literatūros žurnalas

Blaise Cendrars. Panama, arba Septynių mano dėdžių nuotykiai

2014 m. Nr. 8–9

Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas

Blaise’as Cendrars’as (tikrasis vardas – Frėdėricas Sauser, 1887–1961) – šveicarų kilmės prancūzų poetas, prozininkas, žurnalistas, scenaristas. Su jo poema „Pasakojimas apie Sibiro eks­presą ir mažąją Joaną Prancūzietę“ (1913) ir trumpa biografija, kurioje šmėsteli nepaprastai spalvinga poeto asmenybė, lietuvių skaitytojas jau turėjo progos susipažinti („Metai“, 2007, Nr. 3).

Poemoje „Panama, arba Septynių mano dėdžių nuotykiai“ viešpatauja avantiūrizmo ir ne­numaldomos aistros kelionėms tema. Atskira knyga su iliustracijomis, vaizduojančiomis detalius traukinių maršrutus, pasirodė 1918 m. Poemoje septynių dėdžių klajonės po pasaulį ir skirtingi likimai persipina su paties subjekto klajonėmis, klaidžiojimais ir išgyvenimais, kurių aprašymuo­se tikros biografinės detalės varijuoja su biografinėmis mistifikacijomis. Poemos žemėlapis be galo platus, ir tasai plotis glaudžiai susijęs ir su ekspansyvia ekonominių siekių genama koloni­jine politika, kuri atveria kelius į pasaulį, į kupinus nepaprasto grožio ir egzotikos kampelius, bet kartu negailestingai traiško žmonių likimus bei sėja mirtį. Panamos kanalo istorija, kuri sudrebina poemos subjekto vaikystę, būtent tokia. Šios daugialypės, prieštaringos ir sielą draskančios realijos tampa nervingo modernistinio kalbėjimo atspirties tašku. Poemos tekstas labai dinamiškas, ekspresyvus ir asociatyvus, konstruojamas kaip koliažas ar sukamas kaip vaiz­dinių kaleidoskopas, kuriame kaitaliojasi stilistika ir dinamika, trumposios eilutės trupa kaip patirčių bei vaizduotės fragmentai, o ilgosios lūžinėja – kaip likimai.


Panama, arba Septynių mano dėdžių nuotykiai

Edmondui Bertranui –
barmenui Matašine

Knygos
Apie Panamos kanalą pasakoja knygos
Nežinau ką sako bibliotekų katalogai
Nesidomiu laikraščių skiltimis apie finansus
Nors biržos biuleteniai tapo mūsų kasdiene malda

Panamos kanalas giliai įsirėžė į mano vaikystę…
Tada žaisdavau po stalu
Preparuodavau muses
Motina man pasakodavo istorijas apie septynis brolius
Apie mano septynis dėdes
O kai gaudavo laiškus
Tai bent!
Jie ateidavo su gražiais egzotiškais pašto ženklais ir
                                         Rimbaud eilėmis ant vokų
Bet tą lemtingą dieną ji man nepasakojo nieko
Ir aš liūdnas likau tūnot po stalu


Maždaug tuo metu perskaičiau apie žemės drebėjimą
                                                                                 Lisabonoj
Bet esu įsitikinęs
Panamos krachas
1 svarbesnis
Nes būtent jis sukrėtė mano vaikystę.

Savo gražioje knygoje su paveikslėliais
Pirmąkart pamačiau
Banginį
Storą debesį
Jūrų vėplį
Saulę
Didžiulį jūrų vėplį
Lokį liūtą šimpanzę barškuolę ir musę
Musę
Siaubingą musę
              – Mama, musės! Musės! Ir medžių kamienai!
              – Miegok, miegok, vaikeli.
Ahasveras – tikras kvailys

Turėjau gražią knygą su paveikslėliais
Didelį kurtą vardu Durakas
Auklę anglę
Bankininkas
Mano tėvas
Prarado 3/4 turto
Kaip ir daugelis garbių žmonių praradusių savo pinigus
                                                                 ano kracho metu,
Bet mano tėvas
Ne toks jau kvailys
Prarado ne savo o kitų pinigus –
Revolverio šūvis.
Motinos raudos.
Ir tą vakarą mane pasiuntė miegot su aukle angle.

