S. Eimutis. Poetinis Druskininkų ruduo

1993 m. Nr. 12

Spalio 15–16 d. keturios dešimtys poetų ir literatūros tyrinėtojų susirinko į poetinį Druskininkų rudenį. Šių susitikimų rengėjai – lietuvių PEN centras su prezidentu K. Plateliu priešakyje ir Druskininkų kultūros centras. Atvyko latvių pertai K. Skujeniekas, U. Berzinis. P. Cedrinis; jie surengė atskirą kūrybos vakarą (talkinant skaitymų vedėjui K. Nastopkai ir mūsų poetams vertėjams). K. Skujeniekas, poetas, lietuvių liaudies dainų ir poezijos vertėjas, šiemet pelnė Jotvingių premiją „už baltiškos dvasios atšvaitus poezijoje“. Šią premiją S. Geda ir K. Platelis įteikė lietuvių poetų skaitymų vakare, kuriame skambėjo A. Baltakio, J. Jekentaitės, A. Marčėno, R. Daugirdo, J. Strielkūno, R. Rastausko balsai.

Pavyko konferencija „Poezija ir laikas“, kurioje pranešimus skaitė S. Geda, S. Žukas, M. Jonaitis, V. Šiukščius, kalbėjo poetai. Erdvi tema teikė galimybę gretinti pokarinio laiko skirtingų poetų kūrybą, vertinti ideologijos ir poezijos sandūras, aiškintis elitinės poezijos sąvoką (kalbėta apie jos sąlygiškumą šiandien), kartų santykius ir kūrėjo savijautą rinkos pasaulyje. Šiame ir kituose pokalbiuose derėjo kategoriški ir tolerantiški balsai. Sutarta kasmet kviestis latvių poetus, taigi šis renginys tampa svarbiu kaimyninių tautų bendravimo židiniu.

K. Plateliui pasisekė suderinti renginio rimtį ir žaismę. Ant Liškiavos piliakalnio (herojinės poezijos rytmetys) dramatiškos ir ironiškos intonacijos keitė viena kitą. Nuotaikinga vakarinių skaitymų atmosfera „Aido“ kavinėje nenustelbė vertybių pojūčio – išryškėjo savitesnių jaunų poetų balsai. Meilės lyrikai buvo skirtas paskutinis vakaras, kai dalyviai buvo persisunkę jau ne tik literatūra, tad nestigo bravūros ir erotinės poezijos pokštų. Anoniminių eilėraščių konkursą laimėjo K. Platelis ir A. Šlepikas. Poetai galėjo pasigėrėti savo portretiniais atvaizdais – renginių metu juos nupiešė Druskininkų dailininkai ir eksponavo Mažojoje dailės galerijoje, kurioje taip pat įvyko linksma jausmingos saviraiškos popietė.

Poetinio Druskininkų rudens skaitymai nesutraukia didesnių publikos būrių. Didžia dalimi tai savo vertės pasitikrinimo arena kolegų rate, intymi cechinių pokalbių, improvizacijų terpė, turinti savų pranašumų.

Renginį rėmė Jaunųjų verslininkų sąjunga, Kultūros ir švietimo ministerija, Druskininkų savivaldybė.

Benediktas Januševičius. Ar japonai haiku rašo prasčiau?

2009 m. Nr. 11 / Jaunųjų poezijos skaitymai – vakare. Gana ramūs, kaip ir visas festivalis. Daugybę metų jaunųjų poezijos skaitymai buvo tik kliuvinys audringiems poetų pobūviams kavinėje „Širdelė“. Pagaliau šie skaitymai surado padorią erdvę ir formą.

Regimantas Tamošaitis. Poetinis Druskininkų ruduo–2002

2002 m. Nr. 11 / Poetinis Druskininkų ruduo – lyg kelių dienų poezijos atlaidai, kai žodžio meno maldininkai keliauja Kalvarijų keliais iš Vilniaus į gydyklų miestą ir iš ten grįžta atgal į centrą, susijungę žodžio misterijoje ir pranešę apie save pasauliui.

Rimvydas Stankevičius. Poetinis Druskininkų ruduo

1995 m. Nr. 12 / Vėl Poetinis Druskininkų ruduo, vėl visi drauge – kas iš Australijos, kas Iš Amerikos, kas iš Lenkijos, kas iš tolimosios Latvijos, o kas net iš paties gūdžiojo girių bei pelkių krašto – Lietuvos..

Juozas Aputis. Poezijos rudens metaforos

1994 m. Nr. 12 / Teisybė, kad prieš dešimtį ar mažiau metų poetui ar prozininkui „kontekstuoti“ dirva buvo lengvesnė, taip pat ir tiems, kurie prie valdžios lovio nesigrūdo. Žmonės laukdavo doro žodžio, kokio nors užslėpto konteksto…

Janina Riškutė. Poetinis Druskininkų ruduo’90

1991 m. Nr. 1 / Poezijos šventėje gimė vertingų pasiūlymų, vienas jų – leisti „elitinės“ poezijos almanachą, kur būtų publikuojama gera poezija, sudarant jai reikiamą kontekstą.