literatūros žurnalas

Kšištofas Kšivecas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 1

Gimė Vilniuje 1988 m. vasarą, dar yra gyvenęs Vievyje, Elektrėnuose, Rukloje, Riešėje, Švenčionėliuose, Antasarėje ir Briuselyje. 2011 m. baigė statybos inžineriją tuomečiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kūryba publikuota „Literatūros ir meno“, „Šiaurės Atėnų“, „Nemuno“, „Rankų“, „Vilnius Review“ leidiniuose. Už „įdomų debiutą“ 2024 m. „Poezijos pavasario“ almanache gavo katino statulėlę, tais pačiais metais tapo vienu iš „Literatūrinių slinkčių“ festivalio laureatų. Skaito, rašo, duonos neprašo – gyvena iš vertimo, o vakarais mokosi staliaus-dailidės amato Vilniaus statybininkų rengimo centre. Mėgsta postroką, šunis ir bekraščius kaimo laukus.

 


Ašis

mažas matydavau
daug daugiau pavyzdžiui

vaikystėje du kartus
mačiau tėvą

trečią sykį
lūkuriavau

supdamasis
ant perėjos ženklo

(Sostinės gatvėje
kuri visai ne sostinėj

jau tada įžvelgiau
Vilnius tikras narcizas

turėti savy gatvę
savo vardu pavadintą

na kur tai
regėta)

sukausi tarsi sufijus
tėvas taip ir nepasirodė

kai suaugęs jį sutikau
ėmėm vienas kitą jūsinti

nes manęs jau buvo daugiau
o jis jau pralošęs begalybę

 


anamnezė

I.

vasara ligoninė
vėlus šeštadienio vakaras

visą savaitę krečia patirtys
trumpas miegas begalybės troškulys

aplinkui sukasi daugybė žmonių
pasiutusiai trokštu flirtuoti

draugas paskolinęs knygą apie vyriškumą
būk spontaniškas bet ne impulsyvus

pusę nakties vartausi iš aistros
kitą iš sielvarto

gyvenimo varą
keičia thanatos

nei iš šio nei iš to prisimenu
mirusius senelius pusseserę

pasienio punkte būriuojasi
pyktis liūdesys kiti imigrantai

prisėdu medituoti skambinu psichologei
užeinu į sielogydos barą

pralaužiu storą nejautros sluoksnį
ir liečiu barmenu tapusio Dievo ranką


II.

kokia bus šio sąlyčio esmė
prasmė ir pasekmė nežinau

pasąmonės sūkury veržiuosi į bičiulių namus
o gatvėje kalbina nepažįstamos merginos

tiesmukai flirtuoja
aš toks geidžiamas

flirtuoju taigi esu
esu taigi būsiu

niekad
nebuvau

toks
net kai mokytojos akys žvilgėjo

per du kėlinius surinkus
devyniasdešimt devynis

 


III.

einu pro kampuotą katedrą
fotografas pozuoja ant kraigo

tarytum pasaulio
mažų mažiausiai miesto bamba

o iš tiesų palaimingai
nelaimingo gyvenimo padai

dieną uždegęs liepsnojantis protas
jau esu kitoje dimensijoje

 


IV.

grįžęs blaškausi
galų gale nueinu į kambarį ir prisėdu

atsidaro durys įeina paramedikai
TV pagalbos kostiumais

į sceną žengia pareigūnai
turėsime važiuoti

uždėkite antrankius
kad jau tokie šūstri

prisiminęs seną blogą anekdotą šaukiu
gaidžiai gaidžiai kur jūs mane nešat

 


