literatūros žurnalas

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2025 m. Nr. 1

Darganoj

„Kartais sninga juodai“
rankraščio paraštėse

net ir gyvenimo tirščiuose
prasmės kažkaip sudygo –
budžiu prie artimo mirštančio
redaguodamas knygą

išskleidęs poezijos skėtį
tikrą tikriausiai menamą
pėdas vis mėtau kaip mėtęs
iš gyvenimo į gyvenimą

2024 spalio 31, Vilnius

 


Ligoninės triptikas

eilėraščiais paskutiniais

         kai prieš naktį palaton įbridęs
paskutinis dienos spindulys
nuauksina sieną

         šeštą popiet, kai dar kaukši
ligoninės stogą lopantys
angelai darbininkai –

         ir kai nebėra nei vilties, nei jėgų anei noro –
vis tiek privalai, reikia sergėt
gyvenimo sienas

         reikia, kol pasaulis nesibaigė, paskutiniais dienos
spinduliais kaip vaikui
prieš daugelį metų

         šypsotis senio padraikos likimui,
kuris štai išsipildyti baigia
pirmaisiais

                                         eilėraščiais paskutiniais

 


renovuojamo kūno

         per naktį liūtis groja metaliniais pastoliais

         šešėlių šokiams palatoj,
atskirčiai, nerimui, siaubui, atbanguojantiems
mirties angelams –

         ar tai jau nuo jų, ar vis dėlto dar pati nuo savęs
susigūžusi, eilėraštuku apsigobusi
vaikiška siela

         slapstosi čia, kažkur čia, kažkur vis dar čia –
slapčiausiame iš kampų nugyvento,
iš bėdos

                                         renovuojamo kūno

 


beveik nepagauto

         ne tai, kas svarbu, ir netgi ne tai, kas svarbiausia

         o tai, ko tikriausiai nėra, o jei ir yra,
tai būti tikrai
neturėtų –

         šito blykstelėjimo nesuvokto, šito nesuturėto gyvenimo,
šito eilėraščio angelo sargo
akies krašteliu

                                         beveik nepagauto

2023 spalio 1–5, Vilnius,
Vidaus reikalų ministerijos ligoninė

 


Tik trys tik

lapkritis

tik chrizantemos
jaunystės          posmeliuose
temstančiam švinta

 


grįžau po daugelio metų

šešėliai – tik jie
pasitinka          atminties
vartai sugirgžda

 


šypt

mirusį draugą
tik prisimink          ir saulė
pro debesį šypt

2023 lapkričio 10, 17, 29, Vilnius

 


Lengvas sonetas vaikštant

netrukus – jauti – nudvėsi,
bet tol, kol laikaisi ant kojų –
vaikštinėsi, šviesėsi, aidėsi
         tai, ko neišgalvoji

o aidėdamas sau kartosi
vis iš ilgesio, iš trūnėsių,
ko pats neturi – atiduosi,
         atidavęs – turėsi

ir kolei vaizduotė riba,
lemtingą peržengsi ribą
         ten, už kelių kvartalų

kur jau tik atmintis – tikrovė,
tvirtovė,
         kur laikas stovi
         su tavimi lig galo

2023 lapkričio 28, Vilnius

 


Keturios studijos

dėka D. K.

pavasarį

tiesa – reta, ne ta, greta
pasauliai gieda
iš mažo, tartum visata,
         jazmino žiedo

vasarą

mergaitė, gananti ožkas,
dievų giraitė
ir parašas, kurį kažkas
         tavim suraitė

rudenį

lemtis, praamžių patirtis,
jėgos palaukė,
kur laukia meilė ir mirtis,
         mirtis nelaukia

žiemą

delčia, užšalęs tvenkinys,
įšalęs laikas,
čia banalybės derinys
         ir čia tu vaikas

2023 lapkričio 30, Vilnius

 


Vis pasaka

pirmą eilėraščio eilutę
padiktuoja Dievas
Henriko Radausko liudijimu – Paul Valéry

tamsa artyn ji leidžias nuo kalvos –
senų sena jaunystės patirtis,
visatoje nutilusios kalbos –
dangus žvaigždėtas, sąmonėj – naktis

kas žino kaip, kieno tokia valia,
kad susibėga mirksniui šviesuliai
į kryžkelę gyvenimo gale –
ir spinduliais pasipila keliai

kad ir kurį jų rinkčiaus amžinyn –
vis pasaka, nykštukai – milžinyn,
visur kaip tiesė su tiese kertuos

su nepažįstama tiesa, kuri
ir vėl it tam estetui Valéry
eilutę pirmą pist ir padiktuos