Po keleto prailgusių dienų…
Privalėjom persikraustyt
Ankšti mažo buto kambariukai
Buvo užgriozdinti baldais –

Tai tau ne mūsų pajūrio vila,
Ištisas dienas tūnodavau vienas
Tarp suverstų baldų
Man netgi nieks netrukdė daužyt indų
Draskyt fotelių
Laužyt pianino
Kol galiausiai po daugybės nykių dienų
Iš vieno mano dėdės atėjo laiškas:

Panamos krachas mane pavertė poetu!
Puikumėlis
Tai nutiko visai mano kartai
Tie jauni žmonės
Patyrė netikėtus rikošetus
Mes nebežaidžiam su baldais
Nebežaidžiam su sendaikčiais
Visur ir visada daužom indus
Sėdam į laivus
Medžiojam banginius
Dobiam jūrų vėplius
Baiminamės musės cėcė
Nes miegot mes nemėgstam“
2.

Tasai lokys liūtas šimpanzė barškuolė mane išmokė skaityt
Ak, tas pirmasis laiškas kurį pats išskaičiau
                                         buvo turtingesnis už bet kokią literatūrą
Mano dėdė rašė:
„Galvestone dirbu mėsininku
Skerdyklos stūkso už 6 mylių nuo miesto
Vakarais palei jūrą gabenu kruviną skerdieną
Kai važiuoju leidžiantis saulei
Į paviršių išnyra aštuonkojai
Yra dar kai kas
Liūdnumas
Ir tėvynės ilgesys.“

Mano dėde, tu išnykai 1895-ųjų ciklono metu
Vėliau tą miestą atstatė, lankiausi jame, vaikštinėjau jūros
                      pakrante kuria tu gabendavai kruviną skerdieną
Po pinučių stogine grojo pučiamųjų orkestras
Man pasiūlė puodelį kavos
Tavo lavono taip ir nerado
O kai man suėjo dvidešimt metų paveldėjau tavo sutaupytus
                                                                                 400 dolerių

Iki šiol turiu tą skardinę dėžutę sausainiams kuri tau
                                                                                 atstojo relikvijorių
Joje tilpo visos tavo varganos šventenybės:
Uniformos saga
Kabilų pypkė
Kakavos sėklos
Šūsnelis tavo lietų akvarelių
Ir premijuotų gyvulių nuotraukos, jose gigantiški jaučiai
                                                               kuriuos laikai už pavadžio
O pats vienmarškinis su balta prijuoste

Aš taip pat myliu gyvūnus
Vienas
Po stalu
Žaidžiu su kėdėm
Spintom durim
Langais
Modernaus stiliaus baldais
Sugalvotais žvėrim
Karaliaujančiais namie
Kaip prieštvaninių gyvūnų maketai muziejuose
Taburetė tampa stumbru!
Išdaužiu stiklus
Ir viską išmetu lauk
Suėst savo šuniui –
Paveikslus
Knygas
Auklę
Svečius
Tai bent smagumėlis!

Kaipgi galiu ruoštis egzaminams?
Jūs mane siuntėt į visus Europos pensionatus
Licėjus
Gimnazijas
Universitetus
Kaipgi galiu ruoštis egzaminams
Kai po durim guli laiškas
Kuris ir yra
Pati puikiausia pedagogika!
Jos klajones pamačiau nuėjęs į kiną
Iki manęs ji keliavo šešiasdešimt aštuonias dienas
Pilna mano antrojo dėdės
Ortografijos klaidų:
„Vedžiau moterį kuri visoje apygardoje kepa pačią
                                                                   skaniausią duoną
Iki artimiausio kaimyno man trys dienos kelio
Šiuo metu Aliaskoj ieškau aukso
Niekada savo semtuvėly jo neradau daugiau kaip už
                                                                              500 frankų
Gyvybė čia nieko verta!
Nušalau tris pirštus
Speiguota…
Yra dar kai kas
Liūdnumas
Ir tėvynės ilgesys.“

O, mano dėde, mama man viską išklojo
Bėgdamas iš namų su savo broliais pavogei arklius
Krovininiam laive įsitaisei junga
Šokai iš važiuojančio traukinio ir susilaužei koją
Išėjęs iš ligoninės sėdai į kalėjimą, nes užpuolei diližaną
Įkvėptas Musset rašei poeziją
San Franciske
Perskaitei apie generolą Suterį kursai Jungtinėms
                                                                       Valstijoms iškovojo Kaliforniją
Ir prarado savo milijardus po to, kai jo žemėse aptiko daugybę
                                                                                                   aukso
Tu daug metų medžiojai Sakramento slėny vėliau ten dirbau
                                                                                 grunto tyrėju
Bet kas gi nutiko
Suprantu tau buvo kuo didžiuotis
Valgei skaniausią apygardoj duoną ir kėlei pavydą
                                                                            kaimynams
        mat 1000 kvadratinių kilometrų plote tebuvo 12 moterų
Tave rado
Karabinu peršauta galva
Tavo žmonos su tavim nebuvo
Tavo žmona antrąkart susituokė su turtingu džemo
pramonininku

