Igor Kotjuh. Eilėraščiai
2019 m. Nr. 11
Iš rusų k. vertė Gediminas Pulokas
IGORIS KOTJUHAS – 1978 m. gimęs rusiškai rašantis Estijos poetas, vertėjas, leidėjas. Tartu universitete studijavo estų kalbą ir literatūrą, Talino universitete baigė literatūrologijos magistrantūrą. Yra išleidęs keturias poezijos knygas.
* * *
žmogus norėtų gyventi ištisą amžių
tačiau norai nesutampa su galimybėmis
ir taip visada ir taip visur
jis išeina
veikiau išneša
savo kūną į lauką
kad šen ten sutvarkytų reikalus
šviežias oras trenkia į veidą
į akis krinta paskutinieji nupuolę lapai
pėstieji tik žiūrėk ir traukia nuo šaligatvių krantų
dideliu greičiu pralekia automobiliai
kioskai prekiauja saldainiais ir naujienomis
stebėti supantį pasaulį tampa svarbiausiu pasivaikščiojimo tikslu
harmonija subyra į atskiras dalis
kiekviena jų – savipakankama
siela ir dvasia
technika ir tektonika
žmogus perdega tarsi laidelis tarp jų
Istorijų kamuoliukas
1. VIP programuotojas
Klausimas:
Papasakokite, kaip susipažinote su savo žmona?
Atsakymas:
Susipažinom, kai ji ėmė iš manęs interviu.
Paskui susirašėm e-mailu. Paprašė
instaliuoti jai Linuxus. Štai taip mūsų
bendras gyvenimas ir prasidėjo.
2. Bohema ir inteligentas
Bohema ir inteligentas
atpažįstami taip:
tas, kuris gėdijasi mokėti monetomis
ir nešti priduoti į atitinkamus punktus stiklo tarą,
yra inteligentas.
Tas, kuris visa tai daro be apsimestinės gėdos,
priklauso bohemai.
3. Buhalteris
Lojalus buhalteris už savo lojalumą turi erdvų kabinetą.
Lojalus buhalteris už savo lojalumą turi rakinamas duris.
Lojalus buhalteris už savo lojalumą turi vaizdo stebėjimo įrangą prie įėjimo.
Lojalus buhalteris už savo lojalumą turi lojalių lankytojų.
Lojalus buhalteris už savo lojalumą pelno viršininko pagarbą.
Viršininkas slepia lojalų buhalterį nuo pašalinių akių šarvuotame seife.
4. Žmogus be aiškios gyvenamosios vietos
Žmogus be aiškios gyvenamosios vietos
gali sau leisti du pasiekimus.
Būti pionieriumi ir būti sąžiningam.
Tam ankstyvą rytą
jis klampoja į autobusų stotį
ant storo sniego palikdamas
pirmeivio pėdsakus, savo sėkmę pažymėdamas
geltonos spalvos autografu.
O dieną vis eina prie atsitiktinių praeivių
ir prašo kuklios kroniukės, į kiekvieną kreipdamasis
vienu ir tuo pačiu kreipiniu ŠEIMININKE.
* * *
sėdžiu italų restorane
tartu rotušės aikštėje
salėj groja amerikietišką džiazą
mano užsakymą priima rusų filologas
nuo tada kai šiame mieste
atsirado nauja universalinė
čia iš inercijos
ką nors vis stato
muziejų
banką
viešbutį
administracinį pastatą biurams
ir daug daug
prabangių gyvenamųjų namų
kvadratinių ir apskritų
aukštų ir ne itin
su spalvotais balkonais
laminatu
ir sūkurinėm voniom
tačiau vietos dvasią
nulemia jaunos gražuoliukės
jos kvepinasi jaudinančiais aromatais
ir dėvi baltas kelnes
vakarais čia galima pamesti galvą
arba pasiklysti
tačiau šis miestas per mažas
didelei meilei
ir aukštiems svečiams
ir dėl to gėda
geriausiu atveju čia sutiksi
niūrią legendinio dėstytojo lotynisto
figūrą ir išgąsdinsi ją savuoju „sveiki“
turistinėje brošiūroje
tartu apibūdinamas kaip
„gerų minčių miestas“
* * *
smalsu kaip vienas ar kitas reiškinys
ūmai įgyja politinį atspalvį
atrodytų na rusai na estijoje
tik ar į tai galima atsakyti na ir kas
buvo XVII amžius kai rusų sentikiai
įsikūrė estiškosiose žemėse prie čiudo
buvo XIX amžius kai estijos vietiniai
pradėjo vadinti save estais
buvo 1918-ieji kai estija nugalėjo rusiją
ir paskelbė nepriklausomybę
buvo 1940-ieji kai estiją prijungė prie sovietų
ir respublika tapo imperijos dalimi
buvo 1991-ieji kai sovietai grąžino estijai
anąkart turėtą nepriklausomybę
buvo 2007-ieji kai sovietinį paminklą taline
perkėlė iš centro į pakraštį
istorija nežino tariamosios nuosakos
istorija vengia abstrakčių sąvokų
man atgrasus politinių diskusijų įkarštis
man bloga nuo skubotų ekspertinių vertinimų
istorijos arenoje kovoja kolektyvinis žaidėjas
ir štai kaip tik čia prašosi pauzė
mano asmeninė istorija įsirašo iškart į
dviejų šalių – estijos ir rusijos – paradigmą
gimiau ir šit jau 30 metų gyvenu estijoje
kurią laikau vienintele savo tėvyne
tuo pat metu mąstau ir kalbu rusiškai
tai mano gimtoji kalba
gimtosios žemės ir gimtosios kalbos sandūroje
renkuosi neutralumo poziciją
Poetas ir skaitytojas: mezgant partnerystę
1.
kokias retorines konstrukcijas derėtų pasitelkti
kad eilėraštis prabiltų į skaitytoją jo kalba
kokias retorines konstrukcijas derėtų pasitelkti
kad eilėraštis prabiltų į poetą jo kalba
ar gali poetas ir skaitytojas kalbėtis ta pačia kalba
ar poetui svarbu kuo gyvena skaitytojas
ar skaitytojui svarbu kuo gyvena poetas
koks skaitytojas įdomus poetui
toks kuris panašus į jį
koks poetas įdomus skaitytojui
toks kuris panašus į jį
2.
poetui siūlau penkis prototipus
į kuriuos galima įsijausti
kuriems galima rašyti eilėraščius
pirmasis prototipas – paauglys
interesai: tolkinas, rouling, kompiuteriniai žaidimai, prekybcentriai, emo
svajonės: stipri meilė su atsaku
baimės: mirtis
antrasis prototipas – dirbančiųjų klasė
interesai: alus, serialai, sporto ir pramoginiai renginiai, žūklė
svajonės: artimųjų sveikata, padidintas atlyginimas
baimės: rytdienos nestabilumas
trečiasis prototipas – baltosios apykaklės
interesai: investicijos, karjera, kelionės, automobiliai
svajonės: amžinas klestėjimas
baimės: infliacija
ketvirtasis prototipas – akademinė terpė
interesai: kava, žinynai, konferencijos, publikacijos
svajonės: grantai, premijos, apmokamos paskaitos
baimės: apakimas, skyrybos
Versta iš: Игоръ Котюх. ПОПЫТКА ПАРТ- НЁРСТВА: стихи и эссемы 2004–2008. Выру: Kite, 2008.