Aurelija Stankutė. Eilėraščiai
2008 m. Nr. 1
Aurelija Stankutė gimė 1983 m. rugsėjo 3 d. Šiauliuose. Baigė „Romuvos“ vidurinę mokyklą. Eilėraščius rašo nuo dvylikos metų, pirmieji kūriniai publikuoti Šiaulių spaudoje ir kt. 2006 m. Šiaulių pedagoginiame universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį. Šiuo metu Vilniaus universiteto magistrantūroje studijuoja visuotinę literatūrą.
kad taip norėtum
bet ant pusryčių pievos –
ištvirkimo likučiai
ir moters kvapas
taip
apžiūrėkime moterį
apnuoginkime
jos paauglišką juoką
tegu
te išryškėja
balso kraujagyslės
intonacijos įtampa
ir kaštonų bumbsėjimo ritmas
kabinkime garsą į orą
apšvieskime jo voratinklį
prisiminimais
iš kito pasaulio
ir gal tada
gal tada
išalkusį papenės
ištvirkimo likučiai
ant pusryčių pievos
vienas dviejuose
prispaudi pilvą ties pokrūčiu
pilna
apvalu
sotu
pasaulio išbaigtumo kančia
ištikus
po sokrato puotos
dviejuose dialoguose
iš pasapnių
tikriausiai iš bejėgystės
kad nespėsi
tapti
tikru piemeniu
viską pamesi
ir avį, ir aviną
ir ėdžias sulaužysi
*
viena smilkalo lazdelė
turinti kvepėti kažkaip
erotic
ranką
įteisinančią žmogaus
prigimtį
paskutinė smilkalo lazdelė
turinti kvepėti kažkaip
ne-urotic
*
ir negimusiais vaikais
anūkais
niekur, žmogeli, nenuskubėsi
vis tiek tavo gyvenimo šįryt nepatikrins Dievas
kaip tu manai jis prasigrūs iki tavęs
nesimušk
vargeli tu mano
negalvok, kad užgesinęs šviesą
anksčiau įjungsi dieną
atidaryk verčiau langines
kol dar
neuždusinai
apie brolį segtuką
signalizacijos gaudesio
savo išsižiojėlius brolius