literatūros žurnalas

Atodangos: premijos, R. Barthes’as, J. K. Rowling detektyvai

2016 m. Nr. 1

O. Vacietis, J. Ruokpelnis ir A. Čakas. Tryliktuoju (ir jau antrąkart) Ojaro Vaciečio literatūros premijos laureatu tapo poetas, eseistas Janis Ruokpelnis. Šis apdovanojimas latvių kūrėjui skirtas už aštuntą lyrikos knygą „Post factum“, kurią sudaro XX a. pabaigoje rašyti eilėraščiai. J. Ruokpelnio poezijos rinkiniai išversti į anglų, prancūzų, italų, rusų kalbas. 2005 m. jo „Lyriką“, kurią 2000 m. apdovanojo Baltijos Asamblėja, į lietuvių kalbą išvertė Vladas Braziūnas.

O. Vaciečio premija teikiama nuo 1984 m. už poeziją ir jos vertimus pasaulyje. Nuo 2003 m. kiekvieną rudenį šį literatūrinį apdovanojimą skiria Carnikavos savivaldybė (jos Sigulių kapinėse palaidotas O. Vacietis) kartu su O. Vaciečio muziejumi.
2015-ųjų Aleksandro Čako premija skirta menininkui Aivarui Vilipsonui už A. Čako kūrybos populiarinimą. Pirmoji premija įteikta 2001-aisiais – per poeto gimimo šimtąsias metines. Šiuo apdovanojimu įvertinti latvių poetai Janis Ruokpelnis ir Uldis Bėrzinis, rašytojai Zigmundas Skujinis, Valdis Rumniekas ir Andrėjus Migla.

Goncourt’ų premija. Barselonoje gyvenantis prancūzų rašytojas Mathiasas Enard’as, arabų ir persų kalbų žinovas, Rytų ir Vakarų kultūrinių ryšių istorijai paskyrė knygą „Kompasas“ („Boussole“) ir pelnė garbingiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą – Goncourt’ų premiją. Beje, 2008 m. M. Enard’as buvo apdovanotas „Gruodžio premija“ (prancūzai ją vadina Antigoncourt’ų premija) už romaną frazę, kurios ilgis – penki šimtai puslapių.

Vertina amerikiečiai. Niujorke paskelbti Nacionalinių knygos apdovanojimų laureatai. Geriausia metų grožine knyga pripažintas Adamo Johnsono apsakymų rinkinys „Likimas šypsosi“ („Fortune Smiles“); šio autoriaus knyga apie Šiaurės Korėją įvertinta Pulitzerio premija. Negrožinės knygos nominacijoje apdovanojimą pelnė Ta-Nehisi Coateso pasakojimas „Tarp pasaulio ir manęs“ („Between the World and Me“), poezijos – Robin Coste Lewis debiutinis rinkinys „Juodosios Veneros kelionė“ („Voyage of the Sable Venus“), jaunimo literatūros – Nealo Shustermano „Čalendžerio gelmė“ („Challenger Deep“) .

„Planeta“. Didžiausiai ispanakalbio pasaulio premijai „Planeta“ buvo pasiūlyti keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši romanai. 2015-ųjų „Planeta“ (601 tūkst. eurų prizas) Barselonoje skirta Alicijai Giménez Bartlett už naujausią romaną „Nuogi vyrai“ („Hombres desnudos“), kuriame nagrinėjama vyrų prostitucijos problematika. Iki šiolei A. G. Bartlett buvo žinoma kaip kriminalinių romanų „Mirties apeigos“ („Ritos de muerte“ ), „Tamsos pasiuntiniai“ („Mensajeros de la oscuridad“) autorė.

Roland’o Barthes’o šimtmetis. Praėjusių metų lapkritį pasaulis, minėdamas prancūzų filosofo, kultūrologo ir semiotiko Roland’o Barthes’o (1915–1980) gimimo šimtmetį, aktualizavo šio kūrėjo intelektinį palikimą. Ši išskirtinė struktūralizmo ir poststruktūralizmo figūra ieškojo mitų struktūros kasdienybės kultūroje (esė rinkinys „Mitologijos“, 1957), aiškino fotografijos fenomeną („Camera lucida: pastabos apie fotografiją“, 1979), tvirtino, „kad nėra teksto be laiko žymės“ („Teksto malonumas“, 1975), analizavo autoriaus sąvoką kaip primestinę projekciją (garsioji esė „Autoriaus mirtis“, 1968), apmąstė japoniškus įspūdžius („Ženklų imperija“, 1970). Lietuvių skaitytojui R. Barthes’as pažįstamas iš knygų „Teksto malonumas“ ir „Camera lucida: pastabos apie fotografiją“.

