Grantas Rogožinskas. Kadaise ir Šiandie: gerb. graboriaus Stepono Daliaus Aromskio dienoraščio fragmentas
2026 m. Nr. 8–9
Gimiau Šiauliuose 1999 m. liepos 3 d. Užaugau progresyvioj sodų bendrijoj, kur postkolūkinių dėdžių dukros tekėjo už juodaodžių prancūzų ir jie nieko blogo apie tai nemanė.
Važinėjau riedlente nuo vienuolikos iki gal penkiolikos metų, kuomet supratau, kad reikia pradėt knygas skaityt.
Vakarais, eidamas namo, turėdavau kirst išilgai visą vis dar neramų Pietinį rajoną.
Rašyt pradėjau devintoj klasėj, aišku, apie meilę, prisiskaitęs chrestomatijose Naborovskio ir Sarbievijaus.
Trejus metus gyvenau Budapešte, kur studijavau anglų literatūrą ir kultūrą.
Šiuo metu gyvenu Briuselyje; rudenį pradėsiu literatūros magistrantūros studijas Leuveno universitete.
Kartu su leidykla „Arklys“ ruošiame konceptualų kultūros ir meno leidinį.
Eilėraščio „Kadaise ir Šiandie: gerb. graboriaus Stepono Daliaus Aromskio dienoraščio fragmentai“ idėja susikonstravo dar prieš trejus metus, laikraščių archyvuose ieškant medžiagos bakalauro darbui. Šio eilėraščio nuotaikos dabar kaip niekad gajos. Kaip ir kiekvienas emigravęs žiūrėtojas tekste anksčiau, taip ir kiekvienas vietinis vartotojas dabar – visi žvelgia į būtį tarsi į jau sureflektuotą atspindinį produktą, už kurį mokam laiku, dėmesiu ir nuolankiu, tačiau nesąmoningu išsivietinimu, su viltinga iliuzija, jog dar sugrįšim ten, kur priklausome ir esame tikri. Tačiau bergždžia net ir pati viltis, kai nebėra nieko tikro.
Juodos, juodos!
Aš noriu tik juodos,
mėnulio plaštakom
į sapną apimtos,
į Dievo masę
dūžtančios avarijos.
Algimantas Mackus, Chapel B
Elegija
Žiūrėk dar kybo obuoliai ir sniegas
Barstos patrobiais ilgai nebuvom matę šitos žemės
Niekas aš suprantu dabar sudegusius šiaudinius
Stogus ir ko taip molėtų pelenų tankiai grubių
Puidoko žingsnių plūktu vieškeliu griaudi paskutiniai
Ko taip aidi antaniniai obuoliai rūgštūs keli supuvę
Krituliai iš debesies nelygiai vaisinės obels šakos
Pilkos snaigės pridulkusioj kaleidoskopo grafikoj
Sustirę tragiškai šventai seniai prieš taip dramatiškai
Nukrintant
Čia:
Prie būdos smalkėm lojančios Dėmės
Ar dūmų šliaužiančių nuo
Portretūros pelenėtų
Ašarom galėjusiom tiek daug
Nupenėtų pamatų:
pro žolių vartus
pro šešėlių šnarėjimą
pažadink mane
O ko tu nesikeli jau 3 4 5 dienos guli
O aš išprotėjęs stoviu ir orą sveriu
Brooklyno Lietuviai Graboriai:
Moderniška Koplyčia
Gabus Graborius-Balsamuotojas
Stephen Dale Aromskis
423 Metropolitan Ave., Brooklyn, N.Y.
Nėra jau sezono ir momento tatai aptart
Nebus mums niekada tik galim paklausyt
Kaip tankiai plazda
Akli šuliniai mirksėdami į sausą pilkastį kaip antai
Plėšos dūzgia ir daužos kriokdami kožnam
Sapne pilki rugiai cemento žiedo krosnies duonai
Kenčiantys gaisruose kepa patys į pelenus ir
Dulkės dulkėms nes ąžuolo gilei kraujo vonia
O ąžuolui laužas: iš naujo
dulce et decorum est pro patria mori
Что такое patria?:
Moderniška Žemaitiška Užeiga
Midus Likeriai Alus
Jonas Žekonis sav.
Mount Vernon and 13th
Street Corner Philadelphia P.A.
Rugpjūtis ir dar negimęs užmaršties pasaulis
Marškinių kišenėj graudžiai zvimbia
Baigias vasara nors viskas jau ir taip prarasta; kitas puslapis kita gatvė
John Jackony of Schuylkill P.A.