Mirštu iš troškulio
Po velniais
Po velniais sakau
Po velniais!
Norėčiau paskaityt La Feuille d’Avis de Neuchâtel arba
                                                     le Courrier de Pampelune
3
Atlanto vidury ne taip patogu kaip redakcijoj
Lyg voverė sukuosi meridianų narve
Štai žiūrėk, simpatiško veido rusas
Jis taip pat nežino kur link pasiduot

Kur palikt savo bagažą
Leopoldvilyje
4 ar Nazarete, pas poną Junodą ar mano
                                                                              senąjį draugą Perlą
Konge Besarabijoj Samoa
Aš žinau visus eismo tvarkaraščius
Visus traukinius jų kelių susikirtimo linijas
Atvykimo valandą ir išvykimo valandą
Visus garlaivius visus tarifus ir visus mokesčius
Man vienodai rodo
Adresų aš turiu
Patogumų man nereikia
Iš Amerikos grįžau Volturno deny, už kelionę iš Niujorko iki
                                                                                Roterdamo tesuplojęs 35 frankus

Tai tikras kelionės krikštas
Mechanizmai garsiai spardosi
Aplink kieti vyrukai
Raudos
Vandens kubilai
Kažkoks amerikietis rašalu suteptais pirštais beldžia į taktą
Tikras belaidis telegrafas
Mes šokam krentam keliais ant apelsinų žievių
                                   trypiam tarp tuščių konservų dėžučių
Pas kapitoną delegacija
Revoliucionierius rusas
Erotinės patirtys
Pats vulgariausias vengriškas žodis –
Gaupa
Globoju 8 mėnesį nėščią neapolietę markizę
Taip pat gabenu emigrantus iš Kišiniovo į Hamburgą,
1901 metais pamačiau pirmąjį automobilį –
Sugedęs stovėjo gatvės kampe
Mažą traukinuką Zoloturno gyventojai vadina lygintuvu,
Tuoj paskambinsiu konsului ir pasakysiu:
Nedelsiant išduokite man trečios klasės bilietą
Į The Uranium Steamship
Užsimokėsiu pats!
Laivas jau prieplaukoj
Vartai plačiai atverti
Ir kaip kokią nešvarią kekšę
Pats visas aptriušęs palieku pakrantę

Kelionėn!
Neturiu popieriaus nusišluostyt
Tad kaip dievas Tangaloja kursai meškere iš vandenų
ištraukė pasaulį
Išsitraukiu paskutinį savo trečiojo dėdės laišką:
„Papetė, 1887 rugsėjo pirmoji.
Mano sese, mano brangioji sese,
Esu budistas ir vienos politinės sektos narys
Atvykau čion užpirkt dinamito
Jį pardavinėja bakalėjininkų parduotuvėlėse
Mažuose pakeliuose
Tarsi kokią cikoriją
Paskui grįšiu į Bombėjų sprogdinsim anglus
Bus karšta
Daugiau tavęs nepamatysiu…
Yra dar kai kas
Liūdnumas
Ir tėvynės ilgesys.“

Valkatavau
Sėdėjau Marselio kalėjime, per prievartą vedė mane
                                                                                 į mokyklą
Visi balsai susilieja į riksmą
Gyvūnai ir akmenys
Pati gražiausia kalba – nebylio
Buvau patvirkęs ir per laisvai elgiausi su pasauliu
O jūs, tikintieji, kodėl laiku neatėjot į pagalbą?
Kažkada, dėde,
Buvai gražus berniukas ir puikiai grojai kornetu
Tai štai kas tave pražudė:
Taip stipriai mylėjai muziką kad bombų ūžesys tau buvo
       mielesnis už juodais kostiumais grojamas simfonijas
Bagavapūro apylinkėse geležinkelio statybose
Dirbai su linksmuoliais italais
Būdamas tikru išdaigų meistru
Tapai jų lyderiu
Tavo giedra nuotaika ir nuostabus choristo balsas
Varė iš proto barakų moteris
Paskui tarsi Mozė
5 užmušei brigadininką
Ir pasprukai
12 metų iš tavęs nebuvo jokios žinios
Žaibas tave kaip Liuterį privertė patikėt Dievu
Savo vienatvėj
Išmokai bengalų ir urdu kalbas nes norėjai išmokt gamint
                                                                                       bombas
Palaikei ryšį su slaptaisiais Londono komitetais
Būtent Vait Čaplyje
6 ir aptikau tavo pėdsakus
Buvai įkalintas
Tavo gyvenimą apipjaustė
Galėjau bet ką nužudyt kad tik tave pamatyčiau
Nes niekada tavęs nemačiau
Tau ant kaktos turėjo būti didelis randas

