Charles Bukowski. Eilėraščiai

2013 m. Nr. 1

Iš anglų k. vertė Andrius Patiomkinas

Charlesas Bukowskis (1920–1994) – amerikiečių poetas ir prozininkas, rašęs, jo paties teigimu, „palaužtiesiems, išprotėjusiems ir prakeiktiesiems“. Tamsiąją gyvenimo pusę – skurdą, išnaudojimą, susvetimėjimą, girtuoklystę, paleistuvystę, vaikystės traumas – be pagražinimų, tačiau ir su humoru aprašinėjęs Ch. Bukowskis kūrybinio kelio pradžioje literatūrinės spaudos ir leidyklų buvo ignoruojamas, bet vėliau sulaukė kultinio populiarumo ir daugybės epigonų. Sukūrė scenarijų pusiau autobiografiniam vaidybiniam filmui „Baro musė“ (1987), kuriame jį patį įkūnijo aktorius Mickey Rourke’as. Iki mirties spėjo išleisti beveik penkias dešimtis knygų. Beje, neoficialiais JAV knygynų duomenimis, būtent Ch. Bukowskio knygų šioje šalyje pavagiama daugiausia.

mano senis

kai man buvo 16
depresijos metais
namo pareidavau girtas
ir mano visi drabužiai –
trumpikės, marškiniai, kojinės –
lagaminas ir apsakymų
puslapiai
voliodavosi išsvaidyti
pievutėje palei namus
ir gatvėje.

motina laukdavo
už medžio:
„Henri, Henri, neik
vidun… jis
užmuš tave, jis skaitė
tavo apsakymus…“
„aš galiu nutarkuoti jam
subinę…“
„Henri, prašau, susirink
šituos… ir
susirask kambarį.“

bet jam buvo neramu
kad galiu
nebaigti vidurinės
taigi aš vėl
sugrįždavau.

vieną vakarą jis įsliūkino
su vienu iš
mano apsakymų
(kurių aš jam niekada
nerodydavau)
ir tarė: „čia
puikus apsakymas.“
„okei“, – atsakiau, o jis man padavė lapus
ir aš jį perskaičiau.
tai buvo istorija apie
turtuolį
kuris susikivirčijo su
žmona ir išėjo
vėlai vakare į miestą
išgerti kavos
ir stebėjo
padavėją, šaukštus
šakutes, druskines, pipirines
neoninę iškabą
vitrinoje
o paskui pasuko atgal
į savo arklidę
aplankyti ir patapšnoti
mėgstamiausio arklio
kuris tada
įspyrė jam į galvą
ir užmušė.

kažkodėl
ta istorija jam
pasirodė prasminga
nors
ją rašydamas
neturėjau supratimo
apie ką
rašau.

taigi aš pasakiau jam:
„okei, seni, gali turėt
tą apsakymą.“

ir jis, pasiėmęs lapus
išėjo
ir uždarė duris.
man rodos, niekada
nebuvome
labiau suartėję.

1977

labai savotiškas atvejis

ta moteris anam baro gale nenuleidžia nuo manęs
akių; aš nulenkiu galvą, nusuku žvilgsnį, prisidegu
cigaretę, vėl žvilgteliu: ji tebespokso į mane
žaviai apsitaisiusi, o ir pati, hm, gali
sakyti, graži.
jos akys įsisiurbia į manąsias; aš
pakylėtas ir sudirgęs, tada
ji atsistoja, pasuka į moterų tualetą:
koks užpakalis!
koks grakštumas!
tai bent gazelė!

žvilgteliu į savo fizionomiją baro veidrodyje, nusuku
akis.

ji sugrįžta; tada prieina barmenas: „šlakelis
nuo tos moters anam baro gale.“

dėkodamas linkteliu jai, pakeliu stikliuką, nusišypsau,
išlenkiu.

ji vėl žiūri, koks keistas ir malo-
nus patyrimas.

žvelgiu prieš save, tyrinėju savo plaštakas – visai
nieko, kaip plaštakos.

tuomet ūmai dingteli:
ji mane su kažkuo
sumaišė.

nusiropščiu nuo kėdės ir kėblinu link išėjimo,
o tada – į naktį; pereinu bulvaru
pusę kvartalo, užsimanau rūkyt, išsitraukiu
iš apsiausto kišenės cigarečių pakelį ir smalsiai
sužiūru į jų pavadinimą (tokių aš tikrai
nepirkau): MIRTIS, ten
parašyta.

nusikeikiu, tėškiu pakelį į gatvę ir traukiu link
kito baro: nuo pat pradžių žinojau: ten buvo
kekšė.

1989

komentarai apie naujausią mano eilių knygą:

geresnė už visas ankstesnes.
parsidavei.
užknisi.
mano motina tavęs nekenčia.
tu turtingas.
tu geriausias anglakalbis rašytojas.
galiu tave aplankyti?
aš rašau taip kaip tu, tik geriau.
kodėl važinėji BMW?
kodėl nesurengi daugiau literatūrinių vakarų?
pažįsti Alleną Ginsbergą?
ką manai apie Henry Millerį?
gal parašytum pratarmę kitai mano knygai?
pridedu Céline’o nuotrauką.
pridedu senelio kišeninį laikrodį.
pridedamą palaidinę numezgė mano žmona bavarietišku stiliumi.
gėrei su Mickey Rourke’u?
esu 19 metų mergina, ir aš atvažiuosiu sutvarkyti tavo namų.
tu esi bjaurus šunsnukis, jei aiškini žmonėms, kad Shakespeare’as nepaskaitomas.
ką manai apie Normaną Mailerį?
kodėl niekini Hemingway’ų?
kodėl nusirašinėji nuo Hemingway’aus?
ko kimbi prie Tolstojaus?
dabar aš sėdžiu, bet kai išeisiu, būtinai atvažiuosiu pas tave.
man atrodo, tu paskutinis šūdžius.
tu išgelbėjai mano sumautą gyvenimą.
kodėl nekenti moterų?
aš tave myliu.
skaitau tavo eilėraščius baliuose.
ar visa tai tau iš tikro nutiko?
kodėl tu geri?
mačiau tave žirgų lenktynėse, bet netrukdžiau.
norėčiau atnaujinti mūsų santykius.
tu tikrai išbūni visą naktį nesmigęs?
aš išgerčiau daugiau už tave.
šitą tu nusirašei nuo Sherwoodo Andersono.
buvau kada sutikęs Ezrą?
esu vieniša ir kiekvieną naktį galvoju apie tave.
ką, po velnių, tu įsivaizduoji mulkinąs?
mano papai ne kažin kokie, bet kojos klasiškos.
dėjau ant tavęs.
mano žmona tavęs nekenčia.
gal galėtumėte perskaityti pridėtus eilėraščius ir pakomentuoti?
aš paskelbsiu visus laiškus, kuriuos man rašei.
nieko tu neišdursi, nususęs smaukaliau.