Seksas „Dingusiųjų sąraše“. Nuo 1993-iųjų žurnalas „The Literary Review“ „pagerbia“ rašytoją už pačią blogiausią sekso scenos aprašymą. Šiemet ši „garbė“ skirta grupės „The Smiths“ vokalistui Morrisey už sekso sceną romane „Dingusiųjų sąrašas“ („List of the Lost“).

Kasmet po kriminalinį romaną. Pasirašydama Roberto Galbraitho slapyvardžiu (jau išslaptintu), britų rašytoja J. K. Rowling kuria detektyvinių romanų seriją, kuri, pasak jos, turėtų pranokti garsiąją fantastinių knygų jaunimui seriją „Haris Poteris“. Recenzentai teigiamai vertina jos naujųjų kūrinių patrauklų, intriguojantį pasakojimą, turtingą žodyną, pinklių istorijų sprendimą klasikine laiko patikrinta dedukcija. Per pastaruosius trejus metus J. K. Rowling išleido tris romanus apie privatų detektyvą Kormoraną Straiką: „Gegutės šauksmas“ (jau išverstas į lietuvių kalbą), „Šilkverpių vikšras“ ir „Blogio karjera“. Jei pirmuosiuose dviejuose romanuose privatus detektyvas veikia kaip karinis tardytojas, tai trečiajame rašytoja pakeičia jo veiklą, norėdama įsitikinti, kas nutinka žmogui grįžus iš armijos.

Parengė Arvydas Valionis

Juris Kronbergs. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 4 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Švedijoje gyvenusio latvių poeto, vertėjo Jurio Kronbergo (1946–2020) kūrybinė veikla labai turininga: šešiolika poezijos rinkinių, trys rinktinės, dešimtys latvių poetų knygų vertimų į švedų kalbą…

Nora Ikstena. Rūrikas

2022 m. Nr. 12 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Nora Ikstena (g. 1969) – viena žymiausių šiuolaikinių latvių rašytojų, šešių romanų, septynių apsakymų rinkinių, septynių biografijų, trijų esė knygų autorė.

Imants Ziedonis. Epifanijos

2021 m. Nr. 11 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Latvių poeto Imanto Zieduonio (1933–2013) poetinės prozos triknygę „Epifanijos“ (1971, 1978, 1994) „World literature forum“ įrašė į penkiasdešimties…

Gundega Repše. Eskizų sąsiuvinis. Šimtas

2021 m. Nr. 11 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Gundega Repšė (g. 1960) – latvių rašytoja, trijų dešimčių apsakymų, romanų, romanų ciklų, esė autorė. Nuo 2010 m. ji aktyviai skatina latvių prozininkus atsigręžti į šalies istoriją.

Vigmantas Butkus. Latvių poezija lietuviškai. Eskizas

2021 m. Nr. 11 / Mintis, kad būtų prasminga apžvelgti mūsų šiaurinių kaimynų poezijos vertimų visumą, kilo skaitant dvi chrestomatiškai solidžias praėjusiame dešimtmetyje pasirodžiusias knygas…

Arvydas Valionis. Laikas kūrėjų biografijose

2020 m. Nr. 5–6 / Birutė Jonuškaitė. Laikas ir likimai. – Vilnius: Homo liber, 2019. – 460 p. Knygos dailininkė – Jūratė Juozėnienė.

Nora Ikstena. Du apsakymai

2019 m. Nr. 3 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Latvių prozininkės Noros Ikstenos (g. 1969) kūrybinį kelią ženklina šešiolika knygų, jos kūriniai versti į anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, estų, lietuvių, danų, švedų ir kitas kalbas.