į pakalnę

klausydamasis Tavęs
galvodavau

na koks supistas
generatyvinis intelektas

ginkdie ne dirbtinis
bet vis vien vis malantis

prisiminimų nuotrupas
apgailestavimus nuoskaudas

tas vietas kur gyvenai
prieš tris dešimtmečius

ir tuos žmones kuriuos
iškirpai iš nuotraukų

ir tuos visus niekšus
nedavusius Tau darbo

per ilgąją pertrauką
pats dar visai trumpas

nešdavau Tau bandelę
turėjau lygiai pusvalandį

neatsimenu kaip reaguodavai
ar būdavai dėkinga

jei būdavai ar tą jausmą
išreikšdavai

terapeutui sakiau
kad veikiausiai gėdijaisi

bet tai tėra spekuliacija
kaip ir daug kas šioj pakalnėj

vasaromis lankau Pakalnės gatvę
lyg maištininkas einu viršun

už kalnų jau matyti ruduo
ko įžvelgti nepavyksta

ar buvai
tąsyk man
dėkinga

 


nubusti

vienoj rankoj žiedas
kitoj jau ir kardas

žolyne žolyne
žolyne švenčiausias

ar kirsiu Tave
ar pjausi lyg alkis

nuo alko parėjęs
ir sielą nuprausęs

aš klausiu Tavęs
tu draugas ar angys

stiklainyje rangos
dvejopos skirties

aštresnės nei raštas
skalsesnės nei duona

gyvenimo spaudo
mirties atleidimo

tik vėjas pakirdęs
dvejonę išblaško

aš tyliu Tave
Tu amžinas aidas

kur įšalas buvo
teliko latakas

kuriuo pas mane
atbėga dviveidis

dvisielis verkimas
juk kritiškai svarbūs

aš Tau o Tu man
žolyne švelniausias

 


du tūkstančiai dvidešimt šeštieji

kas tolsta palydėk
kas artinasi sutik

štai šventas Antonas
saugo elektrinės vartus

stebi kaip invazinės rūšys
išnyksta tolumoj

ir labai nedrąsiai priartėja
poetas su skrybėle

skrybėlėje daugybė raštelių
tarsi sausainyje iš Vuhano

šventas Antonas išmaino
duoną su druska į skrybėlę

gerai pamaišęs
ištraukia tokį sudriskusį

tikėjimas viltis ir meilė
tačiau didžiausia čia meilė

Vaiva Grainytė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 10 / Saulė žino:
po penkių milijonų metų jai baigsis branduolinis kuras.

Karolis Baublys. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 10 / penktadienio vakaras. sausio pabaiga. tamsu, lyja.
lėtai vaikštau Malzerbo bulvaru, inauguruotu 1861 m.

Ramutė Skučaitė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 10 / O gal ir priartėjimas – namai?
Ant lango stiklo saugiai vaikšto musė.

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 8–9 / matematika ir buvo visada
išdavikė:
kaip nusirašyti tą sąlygą
pagaliau be klaidų?

Audrius Račkauskas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 8–9 / Jie nutarė, kad žmogaus prigimtį galima pataisyti,
todėl nedelsdami ėmėsi darbo.

Jaunųjų filologų konkurso laureatų eilėraščiai

2026 m. Nr. 8–9 / Publikacijoje skelbiami jaunieji poetai: Dominykas Kručkauskas, Urtė Daugėlaitė, Viltė Majauskaitė, Tautvydas Jonaitis, Ūla Aleksandravičiūtė, Rimtė Rabašauskaitė.

Grantas Rogožinskas. Kadaise ir Šiandie: gerb. graboriaus Stepono Daliaus Aromskio dienoraščio fragmentas

2026 m. Nr. 8–9 / Gimiau Šiauliuose 1999 m. liepos 3 d. Užaugau progresyvioj sodų bendrijoj, kur postkolūkinių dėdžių dukros tekėjo už juodaodžių prancūzų ir jie nieko blogo apie tai nemanė.

Birutė Grašytė-Black. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 7 / Šiandien pavakario saulė
Man priminė
Dirbtinę, ryškiai oranžinę
Kapų gėlę

Donatas Petrošius. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 7 / palei vasarnamį praplėšus velėnas
galima pasikasti žvyro ar smėlio
smulkiems remontams ten ir aptinku

Giedrius Mickūnas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 7 / O jeigu aš galėčiau,
jei tik aš galėčiau
trumpam prisėsti
prie Viešpaties stalo

Diana Paklonskaitė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 5–6 / pašalo –
o aš užsispyriau išnešti šiukšles –
buvo šventiškai tylus
sekmadienio rytas

Vladas Braziūnas. Žemėlapio upė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 5–6 / artėja
nepasivargins
apie save pranešti
esu