Ketvirtasis gi dėdė buvo generolo Robertsono
                                kariavusio su būrais
7 liokajus
Jis retai teparašydavo, jo laiškai buvo tokie:
„Jo Didenybė malonėjo man pakelti atlyginimą 50 £“
Arba
„Jo Didenybė į karą pasiima 48 poras batų“
Arba
„Kiekvieną rytą Jo Didenybei dailinu nagus…“
Bet aš žinau
Kad jis jautė dar kai ką
Liūdnumą
Ir tėvynės ilgesį.

Mano dėde Žanai, buvai vienintelis dėdė, kurį mačiau
Tu grįžai į tėvynę dėl ligos
Parsitempei didžiulę diržais apjuostą skrynią iš begemoto odos
Gydeisi vienas užsidaręs kambary
Kai tave išvydau pirmą kartą, miegojai
Tavo veide buvo įsirėžus siaubinga kančia
Apžėlęs ilga barzda
Miegojai jau porą savaičių
O kai palinkau prie tavęs
Nubudai
Iš pamišimo
Norėjai nugalabyt mūsų senelę
Tave uždarė į beprotnamį
Štai čia tave pamačiau antrąjį kartą
Su tramdomaisiais
Kurie tau neleido pabėgt
Tu tik vos vos judinai rankas
Tarsi norėtum irkluoti
Transvalis
Buvot karantinuojami laive
Į kurį karališkoji kavalerija laikė nukreipusi patranką
Pretorija
8
Vienas kinas tavęs vos nepasmaugė
Tugela
9
Mirė lordas Robertsonas
Grįžai į Londoną
Jo Didenybės garderobas įkrito į vandenį ir šitai tau
                                                                                 pervėrė širdį
Mirei Šveicarijoj Sen Obeno psichiatrinėj ligoninėj
Tavo beprotybė
Tavo pakasynos
Per jas pamačiau tave trečiąjį kartą
Snigo
O aš, slinkdamas už katafalko, ginčijausi su laidotuvių biuro
                                                 tarnautojais dėl jų arbatpinigių
Tu temylėjai du dalykus pasaulyje:
Savo kakadu
Ir rožinius Jo Didenybės nagus

Nebėr vilties
Užtai reikia dirbti
Uždaras gyvenimas pats intensyviausias
Šventųjų Tėvų gatvėj 71 gyvena Remy de Gourmont
10
Sprogmens virvutė o gal įpakavimo virvutė
„Kalnas niekada nesutinka kito kalno bet išskirti žmonės
                                                                                 gali susitikti“
Sako žydų patarlė
Prarajos susieina
Kai 1896-aisiais
Buvojau Neapoly
Gavau Petit Journal Illustré
Nuotraukoj priešais karių rikiuotę iš Dreifuso atimamas
                                                                                 kapitono laipsnis
O mano penktasis dėdė rašė:
„Esu viešbučio-klubo Čikagoje virtuvės šefas
Mano valdžioje 400 virėjų
Bet jankių virtuvės nemėgstu
Užsirašykit mano naująjį adresą
Tunisas…
Linkėjimai nuo tetos Adelės
Užsirašykit mano naująjį adresą
Biarica…“

O mano dėde, tu vienintelis nejautei tėvynės ilgesio
Nica Londonas Budapeštas Bermudai Sankt Peterburgas
                                                                                 Tokijas Memfis
Dėl tavęs varžosi visi prabangiausi viešbučiai
Tu didis meistras
Sukūrei daugybę saldžių patiekalų juos pavadino tavo
                                                                                 vardu
Toks jau tavo tas menas
Atsiduodi parsiduodi ir tave valgo
Nieks nežino kur esi
Nemėgsti užsibūt vienoj vietoj
Kiek žinau turi dvylikatomę Visų amžių ir visų tautų virtuvės
                                                                                            istoriją
In octavo
11
Su visų laikų žymiausių konditerių portretais
Tavo žinioj – visi pasaulio įvykiai
Tavęs visur pilna
Galbūt dabar esi Paryžiuj.
Tavo sukurtas meniu –
Tai naujoji poezija

Mečiau visa tai
Laukiu
Giljotina – vaizduojamojo meno šedevras
Jos spragtelėjimas
Nesustabdomas mostas
Banditų kraujas…
Nuo šviesos giesmių įsisiūbuoja bokštai
Ant miesto srūva spalvos
Jis lyg didžiulė afiša
Pravira ir rėkiančia burna
Kurioj mes degam
Kaip trys jauni liepsningi žmonės
Hananijas Misaelis Azarijas
12
Adam’s Express Company
13
Už Operos teatro
Tenka žaisti aviną
14
Rupšnojančią avį
Moteris-tramplinas –
Gražus reklaminis žaisliukas –
Į kelią!

