literatūros žurnalas

Eugenijus Ališanka. Pasaulio poetai Poezijos pavasaryje

2001 m. Nr. 7

Šiemetinis Poezijos pavasaris išsiskyrė iš ankstesnių pirmiausia tuo, kad jame dalyvavo daugiau poetų iš kitų šalių. Septyniolika poetų iš dvylikos šalių skaitė savo kūrybą vienuolika kalbų. Tai nėra daug, jeigu palyginsime mūsų festivalį, sakykim, su Vilenicos (Slovėnija) ar Strugos (Makedonija) festivaliais, į kuriuos kviečiama po penkiasdešimt ir daugiau rašytojų iš kitų kraštų. Tačiau, atsižvelgiant į Poezijos pavasario tradicinę struktūrą ir finansavimo galimybes, tai pakankama „kritinė masė”, kad mūsų festivalis būtų išties tarptautinis. Pamenu, dar prieš šešetą septynetą metų keleto svečių iš užsienio balsai ištirpdavo lietuviškos poezijos fiestoje, jų kūryba būdavo menkai pristatoma – po porą eilėraščių – literatūrinėje spaudoje. Šiandien daugumą svečių solidžiomis publikacijomis pristato „Poezijos pavasario” almanachas, jų kūrybą skelbia kultūriniai savaitraščiai, jie dalyvauja visuose renginiuose, rengiamas atskiras svečių vakaras Zabarijos kaime. Pastaraisiais metais į „Poezijos pavasarį” pavyksta pasikviesti išties rimtų poetų, kurie gerai žinomi savo šalyse, yra sulaukę tarptautinio pripažinimo. Kviečiama ir jaunesnių, bet jau spėjusių išgarsėti savo šalyse, poetų. Tad trumpai apie šiemetinius svečius.

Poetė, eseistė iš Didžiosios Britanijos Bernardine Evaristo yra puikiai žinoma savo šalyje. Be kitų apdovanojimų, 1999 m. ji pelnė prestižinę Emma premiją už geriausią metų romaną (už eilėraščių romaną „Lara”). Poezijos pavasario metu ji skaitė eilėraščius iš kito eilėraščių romano „Imperatoriaus mergaitė”, kuriame pasakojama apie juodaodės imigrantės likimą Londiniume – III a. Romos imperijos Londone. Šiame romane sodria poetine kalba pasakojamoje istorijoje išryškėja istorinis kontekstas ir kartu apmąstoma pačios poetės – išeivės iš juodosios Afrikos – situacija. B. Evaristo poeziją iškart įvertino lietuvių poetai: jėga padvelkė ir iš eilėraščių (romano fragmentų), ir iš pačios poetės laikysenos, balso. Akivaizdus iššūkis lietuvių poetams – poetinis pasakojimas, siužetinė linija, istorinis fonas – kas ryšis tokiai poezijai ir kam tai pavyks?

Beje, B. Evaristo važiavo „Literatūros ekspresas 2000″ traukiniu ir praėjusių metų birželio mėnesį dalyvavo Vilniuje surengtuose renginiuose. Poezijos pavasaryje svečiavosi ir daugiau traukiniu keliavusių rašytojų – tai jauni poetai Tomaszas Różyckis (Lenkija) bei Alešas Štegeris (Slovėnija). T. Różyckis gyvena Opolėje, Kalbų koledže dėsto prancūzų kalbą. Išleidęs porą poezijos knygų, jis buvo kritikos pastebėtas ir įvertintas, o tai nėra taip lengva šalyje, turinčioje daugiau negu 50 milijonų gyventojų. A. Štegeris jau spėjo susilaukti pripažinimo Slovėnijoje. 1996 m. jis pelnė premiją už geriausią debiutą per dvejus metus, 1998 m. – už geriausią metų poezijos knygą. A. Štegeris jau keletą metų rengia tarptautinį jaunųjų poetų festivalį Medanoje, kuriame yra dalyvavę ir lietuvių poetai. Jis dirba redaktoriumi leidykloje „Beletrina”, kuri daug dėmesio skiria jaunųjų kūrybai. Ši leidykla domisi ir lietuvių kūryba.

Tik porą dienų dalyvauti Poezijos pavasaryje galėjo poetas iš Vokietijos Michaelis Krügeris. Vieną dieną buvo pristatytas jo romanas „Himelfarbo sugrįžimas”, kurį išleido „Tyto alba”, kitą dieną jis skaitė savo poeziją Zabarijos kaime. M. Krügeris vadovauja vienai iš didžiausių Vokietijos leidyklų „Hanser”, kuri leidžia nekomercinę literatūrą. Kartu M. Krügeris yra įtakingiausio Vokietijos literatūrinio žurnalo „Akzente” redaktorius. Jo rūpesčiu šiuo metu rengiamas lietuvių literatūrai skirtas žurnalo numeris, kuris turėtų pasirodyti prieš prasidedant 2002 m. Frankfurto knygų mugei, šįkart pagrindine tema pasirinkusiai Lietuvą.

