literatūros žurnalas

Valentinas Sventickas. Nuo vasario

2023 m. Nr. 2

2022 m. vasario 24 d.
Jeigu būčiau pasauliui žinomas žmogus ir jeigu būtų įjungti reikšmingos žiniasklaidos mikrofonai, tai pasakyčiau:

Rusijos piliečiai!
Kad ir vėluodami, galite atgauti garbę. Prisiminkite Baltijos kelią. Pučo malšinimą Maskvoje. Suvažiuokite ir sueikite prie Ukrainos ir Rusijos sienos, susikibkite rankomis ir pasakykite karui NE!


Vasario 25 d.
Kaip naivu. Kokios paikos viltys. Kaip liūdna ir baisu.
Rusijos žmonės, leidusieji iškilti savo diktatoriui, užsitraukė nenuplaunamą gėdą. Nelaimę, kuri nesibaigs.
Filosofas Karlas Jaspersas, kai vyko Niurnbergo procesas, užsirašė: „Kiekvienas žmogus kartu su kitais atsako už tai, kas jam vadovauja.“


Karo samprata
Kaip pasikeitė karo samprata.
Žinomų ginklų smūgiai, priešininko karinių pajėgų ir objektų naikinimas, karių ir civilių žudymas, griuvėsiai tėra vienas jo elementas. Geriausiai matomas ir baisus.
Taigi kas dar?
Bauginimas masinio naikinimo ginklų panaudojimu.
Kryptingos informacinės ir propagandinės atakos.
Keliama sumaištis užpultoje šalyje ir aplink ją – dėl sugriauto žmonių gyvenimo ir pabėgėlių srauto.
Užpultą valstybę remiančių ir palaikančių valstybių ekonominis sekinimas. Juk teikiama parama ginkluote ir lėšomis daug kainuoja.
Viešai skleidžiamas melas – apie įvykius, patirtus nuostolius, aukas, jų kiekius, apie kaltininkus. Kad būtų įdiegta mintis, jog niekuo negalima pasitikėti.
Pasaulio valstybių vadovų santykių jaukimas, tarptautinių organizacijų ir susivienijimų provokavimas.
Taigi ne tik tie vaizdai, kurie šiurpina žiūrinčius į ekraną.
Bet ir veiksmų visumos branduolinė reakcija, kelianti sumaištį ir skleidžianti apokaliptinį nerimą.

2022.III.3


Ochrana
Sapnavau, kad rašau raštą krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui:
Raportuoju. Mano karinė specialybė buvo objektų apsauga. Žinau ir prisimenu, kaip ką ginti ir saugoti.
Taigi objektas – keturių aukštų gyvenamasis namas Vilniuje, Mildos gatvėje. Objektui saugoti reikia dviejų kulkosvaidžių antro aukšto balkonuose. Tuose, kurie gatvės pusėn. Dviejų automatų trečio aukšto balkonuose kitoje – šlaito pusėje.
Ant stogo. Reikia stebėjimo bokštelio ir vieno priešlėktuvinės gynybos komplekso „Stinger“. Atsižvelgiant į tai, kad virš namo eina lėktuvų kilimo ir nusileidimo trasa.
Taip pat reikėtų specialių plėvių rūsio patalpos langams užsandarinti.
Ypatumai. Šiaurės vakarų kryptimi už 0,5 km Lietuvos karo akademijos pastatų kompleksas; vakarų kryptimi už 0,4 km Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Jeigu nesisektų, – Antakalnio ir Saulės kapinės čia pat.

2022.III.4


Tankai
Ką JIE čia kalba apie tankus, – kad juos valdyti reikia ilgiausių mokymų.
Kas yra tankas? Vikšrai, šarvai, variklis, patranka, kulkosvaidis, na, taip, dabar ir elektronika.
Išmokti galima per kelias dienas. Juk mokytųsi ne tie, kurie nieko neišmano.
Čia tik atsikalbinėjimai, kad neduotų.
Vokiečiai sako, kad duos, jei pirmiau duos amerikiečiai. Bijo Putino. Bijo. Kas pirmas duos, tas, atseit, pirmas ir sulauks smūgio. Tai tiek čia politikos. O ukrainiečiai tegul toliau sau žūva. Tarptautinių pasitarimų ekranuose – kostiumai, kaklaraiščiai, apsikabinimai, šypsenos. Visi protingi, santūrūs, pritvinkę argumentų.