Simeonai, Simeonai
                                Sudie Paryžiau

Ech, smagumėlis
Pagaliau išmušė valanda
Iš Orsė krantinės – į Sen Nazerą!
Norėdami patekt į kitą pasaulio kraštą – greit užsisegt diržus! –
                                         mes turim pralėkt po Eifelio bokštu
Paskui jau ramiai tęsti kelionę

Saulės katapultos atakuoja irzlius tropikus
Čia turtingas perujietis – guano
15 kasyklos savininkas
                                                                                 Angame
Acaraguan Bananan
Medžių šešėly
Svetingi mulatai
Šiose palaimingose salose praleidau ne vieną žiemą
Ten akį veria žavusis paukštis sekretorius
Gražuolės pilnakūnės damos
Terasoje gurkšnojam gėrimus su ledukais
Tolumoj kaip cigaras dūmija torpednešys
Ananasų laukuose žaidžiam polą
Mangrovės teikia pavėsį uolioms mergaitėms
My gun
Šūvis
Observatorija vulkano atšlaitėj
Išdžiūvusioj upėj – didžiulės gyvatės
Kaktusų gyvatvorė
Iškėlęs uodegą trimituoja asilas
Žvaira jaunutė indė nori išvykt į Buenos Aires
Muzikantas vokietis iš manęs pasiskolina botagą su
        sidabrine rankena ir porą švediškų pirštinių
O štai storas olandas yra geografas
Laukdami traukinio kortuojam
Švenčiam vienos pažįstamos malaizietės gimtadienį
Galop gaunu siuntinį kuriame 200 000 pesetų ir laiškas nuo
                                                                          mano šeštojo dėdės:
„Palauk manęs kontoroj iki ateinančio pavasario
Gerai pasilinksmink pagirtuokliauk ir netaupyk moterims
Geriausias vaistas
Mano sūnėne…
Buvo dar kai kas
Liūdnumas
Ir tėvynės ilgesys.

Mano dėde, aš tavęs laukiau visus metus o tu negrįžai
Su būriu astronomų buvai išvykęs į Vakarų Patagoniją
                                         kur jie ketino žvalgyt dangų
Buvai jiems vertėjas ir gidas
Tavo patarimai
Patirtis
Nė vienas kaip tu nemokėjo naudotis sektantu tyrinėjant
                                                                                 horizontą
Stabilūs elektromagnetiniai instrumentai
Ugnies Žemėj
Pasaulio pakrašty
Šviečiant elektrinėms žuvims fiorduose jūs gaudėt bangų
                                                                       nešamą planktoną
Rinkot aerolitus
16 iš geležies oksido
O sekmadienio ryte
Išvydai iš vandenų išeinantį vyskupą su mitra
Jis turėjo žuvies uodegą, tave šventino

Ir tu kaip sužeistas lemūras staugdamas pabėgai į kalnus
Tą pačią naktį
Uraganas sugriovė stovyklavietę
Tavo bendražygiai prarado viltį rast tave gyvą
Jie rūpestingai surinko mokslinius užrašus
Ir po trijų mėnesių,
Apgailėtini intelektualai,

Vieną vakarą priėjo laužą su aplink sėdinčiais gaučais
                                                          kurie kalbėjo kaip tik apie tave
Atvykau tavęs pamatyt
Tupa
17
Graži gamta
Tarpusavy kergiasi eržilai
Riaumoja 200 juodų jaučių
Argentinietiškas tango

Bet kas iš to
Kurgi visos tos gražios istorijos
Šventųjų gyvenimai
Das Nachtbuechlein von Schuman
Cymbalum mundi
La tariffa delle Puttane di Venegia
18
Jano Struyso kelionės, Amsterdamas, 1528
Shalom Aleļchem
Sen Marteno krokodilas
Strindbergas įrodė kad žemė nėra apvali
Gavarni
19 išjuokė geometriją
Pampos
20
Diskas
Pašėlusios irokėzės
Aštrus padažas
Brangakmenių spiralė
Maggi
21
Byrrh22
Daily Chronicle
Jūra – akmens skaldykla kur audra lyg skulptorius tašo
                                                                                 didelius luitus
Amžiais
Nuo pat pasaulio pradžios
Putų kvadrigos griebia dantimis žąslus
Aš švilpauju
Aplink laivo nuolaužos

