Mindaugas Kvietkauskas. Neįmanoma suvestinė: Poezijos pavasaris – 2001
2001 m. Nr. 7
Gegužės 21–27 d. ūžusių trisdešimt septintojo poezijos pavasario renginių, skaitymų, vakarojimų ir naktinėjimų, visų poetų bei klausytojų bendrystės būdų ir formų suminėti, kaip ir kasmet, neįmanoma. Išsamiausia suvestinė negalėtų atskleisti, kokiu pavidalu vieną ar kitą dieną tarp susibūrusių poezijos aistruolių apsilankydavo šėliojanti pavasarinio smagumo dvasia. Būta jos ir pačiuose tradiciškiausiuose, ir naujesniuose renginiuose, bet kaip dabar tuos apsireiškimus paliudyti?
Gegužės 21-ąją „Vagos” knygų salone šventės startas: pristatytas naujasis „Poezijos pavasario” almanachas, sudarytas Vlado Braziūno ir Eugenijaus Ališankos. Pirmoji paskata poetų pokštams renginiuose – mat almanachas, nelauktai net patiems sudarytojams, šiemet gimė nepaprastai storas. Tos pačios dienos vakarą Rašytojų klube pradėti skaitymai – čia eiles skaitė ir atsiminimais dalijosi įvairių metų Poezijos pavasario laureatai, kalbėta apie šventės ištakas, istoriją nuo 1965-ųjų.
Kitą dieną laureatus klube pakeitė debiutantai. Jaunų žmonių domėjimasis poezija vėl nepaprastai didėja – moksleivių skaitymuose išklausytas net 121 pradedantis poetas, tai absoliutus šio kasmetinio renginio rekordas. Jiems, tokioje minioje paskaičiusiems tik po vieną eilėraštį, buvo lengva ir pasimesti, ir likti neišgirstiems, nors prizų ir buvo išdalyta gausiai. Geriausiai įvertinti jaunieji poetai ir poetės – Vaiva Mažeikaitė, Kristina Čimaškaitė, Livija Pečiulytė, Lina Augucevičiūtė, Andrė Jarutytė, Justas Jasėnas, Lina Tilindytė, Agnė Pašešiūnaitė, Emilis Milkevičius, Jerzy Stankiewicz. Marius Šinkūnas apdovanotas specialiu „Metų” žurnalo prizu. Tik pabaigus moksleiviams, po geros valandos Rašytojų klube į savo knygos lietuvių ir anglų kalbomis „Medinė/ Wooden” sutiktuves ir poetinį–muzikinį performansą jau kvietė Liudvikas Jakimavičius.
Gegužės 23 d. poetai ir kritikai suko į meno filosofijos plotus: šiemetinei konferencijai parinkta kartu ir paini, ir gyvai reaguoti skatinusi tema „Eilėraštis – fikcija ir/ar istorijos dokumentas”. Didelė dalis kalbėjusių teigė eilėmis pasakoją tik savųjų fikcijų istorijas (Eugenijus Ališanka: „Mano fikcija tampa istorija, nes kitokios istorijos aš ir neturiu”; Dainius Gintalas: „Kalbėti apie pasaulio objektyvumą jau tapo beprasmiška”), kiti labiau akcentavo išmonės ir istoriškumo lygybę ar jų dialogą (Harvey L. Hixas: „Istoriniai naratyvai vardija įvykius, o poezija suteikia jiems žmogišką prasmę”). Pavakariop poetai persikėlė į renginį Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, o dar vėliau – į sausakimšą Užupio kavinę, kurioje skaitymus atidarė Užupio Respublikos prezidentas Romas Lileikis. Temstant Rašytojų klube įsisiūbavo „Eilėraščiai per naktį”, kurių pagrindinis prizas atiteko Laurynui Rimševičiui, šiemet paskelbtam ir geriausiu „Poezijos pavasario” almanacho debiutantu.
Knieti ypač pasidžiaugti žaismia ir kūrybiška poezijos vakaro, gegužės 24 d. vykusio Zabarijos kaime, skulptoriaus Arvydo Ališankos sodyboje, atmosfera: svečiai iš užsienio poetiniais užkeikimais čia iš pradžių bandė įveikti senų medžių šniokštimą, vėliau stebėjo Andriaus Pulkauninko ir menininkų grupės performansą „Medis. Akmuo. Ugnis” bei dalijosi įspūdžiais prie miške išbarstytų kitų keliolikos instaliacijų. Beje, iš Vilniaus dar gegužės 16–ąją buvo išsiųsta pirmoji Poezijos pavasario pasiuntinių grupė – į Lazdijus, Punsko ir Seinų kraštą, o vėliau daugybės pasiuntinių su eiliuotais raštais apkeliauta Birštonas ir Klaipėda, Elektrėnai ir Nida, Alytus ir Molėtai, Joniškio, Skuodo, Tauragės, Zarasų, Anykščių, Šilalės, Vilkaviškio rajonai.
Gegužės 25–ąją Kaune vainikuotas šiųmetis Poezijos pavasario laureatas Stasys Stacevičius, kuriantis eiles vienkiemio tyloje Merkinės apylinkėse. S. Stacevičius įvertintas už ketvirtąjį savo poezijos rinkinį „Toli kriokliai”.
Baigiamajame Poezijos pavasario vakare Vilniaus universiteto K. Sarbievijaus kieme apdovanotas geriausias metų skaitovas Alvydas Šlepikas, geriausias lietuvių poezijos vertėjas į užsienio kalbą Harvey L. Hixas (už E. Ališankos knygos vertimą), geriausias metų poezijos vertėjas į lietuvių kalbą Alfonsas Bukontas (už „Bhagavadgytą”). Prizas už esė šiemetiniame „Poezijos pavasaryje” įteiktas literatūrologei Ritai Tūtlytei. Kaip ir kasmet draugėn suburti ir pagerbti čia skaitė eiles visi iki vieno šventės laureatai, didžiuma užsienio svečių.