Gintaras Bleizgys. Schmetterling. Eilėraščių ciklas
2025 m. Nr. 7
1
nes atmintyje nėra gravitacijos
o kūnas ten juda
laisvomis trajektorijomis
2
nes mes medžiojame
(sako)
fazanus javų laukuose
su šunimis
o ten vienuolynas už kalvos
galėtum
pas mus gyventi
3
kadaise mama
atvažiuodavo pas juos į svečius
dar buvau jaunas
nevedęs
4
baltas
trijų aukštų namas
visą vasarą prie langų
žydinčios rožės
5
kai mama mirė
skambinau pasakyti
kai atsiliepė
pradėjau verkti ir niekaip
negalėjau prabilt vokiškai
bet jie iš karto viską suprato
6
koks tavo vardas drugeli
sklendžiantis laukuos su fazanais
koks tavo vardas drugeli
sklendžiantis virš bedugnės
7
nuo to skambučio užsikirto kalba
kuria vienas kitam
pasakydavom tai
kas svarbiausia
8
bet dabar atsuku varžtelius
ir išleidžiu
save į pasaulį
9
dabar galiu kalbėti
galiu žvelgti medžioklės
šunų akimis
dabar žydi ir kvepia citrinmedžiai
10
dabar mes kasame žvyrą
ir smėlėti sėdam prie stalo
šiandien šventė tari
šypsodama
11
ir aš matau – atminties dirižabliai
ant padengto stalo
laiko sūpuojamos valtys
12
kalba
kuria jau septyniolika metų
neištariau niekam nė žodžio
13
šitaip slepiu savo švelnumą
slepiu
kad esu pažeidžiamas
14
todėl išmokau kalbėt
nuo viršukalnių
krintančio sniego ritmu
išgąsdinti laumžirgiai
mano sąmonėje
15
todėl vakare mes vėl susirenkam
geriam vyną ir juokiamės
vasaros slėniai
migdolai ir kalnų medus
dabar yra mūsų akys
16
ne (sakai šypsodama)
mūsų akys yra strazdanotas
prisiminimų vėjas
17
ir sąmonę užgula
rožių spygliai – smėlio švelnumas
žiedlapiai
18
prisimink mūsų dainas
pamėgdžiok
plakančią širdį
19
čia įrašau reprizą
atsisuku
pažįstamą vaizdą
tas medis prie skardžio
ant jo sūpynės
nejučiom užsimerkiu
20
todėl man nereikia tiltų
daugiau niekada
turėklai manęs nepančios
21
todėl tu staiga sustoji
už tūkstančio kilometrų
sugavusi vėjo gūsį
22
tripirštis alpių genys
čelesta juodieji
eglyno klavišai
23
o jie vėl susirinko su žaliais
vyno buteliais
žolės yra žalios
pelėdos
vynuogienojai
24
vėl mano ašaros yra giedro
dangaus spalvos
jeigu tik parodyčiau tau
savo ašaras
25
tu bėgi apsisiautusi mėlyna
baltais žirniukais prijuoste
vidudienio giedra siūruojantys
alpių laukai
26
staiga mes nutylam
ir kopiam lig kamuolinių
debesų jeigu
dabar sviesčiau žemyn kamuoliuką
jeigu vėjo malūnai už posūkio
27
kai niekas negirdi
deklamuoju visus tuos eilėraščius
tarsi laiko nebūtų
tarsi tavo kalba
vėl būtų mano gimtoji
28
drugeli drugeli
pakirpsiu tavo sparnus
perplėšiu gerklę
29
nes sukasi laiko dantračiai
ir upės
teka į priekį
30
nes mes pasikinkome
vėjo nešamą žiedlapį
ir mūsų kelias
minkštas kaip vilna
31
nes vynas buvo laukinių
greipfrutų skonio
drėgnos žolės gaivina
išvargusią sielą
32
nes atmintis yra linguojantys
javų laukai
spalvoto žvyro karjerai
33
nes leidžiuos į slėnį akmenuotu taku
esu laiminga
išdžiūvusi upė
34
nes atverčiu paslaptis
kaip vėjo sutaršytus plaukus
nes aštrūs
šešėliai supa mane kelyje
skaudžios įkalnės
35
nes senstu lėtai
atsisveikinti neskubu
36
nes nežinau
kur dabar jūs gyvenat
kur aš dabar esu gyvas
37
nes mudu juokiamės
pritardama
tu linksi galva
38
nes mėlynos upės dabar mūsų sąmonėse
banguojantys indai
39
nes mano širdis yra
medžioklių užspeistas fazanas
ir net visiškoj pabaigoj
gyslomis ji varinėja gyvastį
40
nes viską laikau giliai viduje
nes poezija mano vienintelis
išėjimas į šitą pasaulį
41
nes gyvenimo linija
groja ir laša nuo delno
42
koks tavo vardas drugeli
likęs kalnuos
kodėl paimu tave už rankos?
43
nemoku medžioti
todėl štai bandau įsikibt
į efemerišką vaizdą
44
regiu namą
su kvepiančių rožių krūmais
liepsnų šaltiniai
iš tavo sparno
* Schmetterling – drugelis (vok.).