Pirmą kartą Poezijos pavasaryje dalyvavo poetas iš Kipro – Stephanos Stefanidis, Kipro graikas, rašantis anglų kalba. Jis dėsto Kipro valstybiniame universitete anglų kalbą ir literatūrą, yra lyginamųjų kultūrinių studijų universitete pradininkas, verčia iš graikų, ispanų ir portugalų kalbų. Kitas poetas iš pietų Europos – Thanasis Chatzopoulas – graikas, gyvenantis Atėnuose. Jis dirba psichoanalitiku, verčia pasaulio poeziją į gimtąją kalbą, jo paties eilėraščiai ir kai kurios knygos yra išverstos į daugelį Europos kalbų. Abu šiuos autorius į lietuvių kalbą vertė Dalia Staponkutė, jau daugelį metų gyvenanti Kipre, verčianti graikų literatūrą į lietuvių kalbą. Ji taip pat dalyvavo festivalio renginiuose.

Kaip ir kasmet Poezijos pavasaryje dalyvavo poetai iš Skandinavijos šalių. Iš Islandijos – Kristin Ómarsdóttir, moderniosios poezijos atstovė, viena iš labiausiai pripažintų Islandijos poečių, gerai žinoma ne tik savo šalyje, bet ir svetur. Iš Švedijos – Ame Johnssonas, kūrybiškai balansuojantis tarp poezijos ir prozos žanrų, skandinaviškai santūrus, meditatyvus. „Gamtovaizdis man yra be galo reikšmingas. Tai mano kūrybos išeities taškas, jis duoda man kūrybos impulsą, formuoja mano mintį ir mano išvadas, tai kaip koks veidrodis, kuriame aš matau tai, ką darau”, – sako jis. Jauna suomių poetė Jaana Paju Poezijos pavasaryje dalyvavo Lietuvių bendrijos Suomijoje, pirmiausia bendrijos viceprezidentės V. Dzvonkaitės-Koivulos, rūpesčiu. V. Dzvonkaitė-Koivula ir išvertė poetės kūrybą mūsų festivaliui.

Iš Sankt Peterburgo šiemet atvyko viduriniosios kartos poetas Sergejus Stratanovskis. Septintajame dešimtmetyje jo kūryba nebuvo spausdinama, ilgą laiką jis dalyvavo neoficialiuose sambūriuose, pirmą kartą oficialiai spausdintis jam buvo leista tik 1985 metais. Jo sudėtingą tradicinės formos poeziją puikiai išvertė Jonas Strielkūnas.

Vis labiau lietuvių poezija ir Poezijos pavasariu domisi amerikiečių poetai. Šiemet jame dalyvavo keturi, vienas iš jų – jau Lietuvos pilietybę turintis ir Vilniuje gyvenantis Kerry Shawnas Keysas, kuris nemažai nusipelnė skatindamas amerikiečių susidomėjimą mūsų literatūriniu gyvenimu. J. C. Todd, Gary Lawlessas ir Harvey L. Hixas dar kartą paliudijo amerikietiškosios poezijos įvairovę – skyrėsi ir tekstai, ir poetų laikysena – „svinguojantis” ilgaplaukis G. Lawlessas, drovi J. C. Todd, skaitanti atviriausios fiziologijos pilną eilėraštį, ir inteligentiškas jaunas profesorius H. L. Hixas, kurio poezija subtiliai psichologiškai niuansuota ir slepianti kertinius filosofinius akmenis. H. L. Hixas šiemet pelnė Poezijos pavasario prizą už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, kurį jam ir įteikė per baigiamąjį vakarą. H. L. Hixas dėsto literatūrą ir filosofiją Kanzaso menų institute, yra išleidęs kelias knygas apie postmoderniąją kultūrą, už naujausią savo poezijos knygą „Racionalūs skaičiai” („Rational numbers”) jis pelnė T. S. Elioto premiją.

Poezijos pavasario renginiuose jau antrą kartą dalyvavo poetas iš Meksikos Gerardo Beltranas. Pernai jis pelnė prizą už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, tačiau atvykti negalėjo, tad prizą atsiėmė šiemet. Šiuo metu jis studijuoja lietuvių kalbą Vilniaus universitete, todėl nesunkiai įsiliejo į poetinių skaitymų ir daugiakalbio polilogo maratoną.