O kas su tavim nutiko
Mano septintasis dėde, nieks nežino
Sako esu panašus į tave

………………………………………………………………………………………………

Šią poemą skiriu būtent Jums
Pone Bertranai
Tai Jūs man davėt spiritinių gėrimų apsisaugot nuo kanalo
                                                                                 karštinės
Tai Jūs užsiprenumeravot Argus de la Presse norėdamas
turėt visas su manim susijusias iškarpas
Šią poemą skiriu būtent Jums
Paskutinysis Panamos prancūze (jų neliko nė 20)
Barmene iš Matašino
Toj vietoj kur dabar stovi žaižaruojantis baras mirė
                                                                         tūkstančiai kinų
Jūs varot degtinę
Praturtėjot iš užsikrėtusiųjų cholera laidojimo
Atsiųskit man nuotrauką su kamštinių ąžuolų giraitės
        vaizdu, kur stūkso 400 prancūzų paliktų lokomotyv
ų
Tie gyvieji numirėliai
Kur į orchidėjom apaugusio keltuvo pintinę įaugusi palmė
Tukanų apkapoti Aspinvalio
23 rąstai
Draga vėžliams gaudyti
Dujomačiuose su išmuštais dugnais įsitaisiusios pumos
Kardžuvių pradurstytos šliuzų užtvaros
Iguanom užsikimšusios siurblių žarnos
Vikšrų invazijos sustabdyti traukiniai
Milžiniškas inkaras su Liudviko XV herbu, iš kur jis
        atsirado miške, man taip ir nesugebėjot paaiškinti
Kiekvienais metais jūs keičiat savo užeigos duris su
                                                                              įpjaustytais vardais
Tų kurie pas jus lankėsi
Visos tos 32 durys – puikios liudytojos
Gyva iškalba to prakeikto kanalo kurį taip branginot

Šis rytas tai pirmoji pasaulio diena
Štai sąsmauka
Iš kur vienu metu galim matyt visus dangaus kūnus
Ir visas augmenijos formas
Neprilygstamus pusiaujo kalnus
Ši vietovė nepaprasta
Čia tebėr Amidon Paterson
24 garlaivis
Spalvoti Atlantic-Pacific Tea-Trust kompanijos inicialai
Los Angeles limited išvyksta 10.02 ir parvyksta trečią parą
Tai vienintelis pasauly traukinys su kirpyklos vagonu
Bagažas sąmyšis vaikiški vežimėliai
Viskas norint jus išmokyt gyvenimo abėcėlės paklūstant
                                                                         išvykimo sirenoms
Toyo Kisen Kaisha
25
Turiu duonos ir sūrio
Mano apykaklė švari
Poezija – tai šiandiena
          Aplink kaklą – Paukščių Takas
          Prieš akis – abu pusrutuliai
          Visu greičiu pirmyn
          Daugiau jokių sustojimų
Jei turėčiau laiko taupyt pinigus dalyvaučiau oro lenktynėse
Užtai užsirezervavau vietą traukiny kuris pirmasis skros
                                                                               tuneliu Lamanšą
Aš pirmasis hidroplanu perskrisiu Atlantą

Žemė Žemė Vanduo Vandenynas Dangus
Jau ilgiuosi tėvynės
Seku visus veidus ir baidausi pašto dėžučių
Miestai tai pilvai
Aš nebesilaikysiu kelių
Trasų
          Trosų
                    Kanalų
                                 Nei pakabinamų tiltų!

Saulės mėnuliai žvaigždės
Apokaliptiniai pasauliai,
Jūs dar parodysit ką galit,
O dabar rotondoj
Čiaudi sifonas
Tarsi stiklinės dugne
Toliau tęsiasi niekam neįdomus
Literatūrinis kankanas

LAUKIU

Norėčiau būt kad ir penktuoju vežimo ratu
Audra
Pusiaudieniu keturioliktą valandą
Niekuo bet visur

Paryžius ir jo apylinkės
1913 m. birželis–1914 m. birželis


Versta iš: Blaise Cendrars. Du monde entier. Poésies completes 1912–1924. Gallimard, 2004