2023.I.21


Politinė grimasa
1988 metais „Vagos“ leidykla išleido dviejų tomų ukrainiečių poezijos antologiją. Dabar prireikė kai ką pažiūrėti. Ir ką iš karto pamačiau? Antologijos pavadinimą. „Putinų šalis“. Čia tai bent! Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą kontekste.
Ką atsikvošėjęs daro literatūros kritikas? Pradeda knebinėtis. Gal antologijoje yra taip pavadintas eilėraštis? Nėra. Pačių putinų (kalynų), kaip ir ukrainiečių dainose, tikrai netrūksta, galima minėti, pavyzdžiui, Bogdano-Igorio Antoničiaus, Volodimiro Kolomijeco ir kitų eilėraščius, bet „Putinų šalies“ nėra. Tai pavadinimą bus pasiūlę antologijos sudarytojai – Dmitro Čerednyčenka ir Mykolas Karčiauskas? Abu Lietuvos patriotai, abiejų jau negalime paklausti, mirę. Miręs ir knygos redaktorius Henrikas Bakanas. Paklausiau ukrainiečių kalbą mokančio ir jų poeziją išmanančio Vytauto Dekšnio, ar tas posakis gali turėti kokią nors poetinę „mitologiją“, taip būna. Sakė, kad ne.
Tai bus buvusi kokio nors eilėraščio eilutė arba sudarytojų fantazija.
Ir štai dabar – politinė grimasa.
Šalis, kuri Putiną įveiks, o kalynomis toliau gėrėsis.

2022.III.23


Jis žino
Publikacija „Penktoji kolona – po demokratijos šydu“. Žurnalas „Savaitė“, 2022 03 17. Publikacijos autorė (apie viską kalbama karo Ukrainoje kontekste) Teodora Rašimaitė pašnekovo klausia: „Kuo skiriasi valdžios kritika nuo valstybei priešiškos veiklos?“ Tinklaraštininkas, knygos „Kaip nugalėti propagandą“ autorius Ričardas Savukynas atsako: „Svarbiausias skirtumas – visiškai paprastas: ta kritika – tiesa ar melas?“ Ir t. t.
Tai mat. Viskas paprasta. Čia tiesa, čia melas. R. Savukynas šypsosi nuotraukoje. Jis žino. Kur tiesa, kur melas. Skelbia „Savaitės“ skaitytojams 198 000 egzempliorių tiražu.

2022.III.23


Per sunki mintis
Kai prasidėjo karas Ukrainoje, negalėjau rasti sau vietos. Nei dieną, nei naktį.
Trečią dieną akys sustojo prie dėžutės, į kurią metu lapelius su visokiais savo užrašais. Guriniais, kaip esu juos pavadinęs.
Pradėjau juos skaitinėti, galvoti, ar išeitų knyga, ką būtų verta į ją dėti, kokia seka tuos užrašus rikiuoti. Prireikė tikrintis datas, realijas, nuorodas. Taip atsirado užsiėmimas, nereikalaujantis ypatingo kūrybinio nusiteikimo, bet reikalaujantis laiko, susikaupimo, apsisprendimų.
Tokia beveik mechaniška veikla, rutinos regimybė padeda kurį laiką užsimiršti ir slopina nerimą. Iki naujos žinių laidos.
Ir iki slegiančios minties, dėl ko tu tą viską darai.

2022.III.25


Nugalėtoja
Tauta visada Nugalėtoja, savo laimėjimus vainikuojantis skurdu, netekčių apraudojimais ir pergalės himnais. День Победы!
Борьба за мир.
Tiesą sakant, absurdiškai skamba.
Dar ir dviprasmiška. Kas čia
мир?

2022 balandis


Iš gyvenimo dievų
Eidami M. K. Paco gatve Vilniuje matytumėt ilgą aptrupėjusią plytų tvorą. Į tą tvorą įsikerta vartai, kairėje jų pusėje lentelė su užrašu „Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos“.
Matau, kad prie vartų artėja ir įvažiuoja juodas blizgantis automobilis BMW. Mašinos skydelyje, kuriame paprastai matome numerį – tris raides ir tiek pat skaičių, tėra trys didelės raidės: BOG.

2022.V.12


Išdavė
Birutė Burauskaitė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė, kai jos šio to klausinėjau apie pokario procesus Lietuvoje, be kita ko pasakė, kas tada darbavosi gana profesionaliai. Tai kėgėbistai. Ir paaiškino: KGB struktūroje nebuvo korupcijos. Netikėtas vertinimas. Keliantis minčių.
Vladimiras Putinas atėjo į valdžią iš KGB. Metams bėgant korumpavosi kaip reikiant ir sudarė sąlygas valdžios viršūnių korupcijai skleistis, naudojosi ja.
Taigi išdavė struktūrą, iš kurios atėjo.

2022.V.15


Vytis
Vytis (Lukiškių aikštėje) nebūtinai skulptūra. Gali būti vaizdo projekcija. Panaudojant moderniausias technologijas (mūsiškiai lazerių talentai).
Vertas dėmesio Vyčio atvaizdas būtų M. K. Čiurlionio. Iš paveikslo „Miestas. Preliudas“ (1908–1909). Čiurlionio, šiaip ar taip.

