literatūros žurnalas

Juozas Aputis. Dutūkstantųjų trisdešimt šeštasis –

2000 m. Nr. 7

tokio jau brandaus amžiaus sulaukė Poezijos pavasaris – kūrybos, literatūros bičiulystės, knygos ir skaitytojo (ar klausytojo) pasikalbėjimo šventė, trukusi vos ne dvi savaites. Gegužės vidury būrelis mūsų poetų susitiko su Punsko, Seinų ir Suvalkų žmonėmis bei to krašto kūrėjais. Toliau viskas ėjosi tradicine linkme. „Poezijos pavasario“ almanacho krikštynos įvyko „Vagos“ leidykloje. Ko gero, šiųmetinis almanacho pristatymas buvo vienas įdomesnių – jame šalia šurmulingo šventiško lengvumo buvo rimto kalbėjimo ne tik apie šį taip pat trisdešimt šeštąjį poezijos almanachą, o paliesta ir gilesnių dabartinės mūsų literatūros būklės dalykų. Kalbėjo leidyklos vyriausioji redaktorė J. Riškutė, sudarytojas V. Kukulas, poetas L, Jakimavičius. Visų vieninga nuomonė – šis almanachas išsiskiria prasmingu turiniu (gausu itin originalių publikacijų – eseistikos, laiškų ir kt.), jame eilėraščius spausdina jau daugelyje ankstesnių leidinių nedalyvavę poetai.

Prieš pasklisdami po Lietuvą, poetai, skaitovai, literatūrologai ir kritikai paminėjo 125-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines – graži buvo poezijos ir muzikos valanda „Tylusis amžinumas. Eilėraščių vainikas M. K. Čiurlioniui“, moksleivių poezijos skaitymai (jie buvo skirti Tarptautiniams jaunimo metams), konferencija „Poezija prozoje, proza poezijoje“, susitikimas su vaikų poetais Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, „Eilėraščiai per naktį“ Rašytojų klube, skaitymai Užupio kavinėje… Šventės dienų dalyviai (o svečių buvo iš Švedijos, Slovėnijos, Danijos, JAV, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Anglijos, Austrijos, Lenkijos…), prieš išvažiuodami su poetais į rajonus, buvo supažindinti su Kernave ir Trakais, o tos pačios dienos popietę surengė vakaronę Trakų rajono Zabarijos kaime. Gegužės 25-oji diena gal ir buvo įžanga į pačias sodriausias Poezijos pavasario dienas: tądien Vilniuje, „Arkos“ galerijoje, įvyko nacionalinės premijos laureatų poezijos vakaras. Kitą dieną (gegužės 26-ąją) poetai sujudino Kauną – iš ryto čia vyko poezijos skaitymų valanda, o vakare Maironio literatūros muziejaus sodelyje poezijos šventės metu buvo paskelbtas ir vainikuotas naujasis Poezijos pavasario laureatas Gintaras Grajauskas, laurus pelnęs už stiprią poezijos knygą „Kaulinė dūdelė“. Minėtajame šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho pristatyme „Vagos“ leidykloje jo sudarytojas V. Kukulas, kalbėdamas apie G. Grajausko eilėraščius, išspausdintus almanache, pažymėjo, jog dabartinės poezijos pagrindinė ašis, jos centras yra susidaręs per ankstesnius du tris dešimtmečius. Pastaraisiais metais jame įsitvirtino ir G. Grajauskas. Žiniasklaidos pakalbintas laureatas šalia kitų įdomių minčių, skirtų poezijos meno prasmei gyvenime, pasakė ir tokią: „Poezijos pabaiga ateis kartu su pasaulio pabaiga“. Tikrai jaukus vilties niuansas ir padrąsinantis žodis tiems, kurie aliarmuoja dėl poezijos ir apskritai literatūros reikalingumo…

Šiemet poezijos šventė lankėsi Alytuje ir jo rajone, Vilkaviškio, Molėtų, Šakių, Jonavos, Radviliškio, Klaipėdos, Elektrėnų, Ukmergės rajonuose, taip pat Nidoje, Klaipėdoje, Birštone, Trakuose.

Priešpaskutiniąją poezijos šventės dienos pavakarę Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, įvyko sakralinės poezijos vakaras, o baigiamasis – kaip visada, Vilniaus universiteto K. Sarbievijaus kiemelyje.

Kartu su Poezijos pavasariu baigėsi ir gamtos pavasaris – gamta įžengė į brandą, į vasarą. Kartu bręs ir poezijos žodis, pražysiantis ateinantį pavasarį.

