literatūros žurnalas

Antanas Šimkus. Iš tolvaizdžio apokrifų

2020 11 13

Šis tekstas buvo rastas interneto šiukšlyne (kovidekų epocha, maždaug XXI a. antras deš.), šalia skelbimų apie parduodamas vienkartines pirštines ir eksperimentinės vakcinos mėginius. Juos panaudojus (kaip sako iš dalies išlikęs aprašas) išgyveno kas antras šikšnosparnis Amūro upės baseine ir šešiolika unikalių interneto vartotojų. Pastarųjų likimas neaiškus.
Autoriaus tapatybės nustatyti irgi nepavyko, todėl metėm burtus – kas iškrito, tą įrašėm. Pats tekstas neilgas, kupinas „Google vertėjui nelengvai perprantamų žodžių. Kol akademinė bendruomenė ruošia šio šaltinio išnašas ir komentarus, tiesiog siūlome šį vienos dienos tekstą skaityti kaip savitą tuometinių aktualijų interpretaciją ir skeldėjančios kolektyvinės atminties pavyzdį. Regis, tos realijos gerokai krikdė gyventojų sąmonę.

…Geriau jau būčiau nejungęs tolvaizdžio – vėl karantinakalbiai monstrašnekiai, apsikaukinę per visą ekraną, valandų valandas kalba apie sankcijas, ribojimus ir draudimus. Jų akių plyšeliai veriantys, jų statistinės lentelės net pakuroms netinka. Paspringtų bet kuri katilinė. Bet va – įsijungi ir negali išjungt. Ir sukasi nė testigalio neverti sakiniai – nemeilės frazės, nužmoginti žodžiai, panašiai imperijos laikais kalbėdavo uniformuoti, unifikuoti, besieliai po tom kaukėm.

Reikėtų nueiti iki bibliotekos, paskaitinėti kokias Kovidijaus „Metamorfozes“, bet uždaryta. Jau keletą dienų. Atskiru aukštavaldžių paliepimu, visas kultūros laukas prilygintas užminuotai teritorijai. Galima tik į prekybos centrą, ten pasigrumdyti, pasitrinti, įsigyti dezinfekcinio skysčio vidiniam ir kovidiniam vartojimui. Daug ko tenai yra, bet Kovidijaus „Metamorfozių“ – ne… Dar galima pavedžioti šunį ir į kirpyklą. Ir į vaistinę. Kažkurioje reklamoje oteliškąjį „Ar tu meldeisi nakčiai…“ pakeitė „Ar dezinfekavaisi, Dezdemona?..“ Tikiuosi, kad išpirks cisternomis tą skystį kokia savivaldybė, išlies viską čiuožyklos vietoj ir padegs Naujųjų metų naktį. Nebus masinių čiužinėjimų, o vaizdas iš drono turėtų būti gražus. Netgi maurams iš kito kalendoriaus.

Tolvaizdis toliau artina pasaulio vaizdelius – kažkurioje šalyje visuose sostinės gatvių ekranuose rodo išdidintą musės hologramą. Suprask, jūs savo rankytes taip trinkit, kaip ta musė kojytes. Arba kaip trina delnais kai kurių kraštų bankininkai – pildosi svajonė virtualizuoti visus pinigėlius ir kilstelėti už operacijytes mokestėlius piliečiukams. Nesuprantu tik, kodėl nedalina dviratukų su dinamo varikliukais. Na, tam kartui, jei elektra dingtų, o už internetą dar nebūtų sumokėta…

Už lango girdėti sirena. Gerai, kad esu prisirišęs prie fotelio ir tolvaizdžio, nes kitaip bėgčiau pažiūrėti, tai ten mane ir rastų. Būriuotis uždrausta, galima tik krepšinį žaisti. Profesionaliai. O sirena taip kviečia… Finalinė, regis.

Štai, gavau kvietimą izoliuotis. Kontaktas įvyko prieš mėnesį. Šiandien atsiuntė SMS. Bet laiko mašina netilpo į žinutę, tad institucija su sunkiai ištariama abreviatūra man jau niekuo negali padėti. Tik reikalauti, kad užpildyčiau anketą, nes kitaip nebus biuletenio. O nebus biuletenio – negalėsi sirgti atgaline data. Neaimanuok, atrodai lyg tris su puse vienkartinės kaukės prarijęs. Sučiulpk porą jodido tabletikių. Juk dalina jas ne šiaip sau. Kas kad ne nuo to viruso. Galvoje ir pilve viskas vis viena maišosi.

Užvakar kavinėje buvo galima sėdėti laisvai, vakar su kauke, bet leista nusiimti valgant sriubą, šiandien gali sėdėti tik lauke prie kavinės, kol lauki atvėsusio kotleto išsinešti. Rytoj turbūt vėl koks nors kaukėtasis įgaliotasis seks pasaką apie ilganosio karantino nuotykius, parodys seriją reanimacinių filmukų, švietimą pavers hibridine hidra informacinėje pelkėje, šaukis nesišaukęs Heraklio, visi žygdarbiai tik nuotoliniu būdu. Ir nepamirškite užpildyti pasidauginusių ataskaitų. Šalia anketos iš praeities. Šalia visų tų vakcinofobų ir vakcinofilų burbulinių kovų. Šalia tos nepakantos, kuri sklinda daug toliau nei dvimetrinis atstumas. Jau nebereikės ir tolvaizdžio, tuoj išsivaduosiu iš fotelio, išeisiu į balkoną ir… rūkysiu, rūkysiu, rūkysiu. Tegu mato kaimynai dūmą, tegu užsirūko kas nors priešais namo balkone, tegu pamatęs užsirūko dar kas iš kampinio daugiabučio, tegu kyla tos sruogos, taip nuo seno žmonės perduodavo pavojaus signalą. Sakot, nuo Naujųjų ir tą sistemą uždraus? Na, tada tegu bus kitas variantas, kaip šią epochą apibūdinantį simbolį vieno mielo graiko pavyzdžiu teperduoda gaidį, kaip kad anas prašė Asklepijui perduot kita intencija… Ne? Gali platinti virusą? O vištomatu? Užsiši… Užsikišę?..

