Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai
2008 m. Nr. 6
pastatytos mokamoj laiko aikštelėj
jau užblokuotais nutempimui ratais
net bibliotekų vagims
ir tiems nereikalingos
viena koja anam
kita šitam
šimtmety
(anam ir šiam pasauly?)
lyg fantastiškas drugys
kurį jie bandė smeigti į herbariumą
pabėgęs, ačiū Dievui,
aure, kaip plasta
ant aprūdijusio neišsipildymo kapoto
Su gyvate butelyje
keturiolika valandų kaboti ore
taip ir neišmokus skraidyti
savais iš menčių prasikalusiais sparnais
nemėgstu ryžių, degtinės dezinfekcijai
su gyvate butelyje
kam man parsiduodančios moterys,
homoseksualūs vyrai, kam
eksploatuoti vaikus?
verčiau jau tegu vaikai
mus eksploatuoja
kaip ir kasdieną –
nė sekundei neleisdami
uždaryti su gyvate butelyje
Galbūt poilsis
nestovėjau prie konvejerio,
be pretenzijų
gaminau tik preciziškus
vienetinius kūrinius
(besikilnojanti lyg vandenynas krūtinė,
nuotaikų amplitudė, duonos plutos
svyravimai namuose,
baimė
lyg nuolatos grėstų cunamis)
nenoriu poilsio nuo šitų stichijų,
poilsis – tai sunkus
varginantis triūsas, su kuriuo
nežinia kaip susidoroti,
nereikalingas man poilsis,
nebent poilsiu ir yra vadinamas
dar sunkesnis
seniai susituokusių darbas
su Saule jūra ir vienas kitu
Supresuotas
iš šešiolikos orkaitėje iškeptų
susluoksniuotas namų darbo tortas
vaikų dekoravimas
kai lotyniškai servus
yra vergas, belaisvis, tarnas
tas milijonas lėkščių
šaltam, karštam, saldžiam
kaip ašaros vaikystėje?
reikia labai gerbti šventes,
o dar labiau mylėti draugus,
kad taip supresuotum
į kapo duobę
vis sprūstantį laiką
Veršis į literatūrą
kai užkamuos climacus, t. y. kopėčios,
jau kopiant į dangų?
De omnibus dubitandum est*
mirtis kaip žadintuvas
turėtų Amžinajam mus prikelt
Gyvenimui
(o jeigu kartais ir jis nenusisekęs
kaip šis – trumpa rodyklė?)
nepritrūkdami įtikinamų detalių,
bet kokios turėtų būti tos detalės,
jei žinome tik žemiškąsias?
galbūt ten iš tikrųjų
taip neregėtai gera
kad niekas ir nenori grįžti
kad tik neabejotų
taip viskuo
kaip mes?
2007.I.23
Nebūtinai
Nebūtinai dugnas turi
matomą paviršių
kuriuo
rėplioja vėžiagyviai ant turtuolių stalo
kriauklių perluočių ekipa į iliuminuotą salę elitui
arba į sceną „Mis Pasaulis“ karūnavimui
nematomoji dugno pusė yra
užsiverkus arba nebepajėgianti
verkti
juk dugnas yra kietas
bet matoma jo pusė
nebūtinai
yra
2006.IV.12
Climacus – vardas vienuolio (gyvenusio apie 570–649 metus), kuris tapo Šventosios Kotrynos Aleksandrietės vienuolyno ant Sinajaus kalno abatu. Jis ypač garsus savo veikalu „Rojaus kopėčios“, iš čia ir jo pravardė Climacus (gr. klimax – kopėčios). Trisdešimt knygos skyrių arba kopėčių pakopų tobulumo linkui atitinka trisdešimt Kristaus gyvenimo metų iki krikšto.