Anne Carson. Iš „Miestų gyvenimo“
Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė
Anne Carson (g. 1950) – Kanadoje gyvenanti poetė, eseistė, prozininkė, vertėja bei graikų literatūros profesorė, daugiau nei dvidešimties knygų autorė. 1975 m. baigė Toronto universitetą (antikos literatūrą ir kultūrą), dėstė Makgilio, Mičigano ir Prinstono universitetuose.
Išgarsėjo išleidusi poetinę esė „Karčiai saldus erosas“ („Eros the Bittersweet“, 1986), joje meniškai pakeitė antikinės Graikijos kultūros motyvus į asmeninę poetinę kalbą. Eilėraščių rinkinyje „Stiklas, ironija ir Dievas“ („Glass, Irony, and God“, 1995), poezijos ir prozos rinkinyje „Grynasis vanduo“ („Plainwater“, 1995), eilėraščių rinkinyje „Vyrai nedarbo valandomis“ („Men in the Off Hours“, 2000) A. Carson atsiskleidė kaip viena įdomiausių ir novatoriškiausių anglų kalba rašančių šiuolaikinių poečių. Meninei kūrybai įtakos padarė antikiniai tekstai, Sapfo, Emily Jane Brontë, Virginia Woolf, Simone Weil, modernizmo autoriai, Europos siurrealistinis menas, katalikų mistikų raštai, japonų ir kinų poezija. Kūriniams būdinga ironija ir parodija, gili kultūrinė erudicija, krikščioniškieji motyvai, pastišo ir palimpsesto poetika, permąstoma kūno ir sąmonės (ne)dermė, dažnai plėtojamos meilės, troškimo, juslinio ilgesio ir nevilties temos.
Lietuvių kalba turime vieną reikšmingiausių jos kūrinių – eiliuotą romaną „Raudonos autobiografija“ („The Autobiography of Red: A Novel in Verse“, 1998; į lietuvių k. vertė Alexandra Bondarev, išleido „Raros“ leidykla, 2021), jame postmodernistiniu stiliumi perrašomas Heraklio dešimtasis žygdarbis, tai ir netradicinis senovės graikų mito apie sparnuotąjį Gerijoną perkūrimas, ir originali, šiuolaikiška brendimo bei tapatybės paieškos istorija.
A. Carson kūryba įvertinta daugybe apdovanojimų, pastaraisiais metais ji buvo laikoma potencialia kandidate Nobelio literatūros premijai gauti.
Eilėraščius publikacijai „Metų“ žurnale vertėja atrinko iš knygos „Grynasis vanduo“ („Plainwater“), kurios IV skyriaus „Miestų gyvenimas“ tekstai liudija itin savitą rašytojos vaizduotę. Glausti ir elegantiški tekstai jungia tradicinės ir moderniosios poezijos tendencijas, autorė kuria žodinius paslaptingų miestų vaizdus, eilėraščiams būdingas ryškus metaforiškumas.
Apaštalų miestas
Po tavo mirties.
Kasdien buvo vėjuota.
Kasdien.
Priešais mus tarsi siena.
Mes ėjome.
Šaukdami vienas kitam.
Iš priešingų kelio pusių.
Veltui.
Erdvės tarp mūsų
Sustingo.
Tuščios erdvės.
Tačiau nepramušamos.
Ir juodos, ir skausmingos.
Kaip tarpai tarp dantų.
Senos moters kurią.
Pažinojai prieš daugelį metų.
Kai ji buvo.
Graži o nervingumas sklisdavo lyg rūmų gaisras.
Emily* miestas
„Turtai ją supo.“
Tai frazė kuri persekioja.
Ją nuo įtampos tavo.
Paliko.
Sniegą ar biblioteką.
Ar būrį angelų.
Su žinute.
Ne tai.
Ką ji reiškė.
Jai.
* nuoroda į Emily Dickinson.
Meilės miestas
Įbėgo vidun.
Drėgni javai.
Gelsva kasa.
Per nugarą.
Girdėtas miestas
„Viduryje niekur.“
Kur.
Galėtų būti?
Jaukiai tylu.
Zuikis.
Šoka per.
Nieką.
Ant krosnies.
Puškino miestas
Jame yra taisyklės. Ir meilės.
Pirmoji taisyklė tai.
Meilės galimybė.
Keli tavo žodžiai greičiausiai
surūdiję ten.
Ar bent surūdys kai mūsų akys taps žarijomis.
Lyro miestas
Skambink varpais krentančiais varpais.
Prieš nutylant varpams.
Kaip prieš beprotybę.
Žiema kaip vaikystė.
Iki tėvo.
Į žudynių duobę.
Nuodėmės mirties miestas
Kas yra nuodėmė?
Paklausęs mėnulio pradūmei pro šalį.
Iš karto tave išvydau.
Numetęs nuodėmę nueik.
Juodas kaip vėjas virš girių.
Hölderlino miestas
Ar išprotėjai gedėti viena.
Šuliniams išdžiūvus.
Žvaigždžių šviesa dugne.
Tarsi garso skeveldra.
Šuoru prašvilpia pro šalį.
Gretos Garbo miestas
Kai mano dievaitė išėjo tas palaužė.
Mano nugarą tas palaužė kojas tas.
Suskaldė debesys danguj suskaldė.
Garsus kuriuos.
Girdėjau tebegirdžiu.
Tomo miestas
Susikibę rankomis jo mintyse niekada.
Nesugrįžo mintis bet dar kita.
Sekė.
Vieno žmogaus miestas
Šiandien Magritte’o oras tarė Maxas.
Ernstas* trenkė galvą į akmenį.
Atsisveikinimo su tavimi miestas
Žiūrėk kaip tūkstantis mėlyno tūkstantis balto.
Tūkstantis mėlyno tūkstantis balto tūkstantis.
Mėlyno tūkstantis balto tūkstantis mėlyno tūkstantis.
Balto tūkstantis šiandieną mėlynas vėjas ir dvi rankos.
Skrieja keliu.
* Nuoroda į Maxą Ernstą.
Versta iš: Anne Carson. PLAINWATER: ESSAYS AND POETRY. Vintage Books, 2000.