Niekur neiti? Atsiųsite žinutę? Gal net šiemet?

Ką gi… Laukiame. O kol kas būkime sveiki ir saugūs, žiūrėkim į tolvaizdį. Va, va, žiūrėkit, ir vėl tas video, užsakė aukštavaldžiai metams turbūt: „Ar dezinfekavaisi…“

Hm, o gal ta Dezdemona per TV visai ir nieko?

Antanas Šimkus. Žaltvykslės metas

2023 m. Nr. 8–9 / Karas Ukrainoje daug ką paliko be prieglobsčio, namų, artimųjų – žmonės buvo išblaškyti, saugodami gyvastį, turėjo palikti ir savo šalį. Dalis jų atsidūrė ir mūsų mieste. Kokį pusmetį mačiau nedidukę mašinytę ukrainietiškais numeriais…

Antanas Šimkus. Baltarusiai – iš skaudžiausių ir būtiniausių tekstų

2022 m. Nr. 8–9 / Daugelis kitaip galvojančių žmonių, tarp jų ir rašytojai, turi palikti gimtuosius namus, patirti bėglio dalią, o tie, kurie renkasi likti, turi su nerimu klausytis, ar neateina jų suimti saugumiečiai, kęsti kratas, kitokius su žmogiškumu…

Sabina Brilo: „O aš rašau. Vis dar“

2022 m. Nr. 8–9 / Poetę, vertėją Sabiną Brilo kalbina Antanas Šimkus ir Marius Burokas / Sabina Brilo (g. 1974) – baltarusių poetė, vertėja, žurnalistė, redaktorė, jau metus gyvenanti Vilniuje. Trijų poezijos rinkinių autorė, 2019 m. knyga „Tiras „Biblio“…

Antanas Šimkus. Nuostabiajam žvirblių kalbintojui (nuo Varnų kalno)

2022 m. Nr. 4 / In memoriam Algimantas Baltakis (1930 02 15–2022 03 13) / Ko gero, apie poetą pirmiausia išgirdau per radiją, jis buvo minimas po „Vairo“ dainos „Gimiau pačiu laiku“. Įsiminiau. Vėliau neakivaizdinė pažintis stiprėjo…

Antanas Šimkus. Pasirinkti namus

2022 m. Nr. 3 / Jau daugiau nei savaitė dažniau matome griuvėsius nei pastatus. Dūmus nei dangų. Vaizdų srautas nenumaldomai nešasi kartu su visomis drumzlėmis ir šiukšlėmis, žodžių nuolaužomis, ir niekas nepajėgus ką nors pakeisti.

Danielius Mušinskas: „Kai žmonija rašo „per daug gerai“…“

2021 m. Nr. 12 / Rašytoją Danielių Mušinską kalbina Antanas Šimkus / Šiemet, kaip ir kasmet turbūt, daug puikių progų švęsti įvairias datas ir įvykius lietuvių literatūros pasaulyje. Džiugu, kad trisdešimtmetį minintis žurnalas „Metai“ turėjo progą…

Antanas Šimkus. Latviška kelionė

2021 m. Nr. 11 / Besikalbėdami priėjome beveik broliškos minties, jog žurnalo numerį ar bent dalį jo privalome skirti Latvijai, mūsų literatūrų sąsajoms. Žinoma, kasmet paskelbiamos viena ar dvi latvių autorių vertimų publikacijos…

Antanas Šimkus. Niekur kitur

2020 m. Nr. 12 / 1991 metų sausį žurnalas pirmąsyk išėjo „Metų“ vardu. Tad tuoj sukaks trisdešimtmetis. Per tą laiką būta visko, tačiau turbūt geriausia, ką šioje pasakoje turime ir dėl ko ji vis dar tęsiasi, – esate jūs, mieli mūsų autoriai ir skaitytojai.

„Metai“: kokie gi buvo 2019 m. literatūroje ir spaudoje

Kokie buvo 2019 m.? Apie juos literatūroje ir spaudoje pasisako Antanas Šimkus, Laura Sintija Černiauskaitė, Neringa Butnoriūtė, Deimantė Kukulienė, Gediminas Kajėnas.

Kultūrinė spauda: alternatyva ir lėtas laikas

Kalbasi kultūros leidinių redaktoriai: Monika Krikštopaitytė, Erika Drungytė, Gytis Norvilas, Giedrė Kazlauskaitė, Neringa Černiauskaitė, Antanas Šimkus

„…ir eisim gyventi toliau“: Juozo Baltušio laiškai redaktorei Donatai Linčiuvienei

2019 m. Nr. 4 / papildomą pažinties rakursą gali pasiūlyti ši publikacija, sudaryta iš dalies Juozo Baltušio laiškų, 1974–1983 m. rašytų ilgametei „Vagos“ leidyklos redaktorei Donatai Linčiuvienei, daugelį jo tekstų palydėjusiai į spaudą.

Antanas Šimkus Iš stebėjimų katalogo: kaip gyvena rašytojas?

2019 Nr. 3 / Kartais gyvenimas suteikia galimybes stebėti ir įsivaizduoti kitus rašančiuosius, tarsi ne taip labai tolimus, ne taip labai artimus, o tiesiog panašia veikla užsiimančius žmones.