On August 27th, 1963 at the age of 66
Car crash in the suburbs
Artimieji ir draugai kviečiami į laidotuves
Sunday at 10 AM
Diner at JJ’s CAFE after
Epitafija
ŠAUKIAU AŠ TAUTĄ MIRUSIĄ
JOS MIRUSIA KALBA
TIKTAI BĖDA MIRTIS MANE IR TEGIRDĖJO
TIK AR MIRTIS MANĘS GEDĖS
BET JAU IR MIRTIS NEBE TA
JUK NEBĖRA NĖ VIENO GYVO
TAI APIE KĄ MES ČIA
written on an empty corner of Washington Post
Jau labiau ir negali nubaust
Kai atkentėti vilties nematau
Aplinkui graibaus kokio daikto
Į dalgį panašaus ir ryju trobas
Upeliais užgerdams
Sekmadienis
Va tai tau; geltoni taksi šito švino neramybėj
O šitaip juoktis nesinori iš negyvo valgyt nesinori ir nėra
Nutryptos šakos zylių
Lengvom samanom plaukuotos
Šis medis giminės išbarstęs sėklą kad greičiau numirtų
Dar šlama bapkėm vos ne vos
Skaitau Ameriką
Katram Geraširdžiui Fundatoriui:
1945 metų rugpjūtį man nupjovė abi kojas viršum kelių
žmonai padarė tris konsekiutyvias operacijas akių
ji lovoj akla o aš pusė žmogaus lozorius
triūsiuos slaugausi vaistų
bet mudu tebeskaitome
– bet akys mano akys vis dar vaikšto
dangoraižio veidu žvelgdamos kur
dulkių pelenų vėlėm sumirgančiam betono plokštės
pilkasties ekrane ir vėl pasirodo rugiagėlės ir boružės ir
kolorado vabalas bet šių
Romos imperijos mėnesių
aš skaičiuot dar neišmokau –
žodžiu tebeskaitome tuos
keturis lietuviškus laikraščius
„Vienybę“ „Tėvynę“
„Dirvą“ ir „Saulę“
nežinau kaip ilgai
– KOL MIRTIS MUS IŠSKIRS
kol širdys šalty nebūties sudžius
kol išvirsi man žliba barščius
žodžiu nežinau kaip ilgai dar
išgalėsime patys prenumeruoti
tuos laikraščius
Prašome jūsų paramos
Širdingai
Urbaitis
Petra Balchoonas daug metų dirbusi angarų
Valytoja paslapčiom išsistudijavo aviacijos
Pagrindus nugvelbė lėktuvą ir
Iš užatlantnamių parskridus
Rėžėsi Zarasuos į paskutinius alytnamius
Pirmadienis
5 6 7 8
Tautiški amerikoniškuos gulaguose kilnojasi sijonai
Ir babų judrios vėlės prisiruošė ateit
Skardiniai plaučiai nepumpuoja oro
Tik dūsauja kiaurai čaižiu garsu
jei tu kirsi jei kaposi dar geriau bujosiu
Vakuumas ir varis inkstuose meteorų lietus
9 10
Antradienis
Visiems yra puikiai žinoma jog
Lapienės vasarvietė yra gintaru spindintis
Palangos gabalėlis šioj Walto Whitmano gimtinėje
Visiems yra vienodai
Anglim nubirę šie pirštai staiga pradingt o ne pasent
Dūmais nudusus ši širdis šie organai
Šis pasaulis mano veidas nustoja rusent
Apsisukus galvai vėjais plaukuotai
Pušelė kojomis šaknėtomis mojuoja
Želatinos jų liežuvis latekso jų uodega
Jie spausdina istorijas mirksniu akies
Rašalu juodos širdies prisirpusiu
Kur čiobreliena kvepia doleriais
Šio ilgo gyvenimo vakaro programoje
Pinigų karta:
Papapapapapapapopompompipipipi
Jieva Bobo jos akys iš pinigų ir laiko
Šlama nuo rojaus skaitmenos akys ir
Lūpos sparnuoto jos vaiko
negimė suoprantat jai tai Jievai Bobo joks vaikas iš viso
Iš kur šitas latras viską žino
šok gėręs šok negėręs
Trečiadienis
Pensilvanijos styginių kvartetas su visa scena
Nudundėjo anapilin
Ten grojęs Jacob Mitchel
Bonifacijaus Mičiulio sūnus palaidotas
Švč. Trejybės kapinėse
Laidotuvėse patarnavo Aromsky&Aromsky
Joseph ir Anthony Garszva irgi buvo graboriai
Grafomano atostogos ir dingusi širdis
Mano drauge…
Ketvirtadienis
Įvairios Žinios
Po divorso kaštavusio pusšešto milijono
Jieva Rockfellerienė ieško rančos
Kanzase
aš irgi ieškau
PARDAVIMAI
Cypress Hills
2 šeimų mūrinis namas
11 kamb. (encl. porch)
Aliejaus šildymas, parqueto grindys
garažas. – $7,200
doleroooo
Kvietimas
Širdingai kviečiame visą lietuvišką visuomenę: dvasininkus,
profesijonalus, biznierius bei draugijas, rėmėjus lietuvius į
LIETUVIŲ DIENĄ-PIKNIKĄ Marianapolyje, liepos 4-tą.