Nepaminėjau dar dviejų svečių – jauno lenkų poeto iš Opolės Paweło Marcinkiewicziaus, praėjusiais metais pelniusio Cz. Miłoszo premiją, ir Uldžio Beržinio, kuris gerai pažįstamas lietuvių skaitytojams. Prieš keletą metų U. Bėrzinis buvo apdovanotas Baltijos Asamblėjos premija, ir ta proga buvo išleista jo knyga lietuvių kalba „Vabzdžių žingsniai”. Tai senas lietuvių bičiulis, verčiantis lietuvių poeziją (beje, ne tik lietuvių – Uldis verčia daugiau negu iš dešimties kalbų), vienas didžiausių šiandieninės Latvijos poetų, drįsčiau sakyti – ir pasaulio. Ir pagaliau jo dešimtokė dukra Una, kuri lydėjo jį per Poezijos pavasario vakarus. Mokanti kinų kalbą, puikiai šnekanti angliškai ir lietuviškai, nesunkiai radusi bendrą kalbą su poetais ir poetėmis, puikiu balsu dainavusi latvių dainas prie laužo Angelų sodyboje šalia Nemuno kilpos…

Kartais girdžiu klausimą, ar ne vienos krypties bėgiais juda Poezijos pavasaris. Jau vien iš to, ką paminėjau, akivaizdu, kad lietuvių poezija išgirstama ir paskleidžiama pasaulyje. Dažnas svečias aprašo įspūdžius savo šalies dienraščiuose, žurnaluose, poetų kūriniuose atsiranda lietuviškų motyvų. Ir pats svarbiausias dalykas – lieka nematomos gijos tarp visų susitinkančiųjų, kurios anksčiau ar vėliau duoda vaisių.

Išlydima islandų poetė K. Ómarsdóttir ištarė: „Tai geriausias festivalis, kuriame man teko dalyvauti”. Gijos driekiasi.

Eugenijus Ališanka. Pats geriausias tekstas

2012 m. Nr. 11 / Netrumpas, kokių dešimties tūkstančių spaudos ženklų, pakankamai išsamus, pakankamai informatyvus, daug dėmesio skiriantis sociokultūrinei situacijos analizei, menkėjančiam rašytojo vaidmeniui šiandieninėje šou kultūroje…

Eugenijus Ališanka. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 3 / nepradėtas / pasižiūrėkim kas liko po kelių dienų švaistymosi peiliu virtuvėje eilėraštį skaitantis negali apsimesti kad skaito ne eilėraštį nupjauta tądien kai suabejojau poezijos orientacija žiūrėdamas filmą apie ginsbergą ir jo šutvę

Eugenijus Ališanka. Lenkiškas nusikaltimas

2015 m. Nr. 11 / Rytą mes visada būnam pavargę, – tarė vienas „Uliso“ veikėjas kitam, – o čia gana ilgas pasakojimas. Tas rytas brėkšta po daugelio metų, išvažiuoju kaip visada mintyse rausdamasis po lagaminus, ieškodamas įkapių…

Simona Diržinauskaitė. Atminties labirintais bežengiant

2012 m. Nr. 8–9 / Eugenijus Ališanka. Gatvė tarp dviejų bažnyčių. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 213 p.

Jolanta Paulauskaitė. Naujos kokybės ženklas

2002 m. Nr. 10 / Eugenijus Ališanka „Iš neparašytų istorijų“. – Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2002.

Eugenijus Ališanka, Poezijos pavasaris 2002

2002 m. Nr. 7 / Bet ateina gegužės mėnuo, ir visi tie nesantys ir „nereikalingi”, o kartu ir tie, kurie dar nesusipykę su knyga ir žodžiu, ima krutėti, šurmuliuoti, vaikščioti, kaip vaikšto jaunas vynas. Įvairiausi „Poezijos pavasarėliai” sklinda po visą Lietuvą…

Gintaras Bleizgys. Subtilios jungtys

2000 m. Nr. 7 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojai Valdas Kukulas, Viktorija Daujotytė, Eugenijus Ališanka. – Vilnius: Vaga, 2000. – Dailininkas Linas Spurga.

Eugenijus Ališanka. Poezijos pavasaris: tarp ironijos ir išpažinties

1997 m. Nr. 5 / Ar ironija netampa pačios poezijos ir kartu šventės mirties liudytoja? Šie klausimai neišvengiamai iškils per šiemetinę poetų konferenciją „Amžiaus poezija: tarp ironijos ir išpažinties“.

Solveiga Daugirdaitė. Poezijos ir pavasario paribiai

1993 m. Nr. 7 / Poezijos pavasaris: almanachas. – Sudarytojas Eugenijus Ališanka. – Vilnius: Vaga, 1993. – Dailininkas Linas Spurga.