literatūros žurnalas

Mindaugas Kvietkauskas. Neįmanoma suvestinė: Poezijos pavasaris – 2001

2001 m. Nr. 7

Gegužės 21–27 d. ūžusių trisdešimt septintojo poezijos pavasario renginių, skaitymų, vakarojimų ir naktinėjimų, visų poetų bei klausytojų bendrystės būdų ir formų suminėti, kaip ir kasmet, neįmanoma. Išsamiausia suvestinė negalėtų atskleisti, kokiu pavidalu vieną ar kitą dieną tarp susibūrusių poezijos aistruolių apsilankydavo šėliojanti pavasarinio smagumo dvasia. Būta jos ir pačiuose tradiciškiausiuose, ir naujesniuose renginiuose, bet kaip dabar tuos apsireiškimus paliudyti?

Gegužės 21-ąją „Vagos” knygų salone šventės startas: pristatytas naujasis „Poezijos pavasario” almanachas, sudarytas Vlado Braziūno ir Eugenijaus Ališankos. Pirmoji paskata poetų pokštams renginiuose – mat almanachas, nelauktai net patiems sudarytojams, šiemet gimė nepaprastai storas. Tos pačios dienos vakarą Rašytojų klube pradėti skaitymai – čia eiles skaitė ir atsiminimais dalijosi įvairių metų Poezijos pavasario laureatai, kalbėta apie šventės ištakas, istoriją nuo 1965-ųjų.

Kitą dieną laureatus klube pakeitė debiutantai. Jaunų žmonių domėjimasis poezija vėl nepaprastai didėja – moksleivių skaitymuose išklausytas net 121 pradedantis poetas, tai absoliutus šio kasmetinio renginio rekordas. Jiems, tokioje minioje paskaičiusiems tik po vieną eilėraštį, buvo lengva ir pasimesti, ir likti neišgirstiems, nors prizų ir buvo išdalyta gausiai. Geriausiai įvertinti jaunieji poetai ir poetės – Vaiva Mažeikaitė, Kristina Čimaškaitė, Livija Pečiulytė, Lina Augucevičiūtė, Andrė Jarutytė, Justas Jasėnas, Lina Tilindytė, Agnė Pašešiūnaitė, Emilis Milkevičius, Jerzy Stankiewicz. Marius Šinkūnas apdovanotas specialiu „Metų” žurnalo prizu. Tik pabaigus moksleiviams, po geros valandos Rašytojų klube į savo knygos lietuvių ir anglų kalbomis „Medinė/ Wooden” sutiktuves ir poetinį–muzikinį performansą jau kvietė Liudvikas Jakimavičius.

Gegužės 23 d. poetai ir kritikai suko į meno filosofijos plotus: šiemetinei konferencijai parinkta kartu ir paini, ir gyvai reaguoti skatinusi tema „Eilėraštis – fikcija ir/ar istorijos dokumentas”. Didelė dalis kalbėjusių teigė eilėmis pasakoją tik savųjų fikcijų istorijas (Eugenijus Ališanka: „Mano fikcija tampa istorija, nes kitokios istorijos aš ir neturiu”; Dainius Gintalas: „Kalbėti apie pasaulio objektyvumą jau tapo beprasmiška”), kiti labiau akcentavo išmonės ir istoriškumo lygybę ar jų dialogą (Harvey L. Hixas: „Istoriniai naratyvai vardija įvykius, o poezija suteikia jiems žmogišką prasmę”). Pavakariop poetai persikėlė į renginį Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, o dar vėliau – į sausakimšą Užupio kavinę, kurioje skaitymus atidarė Užupio Respublikos prezidentas Romas Lileikis. Temstant Rašytojų klube įsisiūbavo „Eilėraščiai per naktį”, kurių pagrindinis prizas atiteko Laurynui Rimševičiui, šiemet paskelbtam ir geriausiu „Poezijos pavasario” almanacho debiutantu.
Knieti ypač pasidžiaugti žaismia ir kūrybiška poezijos vakaro, gegužės 24 d. vykusio Zabarijos kaime, skulptoriaus Arvydo Ališankos sodyboje, atmosfera: svečiai iš užsienio poetiniais užkeikimais čia iš pradžių bandė įveikti senų medžių šniokštimą, vėliau stebėjo Andriaus Pulkauninko ir menininkų grupės performansą „Medis. Akmuo. Ugnis” bei dalijosi įspūdžiais prie miške išbarstytų kitų keliolikos instaliacijų. Beje, iš Vilniaus dar gegužės 16–ąją buvo išsiųsta pirmoji Poezijos pavasario pasiuntinių grupė – į Lazdijus, Punsko ir Seinų kraštą, o vėliau daugybės pasiuntinių su eiliuotais raštais apkeliauta Birštonas ir Klaipėda, Elektrėnai ir Nida, Alytus ir Molėtai, Joniškio, Skuodo, Tauragės, Zarasų, Anykščių, Šilalės, Vilkaviškio rajonai.

