyje“ …

Gailė Garnelytė. Ramybės diena

2018 m. Nr. 7 / Apsakymas / Bertas norėjo tiesiog ramybės dienos. Bet pasirodė, kad šitai įgyvendinti taip pat sunku, kaip laimėti Auksinį smuiko raktą prestižiniuose kasmetiniuose Kompozitorių sąjungos apdovanojimuose.

Neringa Abrutytė: „…rašysiu ten su savo mylimu šunim“

2018 m. Nr. 5-6 / Poetę Neringą Abrutytę kalbina Jurga Tumasonytė / – Ką reiškia išleisti knygą po keturiolikos metų? Su kokiais iššūkiais teko susidurti dėliojant eilėraščių rinkinį „Atostogos“? Išleisti elektroninę ar popierinę? Ir dar po tiek daug metų?