literatūros žurnalas

Rimantas Babrauskas. Scenovaizdžio eskizai. Eilėraščiai

2008 m. Nr. 5

Matau
Veidrodyje
 
*
 
Iki kraujo
Suspaudžiu šermukšnį
Broliai rudens
 
*
 
Alsioji liepa
Rieves skaičiuoju
Ar besusitiksime
 
*
 
Negali būti tobulas
Visada ir niekada
Tik du kartus
 
*
 
Karu maru ir gotika
Gelbėk mus Viešpatie
Nuo užmaršties amžinosios
 
*
 

Scenovaizdžio eskizas
Teksto skiautė
Ir aš – užkulisių dulkė

 
*
 
Plunksnos draikosi
Dvikova su saule
Krito šešėlis
 
*
 
Raibusis vanduo
Akmenį vertei
Ištakose sutemus
 
*
 

Šviesa tai paveikslas
Kuris prieš mūsų akis
Keičiasi

 
*
 

Rievėtasis šeivamedi
Jaučiuosi benamis
Į tave žiūrėdamas

 
*
 
Šeivamedis skamba
Anties klyksmas
Šaukia mane
 
*
 

Akivaras arčiau šaknų
Ten nepulsiu
Šešėly šakų palauksiu

 
*
 

Drugelis kalbina žiedą
Klausyčiau jų
Amžinai

 
*
 
Švento Jono naktį
Galvoju kad viskas
Kas buvo dar bus
 
*
 
Didžioji siena
Ne kliūtis
Mažam paukšteliui
 
*
 

Žiemos paukštė meta plunksną
Neišgirsta melodija
Primena Tėvą

 
*
 

Pjovėjo daina žolės aimana
Viskas išvien
Didžiąją vasarą

 
*
 

Atlaidžiu šypsniu nutįsta žilvitis
Du žvilgsniai viename
Lange mieste

 
*
 
Namai suskambėjo
Sienoj išpieštą klaviatūrą
Vėjas palytėjo
 
*
 
Viskas vėjui
Nepasakyti posmai
Skambės kitados
 
*
 

Karių galvos šalia iečių
Mūšio pradžia
Pervertoj širdy

 
*
 

Veidrodžių salėj liūdėsiu giliau
Pažįstami profiliai ir mintys
Nutįsusios senu sidabru

 
*
 

Bučiuoju slenkstį ir duris
Matau žaltys
Baltuoju marmuru atmoja

 
*
 

Meistras lange inkrustavo
Baltąją saulę
Atminimą gerųjų namų

 
*
 
Cikadą matau
Lūžusio stryko melodija
Apsivynioja mirtinai
 
*
 

Didieji priemiesčių poetai
Atklydęs laikas ir šuva
Lyg pieną marmurą išlaižo

 
*
 

Dabar ir saulė lyg katė
Pabudusi po begėdiškai trumpos nakties
Ties Himalajais savo kailį iššukuoja

 
*
 

Išstyguotos širdies kūną
Mirksniais pasiglemžia
Nerealūs arealai

 
*
 
Žūti Alžyre
Baltais minaretais klajokliai
Kojas bučiuos
 
*
 
Darfuro akys
Baltos drobės nakties
Vijoklių įkapės
 
*
 
Akys debesų
Penkiapaukštis vėjas
Tarp jų esu
 
*
 
Kuo esam likime
Ratas apsisuks aure
Vandenys kalbės
 
*
 
Vieniša rožė
Langas atviras laikui
Smėlio tėkmėje
 
*
 
Vasario liūtys
Pilku sidabru žydės
Širdis už durų
 
*
 
Vasaros kalba
Neišversta priesaika
Būti amžinai
 
*
 
Plukdyti drobes
Kol išsiskleis kitados
Burė baltoji

Tadas Žvirinskis. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 3 / Jei sapnuoji, kad skrendi
Tave velnias nešioja:

Paulius Norvila. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 3 / jis sako, man viskas pavyks,
neabejokit,
taip savimi pasitiki

Vytautas Kaziela. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 3 / kai gyvename baimėje
iš pradžių prarandame balsą
paskui ir mintis

Gytis Norvilas. Išplėšti puslapiai iš „Entropijos sezono“

2026 m. Nr. 2 / žvilgsnis palenda po horizonto oda, po Antakalnio kalvų gaurais. juose šokinėja laiko blusos. ten miestiečiai už pavadėlių vedžioja šunis ir vienatvę

Jonas Liniauskas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 2 / Tik praeitis vis dar veliasi
Su kuo netapsim, nors būsim.
Tenai, kur smėlio kalvelėse
Vėl ganosi vėjo gūsiai.

Dalia Bozytė. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 2 / Mes prakiursim kartu
ir po skliauto lanku atsigausim,
nuošti šilto vėjo,
baltai pažymėti žaibų

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 1 /  Mirusieji ateina. Kas naktį daugiau ir daugiau.
Šeimynykščiai. Dėdės. Tetukės. Draugužiai, draugužės,

Lilija Rakova. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 1 / Lilija Rakova (g. 1989) Vilniaus universitete baigė anglų filologijos ir anglistikos studijas, verčia ir redaguoja. Eilėraščius yra publikavusi kultūrinėje spaudoje…

Kšištofas Kšivecas. Eilėraščiai

2026 m. Nr. 1 / Gimė Vilniuje 1988 m. vasarą, dar yra gyvenęs Vievyje, Elektrėnuose, Rukloje, Riešėje, Švenčionėliuose, Antasarėje ir Briuselyje. 2011 m. baigė statybos inžineriją tuomečiame Vilniaus Gedimino technikos universitete…

Julius Keleras. Eilėraščiai

2025 m. Nr. 12 / nėra nei to pirmo,
nei to einančio paskui
mes tąsyk vienas kitam
atrišom akis

Antanas A. Jonynas. Du anų laikų tekstai

2025 m. Nr. 12 / Tekstai, pragulėję stalčiuose pusšimtį metų, nors, tiesą sakant, rašyti ne į stalčius, o tiesiog pačiam sau, nesitikint, kad juos kada galėtų ištikti viešuma, žinant, kad to meto poetiniam kontekstui jie niekaip nebus priimtini…

Eglė Elena Murauskaitė. Rudenio giesmės. Eilėraščiai

2025 m. Nr. 12 / neriu tarp saulės rašmenų
chrizantemų krūmas moja gedulo nosinėm
nuo kaimynų tvoros
priskinu mylimai puokštę

Powered by WordPress and WordPress Theme created with Artisteer.