Rašytojas ir literatūros jaukintojas Juozas Aputis „Metuose“

2021 06 27 / Juozas Aputis (1936–2010) „Metų“ redaktoriumi buvo 1991–1994 m., tačiau iki šių dienų archyvuose rastume net 92 jo publikacijas. Beveik 25 metus trukęs bendradarbiavimas neleistų sumeluoti, kad Aputis buvo labai svarbi „Metų“ dalis.

Valentinas Sventickas. Apie lapų kritimą

2021 m. Nr. 3 / Tarp popierių, kuriuos pasiėmiau išeidamas iš darbo „Vagos“ leidykloje, radau kai ką apie Juozo Apučio apysakos „Prieš lapų kritimą“ parengimą spaudai. Tai vienas reikšmingųjų J. Apučio kūrinių. Paties datuotas 1972–1976 m.

Juozas Aputis. Apie du Jurgio Kunčino rankraščius

2020 m. Nr. 4 / J. Kunčiną įdomu skaityti. Krenta į akis autoriaus pastabumas, mokėjimas susieti atsitiktinius reiškinius, detales, mokėjimas pasakoti, gebėjimas sudaryti „rimtą“ įspūdį. Jo beletristikoje jauti nemažą kūrėjo jėgą, pasitikėjimą…

Juozas Aputis. Iš dienoraščių. 1969–1990 m.

2016 m. Nr. 5–6 / 1969 metai. Spalio 10 d. Druskininkai. Kartais atrodo, kad jau viskas pradeda eiti į pabaigą: ir asmeninis gyvenimas, ir kūryba, ir viskas – visas gyvenimas. Negalėčiau pasakyti, kad dabar padėtis lengva…

Henrikas Gudavičius. Tikra novelė atsiranda iš ilgesio

2011 m. Nr. 2–3 / Artėjame prie svarbiausios kaimo gatvės ir jau girdime, kaip ūžia staklės lentinėje Juozo Apučio dirbtuvėlėje. Kiek sykių jau lankėmės čia ir kažkodėl vis niekaip neužtinkame jo už rašomojo stalo besėdinčio. Kada jis rašo?

Vytautas Narbutas. Likę su Juozo šviesa kelionėje

2010 m. Nr. 4 / Juozas Aputis 1936. VI. 8–2010. II. 28 / Juozo Apučio magiškoje prozoje man nuostabiausias yra žodžius ir vaizdus jungiantis energetinis laukas, išskirtinė aura, kuri randasi tarp pasakytų žodžių ir žmonių.

Petras Bražėnas. Atsisveikinus su Juozu Apučiu

2010 m. Nr. 4 / Juozas Aputis 1936. VI. 8–2010. II. 28 / Juozas Aputis – vienas talentingiausių žodžio menininkų, tikrų prozos meistrų, kurio kūryba visada reprezentuos antrosios XX a. pusės ir XXI a. pr. literatūros ieškojimus ir jos pasiektas aukštumas.

Romualdas Granauskas. Su žydinčia obelim glėby

2010 m. Nr. 4 / Juozas Aputis 1936. VI. 8–2010. II. 28 / Tavo novelės man šviečia iš tolo. Tokia ypatinga aputiška šviesa. Ir Tavo apysakos. šviečia ne kokie ten literatūriniai atradimai, o skaudūs žmogaus būties praradimai. Argi ir praradimai gali šviesti?

Juozas Aputis. Trapūs mūsų laiko stiklai

2009 m. Nr. 2 / Kad tik kam nors nepasirodytų, jog paliktas katinas panašus į kokią lūšį, kurią prie Kupiškio medžioklėje vokietukas nušovė! Kad ateinančio katino akis kam nors nepasirodytų panaši į neišdaužytus mūsų nerimo žiemos langus.

„Metų anketa“. Juozas Aputis, Antanas Gailius

2008 m. Nr. 3 / 1. Artėja 2009-ieji – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Kokias mintis žadina Lietuvos nueitas kelias? Koks ir kas esu aš, lietuvis, dabar?

Juozas Aputis. Žodžiai ir gėlės lituanistikos keleiviui

2007 m. Nr. 12 / Alberto Zalatoriaus 75-mečiui / Pavadinusi Albertą Zalatorių kritiku likimo gniaužtuose, Ilinojaus universiteto profesorė Violeta Kelertienė konferencijoje pažymėjo, kad jis ne vienam amžininkui buvo pavyzdys, paspirtis, asmenybė…

Juozas Aputis. Painūs lemties siūlų kamuoliai

2007 m. Nr. 12 / Petras Venclovas. Meilės ir mirties menas. – Vilnius: Vaga, 2007. – 264 p.