Aurelija Stankutė. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 1

Aurelija Stankutė gimė 1983 m. rugsėjo 3 d. Šiauliuose. Baigė „Romuvos“ vidurinę mokyklą. Eilėraščius rašo nuo dvylikos metų, pirmieji kūriniai publikuoti Šiaulių spaudoje ir kt. 2006 m. Šiaulių pedagoginiame universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį. Šiuo metu Vilniaus universiteto magistrantūroje studijuoja visuotinę literatūrą.

kad taip norėtum

bet ant pusryčių pievos –
ištvirkimo likučiai
ir moters kvapas
taip
apžiūrėkime moterį
apnuoginkime
jos paauglišką juoką

tegu
te išryškėja
balso kraujagyslės
intonacijos įtampa
ir kaštonų bumbsėjimo ritmas

kabinkime garsą į orą
apšvieskime jo voratinklį
prisiminimais
iš kito pasaulio
ir gal tada
gal tada
išalkusį papenės
ištvirkimo likučiai
ant pusryčių pievos

vienas dviejuose

prispaudi pilvą ties pokrūčiu
pilna
apvalu
sotu

pasaulio išbaigtumo kančia
ištikus
po sokrato puotos

kai

lieki vienas

dviejuose

žodžiuose

dviejuose dialoguose

iš pasapnių

esi

freudo sapnuotojas

vaikas

dar prieš lytį

prieš liūtį

bet jau liūdesy

pirmąkart

įkvėpdamas

pasaulio

verki

tikriausiai iš bejėgystės
kad nespėsi
tapti
tikru piemeniu

nes ką tik duos
viską pamesi
ir avį, ir aviną
ir ėdžias sulaužysi

netyčia

viskas netyčia

viskas iš pasapnių

iš ten, kur

mano avinas

ir tavo avis

susibliauna

viena smilkalo lazdelė
turinti kvepėti kažkaip
erotic

kaip pamažu

pamažu

linksta

pelenų galiukas

varganas toks

riečias žemyn

lenkia galvą

prieš jį uždegusią
ranką

sieros pagaliuką

ugnį
įteisinančią žmogaus
prigimtį

paskutinė smilkalo lazdelė
turinti kvepėti kažkaip
ne-urotic

troleibusas

su langinėmis

su bulvėmis

rečiau su žmonėmis

ir žmonomis

ir seniais

ir negimusiais vaikais
anūkais

su užsikimšusiomis

ryto nosimis

niekur, žmogeli, nenuskubėsi

kur taip leki

nesimušk to talono
vis tiek tavo gyvenimo šįryt nepatikrins Dievas

kaip tu manai jis prasigrūs iki tavęs

kitąkart išsimuši
nesimušk

su senute

matai

kad jos

skruostai

dega dažytu apmaudu
vargeli tu mano

troleibuse

negalvok, kad užgesinęs šviesą
anksčiau įjungsi dieną
atidaryk verčiau langines
kol dar
neuždusinai

apie brolį segtuką

apžiojęs virvagalį

abiem lūpom

tvirtai

laikaisi

už tylos

paskendęs

vienumoj

bijaisi

balandžio

burblenimo
signalizacijos gaudesio

ūžesio vėjo

nesisakai

kas esi

kas būsi

kas norėtumei būti

išdavei
savo išsižiojėlius brolius

tegu

lyja

segtukų lietus

Birutė Grašytė-Black. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 7 / Šiandien pavakario saulė
Man priminė
Dirbtinę, ryškiai oranžinę
Kapų gėlę

Donatas Petrošius. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 7 / palei vasarnamį praplėšus velėnas
galima pasikasti žvyro ar smėlio
smulkiems remontams ten ir aptinku

Primo Levi. Komunikuoti

2026 m. Nr. 7 / Iš italų k. vertė Toma Gudelytė / Knygoje „Nuskandintieji ir išgelbėtieji“ („I sommersi e i salvati“, 1986) žydų kilmės italų rašytojas Primo Levi (1919–1987) permąsto esminius su Aušvicu kaip istoriniu, kultūriniu bei antropologiniu…

Jaroslavas Melnikas. Mes esame daugiau, nei esame kitiems, ir netgi daugiau, nei esame patys sau

2026 m. Nr. 7 / Laureato žodis Antano Vaičiulaičio premijos įteikimo iškilmėse

Andrius Jakučiūnas: „Nėra kitokio laiko nei iššvaistytas“

2026 m. Nr. 7 / Rašytoją Andrių Jakučiūną kalbina Tomas Vaiseta / Kai feisbuke žiūrinėju Andriaus Jakučiūno ir Neringos Butnoriūtės kelionių iš Pietų Amerikos, Afrikos ar Vidurio Azijos nuotraukas, jaučiu švelnų apmaudą: kodėl Andrius, užuot rašęs, keliauja?

Donaldas Kajokas. Beveik tikra

2026 m. Nr. 7 / A. Šliogeris „Metuose“ vėl riečia savo teorijas, nors tu ką! Šįsyk apie tikybą ir tikėjimą. Sutrinki: ir teisybė, ir ne. Prisimenant Jurgos situaciją – ji išgijo (dvasiškai), kai tikėjimą pakeitė tikyba (katalikybe).

Virginija Kulvinskaitė. Be širdžių

2026 m. Nr. 7 / Pavasaris ilgas ir šaltas kaip reta. Tirpsta, lyja, šąla, sninga ir vėl iš pradžių. Balandžio pabaigoje prieš pat atšilimą Aleksandras dingsta…

Marcel Proust. Iš rinkinio „Kronikos“

2026 m. Nr. 7 / Iš prancūzų k. vertė Ingrida Bakutytė / Marcelis Proustas (1871–1922), garsiojo septynių tomų romano „Prarasto laiko beieškant“ („À la recherche du temps perdu“) autorius, savo gyvenimo kūrinį rašė nuo 1906 iki 1922 m…

Saulius Vasiliauskas. Daugiabalsė individualių ir kolektyvinių patirčių saga

2026 m. Nr. 7 / Vytautas V. Landsbergis. Bevardžio sagos. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2025. – 172 p. Viršelio dizaineriai – Tadas Stackus, Emereta Fadda (panaudotas Severijos Landsbergytės piešinys).

Nichita Stănescu. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 7 / Iš rumunų k. vertė Violeta Steponaitytė / Nichita Stănescu (1933–1983) buvo vienas žymiausių XX a. Rumunijos poetų. Jo poezija iki šiol aktuali lingvistiniu išradingumu ir pagrindinių žmogiškųjų patyrimų, tokių kaip meilė…

Giedrius Mickūnas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 7 / O jeigu aš galėčiau,
jei tik aš galėčiau
trumpam prisėsti
prie Viešpaties stalo

Vladis Spāre. Rašomosios mašinėlės garsai

2026 m. Nr. 7 / Iš latvių k. vertė Jurgis Banevičius / Vladis Spāre (g. 1953) – asketiškojo realizmo kūrėjas, prozininkas, vertėjas. Baigęs žurnalistikos ir leidybos mokslus, dirbo žurnale „Avots“, įkūrė vieną pirmųjų laisvos Latvijos privačių leidyklų…