Gegužės 25–ąją Kaune vainikuotas šiųmetis Poezijos pavasario laureatas Stasys Stacevičius, kuriantis eiles vienkiemio tyloje Merkinės apylinkėse. S. Stacevičius įvertintas už ketvirtąjį savo poezijos rinkinį „Toli kriokliai”.

Baigiamajame Poezijos pavasario vakare Vilniaus universiteto K. Sarbievijaus kieme apdovanotas geriausias metų skaitovas Alvydas Šlepikas, geriausias lietuvių poezijos vertėjas į užsienio kalbą Harvey L. Hixas (už E. Ališankos knygos vertimą), geriausias metų poezijos vertėjas į lietuvių kalbą Alfonsas Bukontas (už „Bhagavadgytą”). Prizas už esė šiemetiniame „Poezijos pavasaryje” įteiktas literatūrologei Ritai Tūtlytei. Kaip ir kasmet draugėn suburti ir pagerbti čia skaitė eiles visi iki vieno šventės laureatai, didžiuma užsienio svečių.

Joanna Tabor. Olga Tokarczuk: Kelias į populiarumą

2001 m. Nr. 5–6 / Kai kurie kritikai tvirtina, kad Tokarczuk šioje istorijoje pavyko sukurti absoliučios vienovės įspūdį. Mirtis ir materija, subjektyvumas ir objektyvumas, natūra ir kultūra, filosofija ir kasdieninė veikla, kaita ir pastovumas…

ŠIMTMEČIO ANKETA: Mindaugas Kvietkauskas, Renata Šerelytė, Birutė Jonuškaitė

2018 m. Nr. 12 / Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istorija yra ryški ir permaininga, patyrusi sunkių išbandymų, bet įrodžiusi stiprią tautos politinę valią, pilietinį visuomenės sąmoningumą,

„Meilė vietai mums iš tiesų padeda įveikti vienatvę“

2017 m. Nr. 7 / Poetą, literatūrologą, eseistą, vertėją Mindaugą Kvietkauską kalbina Saulius Vasiliauskas / Ne viena esė, patekusi į naujausią Jūsų knygą „Uosto fuga“ (2016), buvo skelbta anksčiau.

Viktorija Daujotytė. Laisvai ir atsakingai

2017 m. Nr. 2 / Mindaugas Kvietkauskas. Uosto fuga. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 243 p.

Mindaugas Kvietkauskas. Laisvųjų menų likimas

2016 m. Nr. 4 / Krokuvoje, vienoje senamiesčio kavinėje, menančioje dar Austrijos imperijos laikų tradicijas, susėdame pakalbėti su literatūros profesoriumi Aleksandru Fiutu. Jis – visame pasaulyje žymus lenkų poezijos tyrėjas…

Mindaugas Kvietkauskas. Platanų šaknys

2015 m. Nr. 4 / Išlipęs iš autobuso Kembridže, nepasukau į man paskirtą koledžo kambarį tiesiausiu keliu. Pasirinkau nedidelį lankstą, kad per porą viduramžius menančių gatvių išnirčiau ties Matematiniu tiltu, kurį, anot legendos, be jokių vinių…

Mindaugas Kvietkauskas. Dialogas per sienos viršų

2004 m. Nr. 12 / Ant aukštų grotų kabo aprūdijusi mėlyna lentelė: UN buffer zone. Jungtinių Tautų buferinė zona. Už grotų stūkso namų griuvėsiai. Visas kvartalas. Išdegusios durų kiaurymės. Viename tuščiame lange…

Mindaugas Kvietkauskas. Šventei pasibaigus: nauji Kęstučio Navako poetiniai gestai

2003 m. Nr. 11 / Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. – 2003, 94 p. – Dailininkas Romas Orantas.

Mindaugas Kvietkauskas. Kuo sklinda balsas?

2002 m. Nr. 8–9 / Sigitas Parulskis. Nuogi drabužiai: esė rinkinys. – Vilnius: Baltos lankos, 2002.

Mindaugas Kvietkauskas. Naujos alyvos – Poetiniam rudeniui

2001 m. Nr. 11 / Tai santykis tarp žaidimo ir – kaip čia geriau pasakius… nebežaidimo, nusižaidimo? Koks kietas žaidėjas Jurgis Kunčinas, savo kup­letais ir trioletais išmankštinęs klausytojų juoko raumenis kavinėje „Širdelė“!

Mindaugas Kvietkauskas. Himnas dešimtajam rudeniui

1999 m. Nr. 11 / Stoot! Ramiai! Vėliavą gerbt!“ – per ruporą įsakmiai visiems komanduoja poetas Ričardas Šileika, kurio valdžią čia liudija karabinas ant peties ir sena Lietuvos karininko uniforma (ant antpečių – po du alaus kamštelius).

Mindaugas Kvietkauskas. Žaidimas ir jo taisyklės

1997 m. Nr. 3 / Kęstutis Navakas. Pargriautas barokas: eilėraščiai, poema. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 1996. – 131 p.