1 Panamos krachas – prancūzus, kurie pirmieji ėmėsi statyti Panamos kanalą, ištiko tikras krachas. Maliarija, karštinė ir kitos ligos pakirto statybininkus. Per 1881–1889 m. jų vykdomas statybas mirė apie 22 000 prancūzų. Jų bendrovės bankrutavo, o statybas 1904 m. perėmė amerikiečiai.
2 Musė cėcė – nuo jos įkandimo užsikrečiama afrikine mieglige.
3 La Feuille d’Avis de Neuchātel („Nošatelio žinių puslapis“) – 1738 m. Šveicarijoje įkurtas dienraštis prancūzų kalba, pats seniausias šia kalba leidžiamas laikraštis.
4 Leopoldvilis – miestas, pavadintas Belgijos karaliaus Leopoldo II garbei. 1920–1960 m. buvo tuometinio Belgijos Kongo administracinis centras, nuo 1960 m. Nepriklausomos Kongo DR (laikinai vadinto Zairu) sostinė. Nuo 1966 m. – Kinšasa.
5 Tarsi Mozė… – Mozė, egiptiečių faraono dukters įsūnis, vienąkart labai pasipiktino žiauriu egiptiečių elgesiu su vergais izraelitais, tad užmušė vieną egiptietį prižiūrėtoją. Kai apie tai sužinojo faraonas, Mozei teko bėgti iš Egipto.
6 Vait Čaplis (angl. White-Chapel) – Londono rajonas, XIX pab. garsėjęs skurdu, prostitucija ir nusikalstamumu. Čia siautėjo legendinis Džekas Skerdikas. XX a. šis rajonas tapo reformatorių, revoliucionierių ir anarchistų centru.
7 Būrai – turimi omeny afrikanai, arba afrikaneriai, dabartinės Pietų Afrikos Respublikos (PAR) baltųjų tauta, kalbanti germanų kalbų grupei priklausančia būrų (afrikanų) kalba. Būrams įkūrus savo valstybes, pvz., Oranžiją ar Transvalį, buvo susidurta su augančiais Britanijos interesais. Todėl Pietų Afrikoje prasidėjo Pirmasis (1880–1881), o vėliau kilo ir Antrasis (1898–1902) anglų–būrų karai. 1902 m. Didžiosios Britanijos pajėgos nugalėjo būrus ir afrikanų respublikos buvo aneksuotos bei apjungtos į Pietų Afrikos Sąjungą, kuri 1961 m. tapo Pietų Afrikos Respublika.
8 Pretorija – miestas, kurį 1855 m. įkūrė afrikanų lyderis Martinas Pretorijus. Dabar viena iš trijų PAR sostinių, afrikanų kultūros centras.
9 Tugela – upė ir krioklys, krentantis iš 947 m. aukščio (PAR).
10 Remy de Gourmont’as (1858–1915) – viena iškiliausių XIX a. pab.–XX a. pr. literatūros figūrų Prancūzijoje. Dvasiniu anarchistu vadinamas poetas, romanistas, dramaturgas, eseistas, koja kojon su simbolistais žengęs įtakingas kritikas B. Cendrars’ui, taip pat G. Apollinaire’ui ir kitiems kėlė didelį susižavėjimą. Dėl vilkligės subjauroto veido buvo priverstas gyventi užsidaręs savo namuose Šventųjų Tėvų (Saints-Pčres) gatvėje, kur visą laiką skyrė rašymui.
11 In octavo – leidinio formatas, sudarytas iš tris kartus sulenkto popieriaus lapo, kurį lankstant gaunami aštuoni lapai, arba šešiolika puslapių.
12 Hananijas, Misaelis ir Azarijas, kitaip dar Šadrachas, Mešachas ir Abednegas – ST Karalių knygos personažai, trys išmintingi jaunuoliai, turėję pranašavimo galių, tarnavę karaliui Nabuchodonosarui. Kai šie nepakluso nusilenkti karaliaus pastatydintai Aukso statulai, buvo įmesti į didžiulę krosnį, tačiau ugnis jiems nekenkė (Dan 3, 94).
13 Adam’s Express Company – amerikiečių investavimo trestas.
14 Avinas – turimas omeny žaidimas, kada šokinėjama per pasilenkusius partnerius.
15 Guanas (isp. guano, iš kečua huanu – „mėšlas“) – bekvapė medžiaga, natūraliai susidaranti iš jūrų paukščių ar šikšnosparnių suirusių išmatų likučių, turinti daug fosforo junginių. Naudojamas kaip efektyvios azoto ir fosforo trąšos. Dideli guano klodai yra Pietų Amerikoje (Bolivijoje), Pietų Afrikoje (Namibijos pakrantėje), Ramiojo vandenyno salose. XIX a. žinoma guano gavybos vieta buvo Peru. Guaną tenai kasė kelis šimtmečius. Peru pakrantėse, smulkiose uolėtose salelėse, kur neprieidavo keturkojai plėšrūnai ir žmonės, buvo susidarę didžiuliai guano telkiniai.
16 Aerolitai – akmeniniai meteoritai, sudarantys devyniasdešimt penkis procentus visų meteoritų.
17 Tupa – aukščiausias gvaranių dievas, pasaulio kūrėjas. Gvaraniai – viena gausiausių Pietų Amerikos indėnų tautų, gyvenanti daugiausia tarp Urugvajaus ir Paragvajaus upių: dabartiniame Paragvajuje ir Argentinoje. Kalba gvaranių kalba, kuri priklauso tupių-gvaranių kalboms.
18 La tariffa delle Puttane di Venegia („Venecijos kekšių kainynas“) – 1535 m. anonimo parašyta poema, kurioje autorius pateikia tikslias kainas, nusako daugelio Venecijos prostitučių darbo kokybę, jų elgesio ypatumus bei specializaciją.
19 Paul’is Gavarni – žymus XIX a. prancūzų karikatūristas.
20 Pampos (isp. Las Pampas) – regionas Pietų Amerikoje, kuriame driekiasi didžiuliai lygumų, paprastai ganyklų, plotai, veši pampų žolė.
21 Maggi – 1883 m. šveicarų verslininkas ir kulinaras mėgėjas Julius Maggi atrado būdą, kaip ilgam išlaikyti aromatingą auksaspalvį mėsos sultinį – išdžiovinti ir supresuoti. Išdidus atradėjas produktui suteikė savo pavardę – pavadino jį „Maggi“ auksiniu kubeliu. Jo populiarumas pranoko visus lūkesčius, tad jau 1901 m. J. Maggi pastatė pirmąją gamyklą užsienyje – Prancūzijoje.
22 Byrrh – XIX a. pab. sukurtas katalonų aperityvas, vertintas kaip „higieniškas gėrimas“, buvęs labai populiarus iki Antrojo pasaulinio karo.
23 Williamas H. Aspinwallis (1807–1875) – amerikiečių verslininkas, vienas iš „Panama Railroad“ kompanijos, kuri pastatė tarpokeaninį geležinkelį ties Panamos kanalu, įkūrėjų. Didžiųjų statybų metu Atlanto vandenyne esančioje Manzanilo saloje buvo įkurtas miestas, pavadintas Aspinvalio vardu (dab. Kolonas). Vietovė, kupina kolonijinės medinės architektūros, tapo tikru pasilinksminimų rojumi. Buvo pasakojama, kad dumblėtų miesto gatvių, prie kurių stovėdavo barai, net nereikėdavo kloti žvyru, nes jos buvo nusėtos tuščiais buteliais. Pastačius Panamos geležinkelį, miestas kurį laiką buvo labai ištuštėjęs.
24 Amidon Paterson, Atlantic-Pacific Tea-Trust, Los Angeles limited – amerikiečių kompanijos, ženklinančios amerikiečių įsigalėjimą 1904 m. perėmus iš prancūzų Panamos kanalo statybas.
25 Toyo Kisen Kaisha – 1896 m. įsteigta stambi japonų navigacijos kompanija, siekusi įsigalėti Ramiajame vandenyne.