2022


Dar apie Lukiškių aikštę
Jeigu manęs kas nors būtų paklausęs… Ką mes, nesiginčydami, pripažįstame Lietuvos genijumi? Čiurlionį. Jis yra užrašęs, harmonizavęs, be kitų senų tautos dainų, ir šitokią:

Beauštanti aušrelė.
Betekanti saulelė.

Būčiau sakęs: tą vaizdą, tuos žodžius, tą muziką atiduoti į skulptoriaus, architekto, muziko ir šviesų instaliatoriaus rankas. Būtų čia ir tautosaka, ir „Aušra“, ir Kristijonas Donelaitis, ir „saulė Lietuvos“, ir tekėjimo, Vilties melodija.
Galėtų ne stūksoti, o būti, šviesti, skambėti.

2022

Valentinas Sventickas. Iš Justino Marcinkevičiaus jaunų dienų

2024 m. Nr. 2 / Skaitau jauno Justino Marcinkevičiaus laiškus (nuo 1949 09 11, daugiausiai iki 1953 m.), mokyklos metų dienoraštį (nuo 1947 06 16 iki gruodžio 7 d.), gimnazisto ir studento eiliavimus (nuo 1946 10 11 iki 1951 03 27).

Jūratė Sprindytė. Fundamentas ir fragmentas

2023 m. Nr. 11 / Apžvalgoje aptariamos šios knygos: Valentino Sventicko „Guriniai“, Jurgos Tumasonytės „Naujagimiai“ ir Danutės Kalinauskaitės „Baltieji prieš juoduosius“.

Elena Baliutytė. Knyga apie Dalią Grinkevičiūtę

2023 m. Nr. 8–9 / Valentinas Sventickas. Dalios Grinkevičiūtės dalia. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022. – 160 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Valentinas Sventickas. Skleidęs išmintį

2023 m. Nr. 2 / In memoriam Grigorijus Kanovičius (1929 06 18–2023 01 20) / Didelis, reikšmingas, žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir plačiame pasaulyje, nes verstas į daugybę kalbų.

Valentinas Sventickas. Ir dar

2022 m. Nr. 1 / 2018 metais išleista mano knyga buvo pavadinta „Dar gurinių“. Jos pratarmėje paaiškinau, kad guriniais vadinu savaime atsirandančius trumpus užrašus. Sugalvojęs šios publikacijos antraštę, pamaniau…

Valentinas Sventickas. In fine

2021 m. Nr. 11 / Leonardas Gutauskas 1938 11 06–2021 09 25 / Rašau šiuos atsisveikinimo žodžius Mardasavo kaime, jis Varėnos rajone. Kaime, kuriame Leonardas Gutauskas su žmona Loreta daug metų vasaromis gyveno.

Valentinas Sventickas. Apie lapų kritimą

2021 m. Nr. 3 / Tarp popierių, kuriuos pasiėmiau išeidamas iš darbo „Vagos“ leidykloje, radau kai ką apie Juozo Apučio apysakos „Prieš lapų kritimą“ parengimą spaudai. Tai vienas reikšmingųjų J. Apučio kūrinių. Paties datuotas 1972–1976 m.

Valentinas Sventickas. Prozos ženklai Dalios Grinkevičiūtės kūryboje

2021 m. Nr. 2 / Iš tremties literatūros rašytojos Dalios Grinkevičiūtės kūrybos šiame straipsnyje daugiausiai remiamasi „Atsiminimais“ vadinamu tekstu. Jis parašytas apie 1950 m., kai autorė, kartu su motina pabėgusi iš tremties, slapstėsi Kaune.

Valentinas Sventickas. Vietoj straipsnio

2019 m. Nr. 10 / Juozo Baltušio knygą „Vietoj dienoraščio. 1970–1975“ literatūros kritikas skaitė nepaleisdamas iš rankų pieštuko ir vis ką nors užsirašydavo. Taip atsirado šis užrašų vėrinys.

Valentinas Sventickas. Mieželaitis pagal Baliutytę ir Kusturicą

2019 m. Nr. 4 / Elena Baliutytė-Riliškienė. Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. – 350 p. Knygos dailininkas – Rokas Gelažius.

Trečias brolis: atsiminimai apie Joną Strielkūną

2019 m. Nr. 3 / Ištrauka iš knygos knyga „Trečias brolis“, kurioje pateikti J. Strielkūno jaunystės dienoraščių fragmentai, keletas laiškų, nuotraukos.

Viktorija Daujotytė. Savaime, bet juk ne tik

2018 m. Nr. 10 / Valentinas Sventickas. Dar gurinių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 397 p.