Juozas Aputis. Dutūkstantųjų trisdešimt šeštasis –
2000 m. Nr. 7
tokio jau brandaus amžiaus sulaukė Poezijos pavasaris – kūrybos, literatūros bičiulystės, knygos ir skaitytojo (ar klausytojo) pasikalbėjimo šventė, trukusi vos ne dvi savaites. Gegužės vidury būrelis mūsų poetų susitiko su Punsko, Seinų ir Suvalkų žmonėmis bei to krašto kūrėjais. Toliau viskas ėjosi tradicine linkme. „Poezijos pavasario“ almanacho krikštynos įvyko „Vagos“ leidykloje. Ko gero, šiųmetinis almanacho pristatymas buvo vienas įdomesnių – jame šalia šurmulingo šventiško lengvumo buvo rimto kalbėjimo ne tik apie šį taip pat trisdešimt šeštąjį poezijos almanachą, o paliesta ir gilesnių dabartinės mūsų literatūros būklės dalykų. Kalbėjo leidyklos vyriausioji redaktorė J. Riškutė, sudarytojas V. Kukulas, poetas L, Jakimavičius. Visų vieninga nuomonė – šis almanachas išsiskiria prasmingu turiniu (gausu itin originalių publikacijų – eseistikos, laiškų ir kt.), jame eilėraščius spausdina jau daugelyje ankstesnių leidinių nedalyvavę poetai.
Prieš pasklisdami po Lietuvą, poetai, skaitovai, literatūrologai ir kritikai paminėjo 125-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines – graži buvo poezijos ir muzikos valanda „Tylusis amžinumas. Eilėraščių vainikas M. K. Čiurlioniui“, moksleivių poezijos skaitymai (jie buvo skirti Tarptautiniams jaunimo metams), konferencija „Poezija prozoje, proza poezijoje“, susitikimas su vaikų poetais Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, „Eilėraščiai per naktį“ Rašytojų klube, skaitymai Užupio kavinėje… Šventės dienų dalyviai (o svečių buvo iš Švedijos, Slovėnijos, Danijos, JAV, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Anglijos, Austrijos, Lenkijos…), prieš išvažiuodami su poetais į rajonus, buvo supažindinti su Kernave ir Trakais, o tos pačios dienos popietę surengė vakaronę Trakų rajono Zabarijos kaime. Gegužės 25-oji diena gal ir buvo įžanga į pačias sodriausias Poezijos pavasario dienas: tądien Vilniuje, „Arkos“ galerijoje, įvyko nacionalinės premijos laureatų poezijos vakaras. Kitą dieną (gegužės 26-ąją) poetai sujudino Kauną – iš ryto čia vyko poezijos skaitymų valanda, o vakare Maironio literatūros muziejaus sodelyje poezijos šventės metu buvo paskelbtas ir vainikuotas naujasis Poezijos pavasario laureatas Gintaras Grajauskas, laurus pelnęs už stiprią poezijos knygą „Kaulinė dūdelė“. Minėtajame šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho pristatyme „Vagos“ leidykloje jo sudarytojas V. Kukulas, kalbėdamas apie G. Grajausko eilėraščius, išspausdintus almanache, pažymėjo, jog dabartinės poezijos pagrindinė ašis, jos centras yra susidaręs per ankstesnius du tris dešimtmečius. Pastaraisiais metais jame įsitvirtino ir G. Grajauskas. Žiniasklaidos pakalbintas laureatas šalia kitų įdomių minčių, skirtų poezijos meno prasmei gyvenime, pasakė ir tokią: „Poezijos pabaiga ateis kartu su pasaulio pabaiga“. Tikrai jaukus vilties niuansas ir padrąsinantis žodis tiems, kurie aliarmuoja dėl poezijos ir apskritai literatūros reikalingumo…
Šiemet poezijos šventė lankėsi Alytuje ir jo rajone, Vilkaviškio, Molėtų, Šakių, Jonavos, Radviliškio, Klaipėdos, Elektrėnų, Ukmergės rajonuose, taip pat Nidoje, Klaipėdoje, Birštone, Trakuose.
Priešpaskutiniąją poezijos šventės dienos pavakarę Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, įvyko sakralinės poezijos vakaras, o baigiamasis – kaip visada, Vilniaus universiteto K. Sarbievijaus kiemelyje.
Kartu su Poezijos pavasariu baigėsi ir gamtos pavasaris – gamta įžengė į brandą, į vasarą. Kartu bręs ir poezijos žodis, pražysiantis ateinantį pavasarį.