literatūros žurnalas

Ales Razanau. Lietuviški punktyrai

2017 m. Nr. 12

Apie baltarusių poetą, vertėją Alesių Razanavą ir jo kūrybą skaitykite Almos Lapinskienės straipsnyje „Lietuvoje jaučiausi savimi


Linai mėlynuoja

*

Linai mėlynuoja:
žemė
įsimylėjo dangų.

*

Auštant:
lašas po lašo
strazdo giesmė
laša.

*

Apsipranta:
tarp kranto ir srauto
svyruoja nendrės.

*

Žemė pašalusi:
žengiu
ir krypstu į visas šalis.

*

Šuldu buldu:
dalijasi bulkute
su kalakutu mergaitė.
Linai mėlynuoja

*

Dūžta į palangę
lašai –
žino
atodrėkio abėcėlę?..

*

Lupu svogūną:
vogčia
ašaros rieda.

*

Dabina –
bintuoja
putiną ir šermukšnį
uoliai pūga.

*

Pusto:
kelionę
į vieną pusę
ženklina pėdsakai.

*

Prisirpusi?.. –
Skruzdėlė
patikrina žemuogę:
vasaros mugė.

*

Baidosi aibė
debesų:
žaibas
žiebs su žabu!..

*

Orus suvokia:
skaito
kovarnis laišką –
iš sniego voko.

*

Rūpi?!.
Atranda
lietus vorupę.

*

Raugalas ragina:
perauga
rėčką tešla.

*

Valka laukia:
lietus
kažkur valkatauja.

*

Vaidenasi:
žaidžia žvaigždės
dieną šulinyje.

*

Žiemą nujaučia –
ūžimas
užima mišką:
jau?..

*

Mat rembo!..
Iš debesų
žaibas griaustinį
tremia.

*

Tapo rūku:
sapnu
tampa tikrovė.

*

Sąsajos atsileido:
šaltis
kelią pataiso tvirtai.

*

Dainingai
švilpia –
tiria
vėjas plyšius.

*

Keliauja sykiu:
pasikliauja
lapas upe.

*

Kaito buveinę:
šešėlis
taikstosi prie kaitros.

*

Šneka:
prie lūpų
senelė šaukštelį
kelia.

*

Šlama nedermėje:
susimaišo
vėjas su nendrėmis.

*

Nuo šakų šlaka:
valka
laiką skaičiuoja –
laukia.

*

Dažo ir šildo
vaizdus:
miške
šilojas ir dašis žydi.

*

Garsams patinka
skambėti:
tina
dalgį kieme.

*

Pakaitomis:
kojomis
skaitau takelį į kalną.

*

Šuo loja:
į tylą
akimirksniai lošteli.

*

Trina –
spygliais
elektrina eglė orą.

*

Spalvina:
peteliškė
plasnoja virš pelkės –
liepsnoja.

*

Iždinė –
židinys
gėrisi žarija.

*

Ledėja –
į spąstus
salpas įkliūva palaipsniui:
šaltis.

*

Banguoja rugiai
svariai –
vasara prabangauja.

*

Slepi nuo manęs kažin ką? –
Apeina
kovarnis akmenį.

*

Susigeria –
baltomis
plaštakėmis regi latakas.

*

Tinka?..
Lietus
man dangaus mantiją
primatuoja.

 

*

Rodosi –
interpretuoja
kelią skriodės.

*

Snaiguolės – žymės:
žiema
užima žemę.

*

Viskas matyti?
Žaibas
tamsybėje tviska.

*

Persiformuoja:
orą
verpia pūga.

*

Sėbrauja –
vėjas
į pirkią skverbiasi
iš rudens.

*

Sau karalaitė –
mergaitė:
iš po skarelės
nukarę auskarai.

*

Paviršius apvirsta:
vėtra
iriasi bangomis.

*

Žydi – vilioja:
keliasi į šiloją
bitės ir aviliai.

*

Spąstuose!
Vėjas blaškosi
skersgatvyje.

*

Norite gerti?.. –
Lietus
guodžia ražienas.

*

Turi atsirasti,
paparti!..
Joninės arti.

*

Dykauji be tikslo! –
Mailius
ištiria tinklą kiaurai.

*

Gegutė kukuoja,
varlė atsiliepia:
liepa.

*

Liko dvasia:
apsigyveno
tyla namuose.

*

Iriasi jūra –
giriasi:
neša
gintarus iš progirios.

„Poezijos pavasario“ svečių poezija

2018 m. Nr. 5-6 / Poezijos pavasario svečių kūryba: Aleś Razanau. Alí Calderon. Anna Halberstadt. Lone Horslev. Rein Raud. Uldis Berzinš. Vanni Biaconni. Georg Buchner.

Alma Lapinskienė. Lietuvoje jaučiausi savimi

2017 m. Nr. 12 / Baltarusių poetas filosofas, vertėjas, lietuvių kultūros mylėtojas Alesius Razanavas šių metų gruodį pasitinka neeilinę sukaktį. Viena iš jo įžvalgų byloja: „Kelias, kurį nueiname, lieka ne už mūsų…