Aurelija Stankutė. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 1

Aurelija Stankutė gimė 1983 m. rugsėjo 3 d. Šiauliuose. Baigė „Romuvos“ vidurinę mokyklą. Eilėraščius rašo nuo dvylikos metų, pirmieji kūriniai publikuoti Šiaulių spaudoje ir kt. 2006 m. Šiaulių pedagoginiame universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį. Šiuo metu Vilniaus universiteto magistrantūroje studijuoja visuotinę literatūrą.

kad taip norėtum

bet ant pusryčių pievos –
ištvirkimo likučiai
ir moters kvapas
taip
apžiūrėkime moterį
apnuoginkime
jos paauglišką juoką

tegu
te išryškėja
balso kraujagyslės
intonacijos įtampa
ir kaštonų bumbsėjimo ritmas

kabinkime garsą į orą
apšvieskime jo voratinklį
prisiminimais
iš kito pasaulio
ir gal tada
gal tada
išalkusį papenės
ištvirkimo likučiai
ant pusryčių pievos

vienas dviejuose

prispaudi pilvą ties pokrūčiu
pilna
apvalu
sotu

pasaulio išbaigtumo kančia
ištikus
po sokrato puotos

kai

lieki vienas

dviejuose

žodžiuose

dviejuose dialoguose

iš pasapnių

esi

freudo sapnuotojas

vaikas

dar prieš lytį

prieš liūtį

bet jau liūdesy

pirmąkart

įkvėpdamas

pasaulio

verki

tikriausiai iš bejėgystės
kad nespėsi
tapti
tikru piemeniu

nes ką tik duos
viską pamesi
ir avį, ir aviną
ir ėdžias sulaužysi

netyčia

viskas netyčia

viskas iš pasapnių

iš ten, kur

mano avinas

ir tavo avis

susibliauna

viena smilkalo lazdelė
turinti kvepėti kažkaip
erotic

kaip pamažu

pamažu

linksta

pelenų galiukas

varganas toks

riečias žemyn

lenkia galvą

prieš jį uždegusią
ranką

sieros pagaliuką

ugnį
įteisinančią žmogaus
prigimtį

paskutinė smilkalo lazdelė
turinti kvepėti kažkaip
ne-urotic

troleibusas

su langinėmis

su bulvėmis

rečiau su žmonėmis

ir žmonomis

ir seniais

ir negimusiais vaikais
anūkais

su užsikimšusiomis

ryto nosimis

niekur, žmogeli, nenuskubėsi

kur taip leki

nesimušk to talono
vis tiek tavo gyvenimo šįryt nepatikrins Dievas

kaip tu manai jis prasigrūs iki tavęs

kitąkart išsimuši
nesimušk

su senute

matai

kad jos

skruostai

dega dažytu apmaudu
vargeli tu mano

troleibuse

negalvok, kad užgesinęs šviesą
anksčiau įjungsi dieną
atidaryk verčiau langines
kol dar
neuždusinai

apie brolį segtuką

apžiojęs virvagalį

abiem lūpom

tvirtai

laikaisi

už tylos

paskendęs

vienumoj

bijaisi

balandžio

burblenimo
signalizacijos gaudesio

ūžesio vėjo

nesisakai

kas esi

kas būsi

kas norėtumei būti

išdavei
savo išsižiojėlius brolius

tegu

lyja

segtukų lietus

Mindaugas Kvietkauskas: „Verčiau veikti dėl savo namų, nei leisti jiems irti“

2026 m. Nr. 5–6 / Poetą, vertėją, literatūros tyrinėtoją Mindaugą Kvietkauską kalbina Jurga Tumasonytė /Su Mindaugu Kvietkausku planavome pasikalbėti dar rudens pradžioje, tuo metu vyko kultūros protestai, kuriuose jis aktyviai dalyvavo…

Daina Opolskaitė. Kalba kaip saugumo garantas

2026 m. Nr. 5–6 / Kiekvienam skaitančiajam tikriausiai bus artima toji patirtis, kuomet su kai kuriomis knygomis ir net su jų autoriais atsiranda nepaaiškinamas, keistai stiprus ryšys. Dažniausiai tai atsitinka jau nuo pirmo sakinio – vos pradėjus skaityti.

Saulius Vasiliauskas. Istorija, mitologija ir ateities vizijos – 2025 m. lietuvių proza

2026 m. Nr. 5–6 / 2025-ųjų prozos knygų autorių žvilgsnis – priešingai nei poezijoje – rečiau krypo į dabarties refleksiją. Galbūt siekdami atsitraukti nuo akinančio, nerimastingo laiko, jie dažniau gręžėsi į istoriją, mitus ir distopines ateities vizijas.

Ramutė Dragenytė. Manifestuojanti poezija

2026 m. Nr. 5–6 / Vitalija Maksvytė. Ne kraujo, ne pieno. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025. – 176 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Darius Pocevičius. Mes tik krentam ir juokiamės

2026 m. Nr. 5–6 / Tomui Arūnui Rudokui (1966–2012) atminti / Pirmąkart Tomą sutikau 1988-ųjų rudenį, dar būdamas studentas, apsilankęs bene pačioje madingiausioje to meto užeigoje – „Čiobriu“ vadintoje „Čiobrelio“ kavinėje Piliovkės pradžioje…

Menke Katz. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 5–6 / Iš jidiš k. vertė Goda Volbikė / Menkė Katzas gimė 1906 m. Švenčionyse. Pirmojo pasaulinio karo metus praleido pas senelius ir tetą Michališkėse (dab. Baltarusija).

Kasparas Pocius. Kolektyvinis Aš kaip poetinės kūrybos versmė: Allenas Ginsbergas ir jo geismo bendruomenė

2026 m. Nr. 5–6 / Allenas Ginsbergas (1926–1997), kurio gimimo šimtmetį šiemet minime, tapo išskirtiniu XX amžiaus poezijos vizionieriumi ir kontrkultūros dainiumi.

Diana Paklonskaitė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 5–6 / pašalo –
o aš užsispyriau išnešti šiukšles –
buvo šventiškai tylus
sekmadienio rytas

Vladas Braziūnas. Žemėlapio upė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 5–6 / artėja
nepasivargins
apie save pranešti
esu

Indrė Motiejūnaitė. Taip viskas ir baigiasi prasideda

2026 m. Nr. 5–6 / Aušta. Štai jis – guli atmerktomis akimis. Ko gero, numigo porą valandų, ne daugiau. Galbūt jį kankina košmarai, o gal nelaiminga meilė arba liga, kas žino. Dabar jis atsisėda ant lovos krašto ir žiūri į grindis. Nejuda.

M. John Harrison. Sanislepa

2026 m. Nr. 5–6 / Iš anglų k. vertė Ignas Beitsas / M. Johnas Harrisonas (g. 1945) – britų rašytojas ir literatūros kritikas. Nuo mažens domėjosi viskuo, kas keista ir neįprasta, šis polinkis atsispindi ir kūrybos temose.

Krzysztof Czyżewski. Mnemosinės sodas

2026 m. Nr. 5–6 / Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys / Ši esė parašyta tarptautinio festivalio „Kauno literatūros savaitė“ užsakymu ir 2025-ųjų lapkritį pristatyta ketvirtajame literatūrinių susitikimų ciklo „Šetenių skaitymai“ renginyje.