Rimvydas Stankevičius. Poetinis Druskininkų ruduo
1995 m. Nr. 12
Kitados Mikalojus Konstantinas Čiurlionis laiške broliui Povilui rašė: „…Lėksime lankyti vidurinės Amerikos, Meksikos, neįžengiamų Amazonės miškų. Misisipės krantų, po to – Australija, Ceilonas, Rytų Indija, Afrika, Egiptas, piramidės, sfinksai, palmės, kupranugariai, daktiliai, krokodilai, na o tada – Pariečė, Ratnyčia, Ratnyčėlė, Liamoriukas (Čiurlionių šeimos šunelis), ir vėl visi drauge.“
Šiemet, Čiurlionio metais, ši frazė pasiekė jautrias poetų ausis. Vėl Poetinis Druskininkų ruduo, vėl visi drauge – kas iš Australijos (A.Vesčiūnaitė), kas Iš Amerikos (K.Keblys, V.Bogutaitė, L.Sruoginytė), kas iš Lenkijos (M.NiemoJewskis ir M.Wieczorekas), kas iš tolimosios Latvijos (L.Briedis, M.Briedis, E.Raupas, L.Zolnerovičius), o kas net iš paties gūdžiojo girių bei pelkių krašto – Lietuvos…
Vos tik poetas šeimininkas, globėjas, rengėjas ir šiaip geras žmogus K.Platelis spėjo atidaryti renginį (t.y. kavinės „Aidas“ duris), kūrėjai tuoj puolė į vidų, atkuto ir kad ims diskutuoti apie metų knygas bei literatūros procesą… O kaipgi – buvo ir įvairiasvorių, įvairiaspalvių nuomonių, ir karštų ginčų, ir piktų replikų, ir padrikų, nieko nereiškiančių garsų bei žodžių. Tačiau išvada padaryta vienbalsiai – literatūros procesas tebevyksta. Na o iš metų knygų kaip sunkioji artilerija išskirtos S.Parulskio „Mirusiųjų“, K.Platelio „Prakalbos upei“ bei A. Marčėno „Metai be žiogo“.
Toliau – poezija. Vakaras „Žodžiai iš Lietuvos ir pasaulio“ priklausė svečiams. Eilėraščiai buvo skaitomi anglų, rusų, latvių, rumunų kalbomis. Vieni klausytojai apsimetė, kad viską kuo puikiausiai supranta, kiti tiesiog žavėjosi žodžio muzika, treti lengviau atsikvėpė, kai skaityti ėmė Lietuvai atstovavę N.Abrutytė ir S.Jonauskas.
Naktinių poezijos skaitymų „Jaunųjų poezija“ niekas nė nebandė klausytis (turbūt viskas buvo žinoma iš anksto). Salė (kavinė) kiek pritilo, kai į sceną ėmė veržtis ir taip ilgai klausytojų vietose ištvėrę „Jaunieji“ A.Marčėnas, L.Jakimavičius ir kt.
Jau pirmąją renginio dieną K.Keblys pareiškė, kad visa, kas gyva lietuvių literatūroje, vyksta „čia ir dabar“ (t.y. Poetiniame Druskininkų rudenyje). Kitą dieną vykusi lietuvių PEN centro spaudos konferencija vadinosi „Knygų leidyba šiandien“. Dalyviai nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausybę deklaracija apie dabartinę knygų leidybos būklę. Gal kartais žodis taps kūnu?
Po „Įžąngos“ grupės akcijos, kurios nenorėčiau priskirti nei prie poezijos, nei prie pokalbių apie ją, buvo pristatomos metų knygos. Dalyvavo autoriai bei leidėjai (Rašytojų sąjungos leidykla, „Vaga“, „Skomantas“).
Na ir pagaliau pati Druskininkų rudens kulminacija – laurai. Garbingiausios Lietuvoje Jotvingių premijos laureatu tapo Sigitas Parulskis. Tas pats Parulskis su Ramūnu Gerbutavičiumi ir Artūru Valioniu nuskynė ir anoniminio eilėraščio konkurso premijas (visi įvertinti antrąja). Eilėraščio, skirto M.K.Čiurlioniui, konkurso nugalėtojais tapo Vytautas P.Bložė (I vieta), Kornelijus Platelis (II vieta), trečiąja vieta pasidalijo Julija Jekentaitė, Irena Bitinaitė ir šių eilučių autorius.