vis dėlto laikraščiai čeža ir radijas aidi
senųjų džiaugsmų mieląja kalba
parquetas ir ranča man sukas galva
Penktadienis
Kur lygūs laukai
Jau niekas nemiega
Nei naktį nei dieną
Tu kam tiek vargai
D – inin – kas – Arb.
Darb – as – darb – aš
Galininkas aš o ką aš?
O kas aš? Vardininkas kas
Paskutinis vietininkas šioj žemėj
Užbaigs sezoną dausose:
Šeima ir vaikai gedi ir linksniuoja ką kilmininką negyvą ko
Kad nėra ko šeimos ir ko vaikų ir kalbos ir darbų ir namų
Prūdas tik džiaugias pripiltas šeimų
Taip gedi rugiagėlės ką
Nebeturį rugių tiktai gėlės
Dabar tiktai baltos
Bulvė ir akmuo savo anglinėj požemio
Šakniavaikių būty gieda ūgliais tiktai ką
Gėles be mėlynų rugių ekranų
Tiktai kas Veidai be lyties be namų
Kieno paminklas kalba:
Žaliam vandeny
mūsų kūnai yra užgesęs gaisras
ir žaliam vandeny
mes esame mirę svečiai.
Lietuvos žmonės sukilo prieš pavergusius
Juos bolševikus sukilėlių vadovybė sudarė
Laikiną vyriausybę, kurios ministeriu
Pirmininku pakviestas pulk. Kazys Škirpa
tik viltis tik viltis dar padeda toliau man irtis
viskas gera ir taip prarasta ir gerai
kad paprasta aš ne koks pons
my people humble people who expect nothing
A blind woman allegedly sets her apartment on fire after
trying to make borshch
Jo galva lėkštėje ji vis nevalgo smegenys tyžta
Šventi jo plaukai nukrikštyti
Sriuboje garbanojasi jai negaila laiko tik šąla vis
Perkreiptas veidas bliūde
Bet diena nebe ta Salomėjai
Ir šalis nebe ta
Ir tauta nei ta nei ta
Algirdas Mykolas Brazauskas
šiandien tai yra aštuom aštuntų spalio 21 d.
buvo išrinktas LKP CK
pirmuoju sekretoriumi
AMEN
Kodėl Salomėja Nėris nesusisprogdino
Nuvykus į Maskvą?
Kodėl Petras Venclova Antanas Cvirka ir
Icka Picka Šium-Baida nešovė į Saulę?
Kad išgertume 3 butelius vienuolių porto
Kol Mongolai veršis į Estergomą kad
Paštetą valgytume ir kailiuos gulėtume…
Bet kur mes
Vladimir Lenin Av. and Iron Curtain street corner
Užmušei sniego žmogų?
pizdu
šok gėręs
šok negėręs
šok mergikę nusitvėręs
Kitam puslapy
pastalės žemės nusėtos kūnais
mano kraujas blyn juk yra mėlynas vynas
žmogėdros
ir ilga šios nakties diena
šium baida
Šeštadienis
Šerykla:
iš naujo
mūsų vietinės saulės kaime kažkas
vyksta šventi jau ir taip šventi vaikai
regi vyrus kabančius su virvėm ant kaklų
pamiškėj jie supas ir kvepia jiems
Tauro širdim ir o praviros galvos
turgaus aikštėj – o kas tai – jų regimom sūnų
motinom pradiev sučirška kancarais
OOOM OMMM
choras Dagilėlis:
By the waters of Leman I sat down and wept.
How motherfucker can I sing a sad song when I remember Zion?
mes šitiek laiko klausėmės jų raudų
bet nė vienos negirdėjom
Sekmadienis
kaip rodos sklendžiantis oru vijoklis nešamas audros ar žalias debesis
nesuprastas virš kaimo lyjantis ugnim variu ir geležim
mes nusileidom žemėje mes neįstrigom šakose
mes nusileidom žemėje kur užkoduoti buvom savo prarastim
Steponas Dalius Aromskis