Bet širdy ši žemė ne svetimšalė. Iš šiuolaikinės latvių poezijos

2018 m. Nr. 2 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / XX a. viduryje Janio Rainio kūrybos vertimų leidyba atvėrė kelius kaimynų poetiniam žodžiui link Lietuvos. Tuo metu kūrybingai dirbo vertėjai…

Georgijus Jefremovas: „Mano likimas – Lietuva“

2017 m. Nr. 8–9 / Poetą, vertėją, dramaturgą Georgijų Jefremovą kalbina Arvydas Valionis / Pretekstas šiam interviu – 2017 m. išleistas Georgijaus Jefremovo poezijos, prozos, dramaturgijos…

Knutas Skujeniekas: „Rašytojo darbas – misija“

2016 m. Nr. 8–9 / „Kai kasdieniai žodžiai nebepadeda, talkon ateina poezija. Poezija kalba savo pačios išrastu ar seniai jau esamu žodžiu, vaizdu, tylos akimirka tarp eilučių. Ir pasako beveik visa, kas svarbiausia“, – taip latvių poetas Knutas Skujeniekas

Leons Briedis. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 7 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Leonas Briedis (Leons Briedis, g. 1949) – latvių poetas, vertėjas. 2015 metais jam paskirta premija už viso gyvenimo nuopelnus plėtojant intelektualinę mintį Latvijoje.

Atodangos: nuo lietuviško „Inostrannaja literatura“ numerio iki M. de Cervanteso

2015 m. Nr. 5–6 / Šių metų sausį buvo pranešta, kad Madrido Literatų rajone esančios Trinitorių bažnyčios kriptoje aptiktos karsto su inicialais „M. C.“ liekanos ir palaikai, kurie kovo mėnesį buvo ekshumuoti.

Uldis Bėrzinis: „Ožka vėl danguje“

2014 m. Nr. 7 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Guntaro Guodinio pokalbis su poetu, vertėju Uldžiu Bėrziniu. / Uldžio Bėrzinio (Uldis Bērziņš, g. 1944 m. gegužės 17 d.) literatūros darbų bibliografija labai turininga: aštuoni poezijos rinkiniai, trys rinktinės…

Janis Ruokpelnis: Menininkas, jo esybė ir pasaulio suvokimas

2014 m. Nr. 3 / Gundegos Repšės pokalbis su poetu Janiu Ruokpelniu / Janis Ruokpelnis (Jānis Rokpelnis, g. 1945 m.) – latvių poetas, aštuonių poezijos rinkinių, dviejų rinktinių, dviejų esė knygų, romano „Virtualus Faustas“ autorius.

Arvydas Valionis. Poetinis Latvijos pavasaris

2013 m. Nr. 12 / Pavasaris bus kaip visuomet. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 208 p.

Arvydas Valionis. Artumo pojūtis

2012 m. Nr. 11 / Gendrutis Morkūnas. Puodukas kefyro ant palangės: esė. – Vilnius: VšĮ „Bernardinai.lt“, 2012.

Arvydas Valionis. Vigilijos Miestui ir valstybei

2011 m. Nr. 11 / Arvydas Juozaitis. Ryga – niekieno civilizacija. – Vilnius: Alma littera, 2011. – 432 p.

Josifas Brodskis: „Mano priešas – vulgarumas“

2010 m. Nr. 8–9 / Nobelio literatūros premijos laureatas J. Brodskis (1940–1996) 1972-aisiais emigravo iš TSRS į JAV, kur iki gyvenimo pabaigos įvairiuose universitetuose dėstė rusų literatūrą. Šiemet poetui gegužės mėnesį būtų sukakę septyniasdešimt.

Māris Čaklais. Eilėraščiai

2010 m. Nr. 8–9 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Latvių poetas, publicistas, vertėjas Maris Čaklajis (Māris Čaklais, 1940–2003) išleido 16 eilėraščių knygų, 5 poezijos rinktines, 5 vaikų poezijos rinkinius, 4 esė ir 5 prozos knygas.

Leons Briedis. Eilėraščiai

2009 m. Nr. 12 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Leonas Briedis (g. 1949 m. gruodžio 12 d.) debiutavo poezijos rinkiniu 1974-aisiais. Jau tada Knutas Skujeniekas jauną literatą įrašė į pirmąjį latvių poetų trejetą…

Guntis Berelis. Profesionalai ir diletantai

2009 m. Nr. 10 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Šių metų kovą įžanginėje „Karogs“ esė „Literatūra vasario 29-ąją“ apžvelgiau beveik apokaliptinį diletantizmo vaizdą, atsivėrusį žvelgiant į kultūros valdymo viršūnę. Straipsnį baigiau teiginiu…

Valdas V. Petrauskas: „Vertimas – magiška operacija, kone šventos apeigos“

2005 m. Nr. 1 / Pasaulinės literatūros vertėją Valdą V. Petrauską kalbina Arvydas Valionis / Jau dešimtmetį gyveni toli nuo Lietuvos ir dirbi kūrybinį darbą kitų kultūrų ir kalbų apsuptyje…