2023 gruodžio 8, Vilnius

 


Pasibaigus

pasibaigus amžinybei
te perkūnas trankos
Jūsų Skaidriai Nebūtybei
nepaduosiu rankos

reikalausiu žemės vaisių
priešpriešos iš meilės
kad nerimtos kad nebaisios
graužtųs mano eilės

reikalausiu kvailio teisių
metalinio trasho
mirusiųjų slėniais neisiu
tegu mane neša

konkrečiausiai konkrečiu
vaikišku šviesos greičiu

2023 gruodžio 9, Vilnius

 


Mano kančia

<…> eilėraščiuose vis reflektuojate
save patį rašantį, tokiu būdu tartum
matuodamasis šį vaidmenį,
kelią ar pašaukimą ir kaskart
jo nusipurtydamas – lyg būtumėte jo nevertas?
Iš interviu

per amžių amžius pilnaties delčia,
kiekvienas rytas baigias naktimi,
kasdien kančia,
                 kančia, kančia, kančia
alsuot, mirksėt, gyvent su savimi

bevalis vaizdinys, buka valia –
ką čia veikiu,
                 ką veiksiu? ką veikiau?
kalba kankina žodžių negalia,
lemties galia kankina ne menkiau –

visa tiesa, gyvenimu visu
iš baimės būti virpa sakinys,
kai jį rašau

                 rašydamas esu
visatoj laimingiausias kankinys

2023 gruodžio 23, Vilnius

Neringa Butnoriūtė. Netolygūs poezijos dydžiai

2024 m. Nr. 5–6 / Apžvalgoje aptariamos poezijos knygos: Aido Marčėno „Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio“ ir Tomo Venclovos „Už Onos ir Bernardinų“.

Viktorija Daujotytė. „Žmogui žinokit eilėraštis duotas yra“

2024 m. Nr. 4 / Aidas Marčėnas. Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023. – 215 p. Knygos dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 1 / ten vaikystėje, kur palmės,
kur gyvena liūtai,
kur rimuoja bangos psalmes
tau kaip absoliutui

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 1 / mirksnis po mirksnio iš tolių klaikių
tavo pasaulis tik tau į akis
žiūri o apkalba jau už akių

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 1 / atsimenu vaikystėje su mintimis kartu
prieš miegą budint, dievas mato,
prieš pat užmingant,

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 1 / langas, durimis užkaltas
apleistoj sodyboj, dirsių
kuždesiai, kad pasimirsiu
smuikams zvimbiant,

Viktorija Daujotytė. Ir niekas iškyla iš kalbos

2020 m. Nr. 11 / Aidas Marčėnas. Nieko nebus. Eilėraščiai su gegute. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 160 p. Knygos dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Aidas Marčėnas: „Beprotiškai dūzgė jazminas“

2020 m. Nr. 8–9 / Poetą Aidą Marčėną kalbina Rimvydas Stankevičius / Nuo tada, kai užburtas giedančio jazmino krūmo nubudau, kad ataidėčiau, mane menkai tejaudina socialinis rašytojo, apskritai socialinis gyvenimas, karjera…

Aidas Marčėnas. Maišymai

2020 m. Nr. 1 / sapnai tikri nepadirbti –
spalvoti – tinginiui per brangūs:
trečiam aukšte malūno langas
pro langą vakaras – arti

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 1 / Garantas. Pūga, tai pūga – lyg būtum paklaidintas, pamestas eilėraštyje užmirštame, tūkstantmetėje priešmirtinėje haliucinacijoje. Bet ne. Štai pro telžiantį sniegą sulimpa…

Aidas Marčėnas. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 1 / Miłoszo laiptai. Bekopiant Miłoszo laiptais užplūdo stiprus religinis jausmas – kaip su gyva poezijos kalba susidūrus, jos pamatuotu tikėjimu vėl patikėjus. Visada, mirusieji, buvau su gyvaisiais abipus pasaulių ribos – tik gyvųjų laiptai iš pragaro vedė,

Viktorija Daujotytė. Tikrai ir tarsi; Aido Marčėno linkui

2017 m. Nr. 10 / Aidas Marčėnas. KasDienynas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 384 p.