Māris Čaklais. Eilėraščiai
2010 m. Nr. 8–9
Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis
Latvių poetas, publicistas, vertėjas Maris Čaklajis (Māris Čaklais, 1940–2003) išleido 16 eilėraščių knygų, 5 poezijos rinktines, 5 vaikų poezijos rinkinius, 4 esė ir 5 prozos knygas. Prie jų šliejasi gausūs vertimai. Dirbo laikraštyje „Literatūra un Māksla“, paskutiniais gyvenimo metais buvo žurnalo „Karogs“ vyriausiasis redaktorius. 1987 m. „Vagos“ leidykla išleido M. Čaklajo poezijos rinkinį „Spūsties valanda“ (vertė M. Martinaitis).
ieškant žodžio
Dievas lanksto horizontą geležinį
ir horizontas nebežino ką sakyti
aš ieškau žodžio paskutinio
aš noriu baigt eilėraštį rašyti
kas mane dar gali nuraminti?
te žiba žviegia perka skrodžia
ant kaktos pajutęs ranką šiltą
išgirstu: nėra juk tokio žodžio
ir tūkstantį kartų žinodamas tai
aš eisiu nes žodis jau sklendžia
paleido Dievas laisvėn horizontą
vėl ta žalia tamsa ir atsikvėpti lengva
2001
duokit man sintagmą
naujo amžiaus naktį
pabundu iš sapno:
duokit man sintagmą!
bėga stingdamas
paprastai prijungtas
grūdelis žydras:
suteikit man alsos!
duok Dieve sintagmą duok man pažinti ne-
pažintą (tai nutinka kas dieną – šoka
šėlsta ulba) leiski man sugauti ne-
sugaunamą kad akimirką ant debesies krašto
kabotų tavo teisybės žirklės (ak
leis į kapą taraparam ir t. t., aš šiam pasauliui
palieku teisę sukurti visas
tinkamas man išnašas) duoki aš prašau
laukdamas šioj alpioj beorėj beveidėj
maišaty duoki kelią nesilpstančioji
alsa mano nepaprastajai
kulminacijai tolumoj kylančiai žūties
nuojautai meilės žaibo blyksniui
išeiti iš kur atėjau
nereikia man nebūdingos
gėdingos nekaltybės stigmų
duoki Dieve sintagmą
duoki Dieve Osintagmą
2002
elegija
į šią dieną vartai užkelti
o prasivėrė vartai jau kiti
prausias žodžiai mūsų vandeny
nuo šiol daug ką iškęst turi
randai kuriuos diena pradrasko
tik soduose vidurnakčio užgyja
mūsų norai kapiliarais
kopia į svajų žydrynę
karšti likimai į pakaušį atsidūsta
nuo jų nepabėgs nė vienas
ir meilė ta erdvė atplūstanti
skirta šiai permainingai dienai
veriasi atsiveria pievos
bitė klimpsta nektare
srovė arterijomis skuba
bet tavęs šalia nėra
2001
serenada iš kelionės
prisimenu žodį vėjas
prisimenu žodį auksas
užmiršau žodį burna
užmiršau žodį skausmas
kam man šis wind
kam man šis gold
kam man šis mouth
jei – skausmas
gražu prisiminti
dar gražiau užmiršti
žodį tikrajam laike
2000
bėgantis laikas
iš kokių čionykščių arklidžių
šie kaukšintys prošal?
iš kokio anapusinio dangaus
ši troški šiluma?
lekia vasaros gatve
pūkinė tuopų ugnis
plazda vasaros suknelė
dvelksmas jau audra artėja
figūra ant laiptų kurie
akimirksniu
linija nutįs
2000
pamaldos
nesurūšiuosim kritusiųjų
vieni už kitus geresni
blogieji
laiku
nepateikė paraiškų
2001
citatų vasara
autobusas danguje
siela kišenėj
kaip paprasta!
Čakas
ir Vikas su Imantu
Manto Kristiano balse
turim sekti kartu
čia daug kas
chronologiškai neteisinga
bet:
kitaip negali
viskas paprasta
viskas viena
pagaliau dangus
kone kišenėj
2001