Parengė Dainius Gintalas

Neringa Butnoriūtė. Dramatiško intymumo knyga

2021 m. Nr. 10 / Dainius Gintalas. Vienos vasaros giesmė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 71 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Dainius Gintalas. Vienos vasaros giesmė

2021 m. Nr. 1 / Eilėraščio-upės su atokvėpiais fragmentai / vasara aušta plikas berniukas stumia valtį prieš vėją vardu kadafis o kodėl kadafis gal todėl kad vėjas visada beduinas vaikas staiga pameta valtį ir basas bėga

Fiston Mwanza Mujila. Tram 83

2017 m. Nr. 8-9 / Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas / Fistonas Mwanza Mujila – Kongo Demokratinėje Respublikoje (nuo 1971 iki 1997 m. – Zairas) 1981 m. gimęs prozininkas, poetas, dramaturgas, šiuo metu gyvenantis Austrijoje…

Dovilė Kuzminskaitė. Stiprūs dūriai

2016 m. Nr. 4 / Dainius Gintalas. Adatos. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 78 p.

Dainius Gintalas. Septynios volungės ir keturiasdešimt kikilių

2004 m. Nr. 1 / Dalia Bozytė. Inkilas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.

Dainius Gintalas. Didelis ir drąsus

2002 m. Nr. 4 / Šimonis, Darius. Rykštė: eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2001.