literatūros žurnalas

Ramón Gómez de la Serna. Gregerijos

2017 m. Nr. 5–6

Iš ispanų k. vertė Simonas Bernotas

Ramónas Gómezas de la Serna (1888–1963) – ispanų rašytojas ir žurnalistas, viena esminių avangardo figūrų. Daugiau nei šimto įvairių žanrų (romanų, novelių, apsakymų, straipsnių, pjesių ir gregerijų) knygų autorius. Naujo literatūrinio žanro (gregerijos) sukūrėjas. Gregeriją pats autorius apibūdino formule „metafora + humoras“. Gregerijos yra trumpi pasakymai, dažniausiai susidedantys iš vieno sakinio, kuriuose autorius savitai išreiškia filosofinę, poetinę ar humoristinę mintį. Gregerijos yra artimos aforizmams.

 

 

► Mėnulis yra nakties iliuminatorius.

► Laboratorijos triušiai kuždasi: „Jie nedrįstų mums to daryti, jei būtume lokiai.“

► Niekad nesupratau, ar gaidžio skiauterė yra karaliaus karūna, ar tarno kepurė.

► Išradus kiną, fotografijose sustingę debesys pradėjo plaukti.

► Mus kanda šunų lojimas.

► Kai mėnulis nusileidžia prie pat horizonto, niekas nežino, ar jis nukris skaičiumi, ar herbu.

► Visa jūra nori išsigelbėti viena plūduriuojančia lenta.

► Bučinys niekada nebūna vienaskaitinis.

► Pasaulio žemėlapis mums pateikia pasaulį kaip du keptus kiaušinius.

► Jis buvo toks prastas gitaristas, kad jo gitara pabėgo su kitu.

► Lietus yra liūdnas, nes jis primena mums laikus, kai buvome žuvimis.

► Nuobodžiavimas – mirties bučiavimas.

► Tuščias butelis padidina vienišumą.

► Bučinys yra nemirtingumo alkis.

► Meilei iš pirmo žvilgsnio nereikia akinių.

► Ateitis: praeities plagiatas.

► Spausdinimo mašinėlė: raidžių amfiteatras.

► Kelias yra begalvė gyvatė.

► Upė plauna kraštovaizdžio pėdas.

► Nėra nieko tuštesnio už sausą baseiną.

► Dryžuotos žuvys atrodo lyg pabėgusios nuo grotelių.

► Lietus mano, kad skėčiai yra spausdinimo mašinėlės.

► Teptukai kutena drobes. Leonardo teptukas privertė amžinai šypsotis Moną Lizą.

► Kai žiovaujame priešais veidrodį, praryjame save.

► Baimės akys kaip juodos slyvos.

► Svarbiausia gyvenime yra nemirti.

► Spyna: durų širdis.

► Mėnulis yra žlugęs metaforų bankas.

► Paplūdimiuose vaikai atrodo lyg vėžliai be kiauto.

► Poezija pralaužia stogą, kad išvystume dangų.

► Praeitis norėjo būti ateitimi, bet per anksti atėjo į pasaulį.

► Kai vėjas praranda kantrybę, griebia kibirą ir sviedžia jį tolyn.

► Haiku yra poetinė telegrama.

► Ledas miega viskio taurėje kaip krištolinis avies varpelis.

► Kastuvas yra ištikimiausias žmogaus draugas: pirma smėlio dėžėje, galiausiai kapo duobėje.

► Demonas yra niekas kitas kaip protingiausia beždžionė.

► Visi brangakmeniai paraudo. Jie pamatė komunistą!

► Nostalgija: prisiminimų neuralgija.

► Mikrobų ant banknoto yra daugiau nei dolerių banke.

► Veidrodžio gelmėje yra pritūpęs fotografas.

► Traukinys – peizažo petarda.

► Kiekvieną šeštadienį Dantė eidavo į kirpyklą apkarpyti savo laurų.

► Javų plaukai kutena vėją.

► Sakalai yra dangaus medžiokliniai šunys.

► Lėktuvų variklių galingumas turėtų būti matuojamas ne arklio, o hipogrifo galiomis.

► Knyga – gelbėjimosi liemenė nuo vienatvės.

► Didžiausias pasaulyje skausmas yra dramblio ilčių skausmas.

► Sidras norėtų būti šampanu, tačiau negali, nes nebuvo iškeliavęs į užsienį.

► Piramidės yra dykumos kupros.

► Šluota šoka rytinį valsą.

► H yra abėcėlės kopėčios.

► Tarp geležinkelio bėgių auga savižudės gėlės.

► Vanduo kriokliu paleidžia plaukus.

► Kregždės – paukščiai, apsirengę pagal etiketą.

► Razinos yra aštuoniasdešimtmetės vynuogės.

► Cigaras yra pagyvenusiųjų čiulptukas.

► Kai garsiakalbiai praneša, kad dingo vaikas, visada pagalvoju, kad tas vaikas esu aš.

► Rodeno Mąstytojas yra šachmatų žaidėjas, iš kurio atėmė stalą.

► Knarkimas yra garsus sapnų sriubos srėbimas.

► Esame savo svajų kankiniai.

► Beždžionės neplinka, nes nemąsto.

► Sapnas yra prarastų daiktų saugykla.

► Būdami viename upės krante, visados ilgimės kito kranto. Ši problema neišsprendžiamiausia pasaulyje, negelbsti netgi tiltas.

► Budelis lygus kanibalui: abu žudo, kad prasimaitintų.

► Knyga yra paukštis su daugiau nei šimtu sparnų skrydžiui.

► Rožės – poetai, svajoję būti rožėmis.

► Rašytojas pasensta, kai įtaria, kad tekstą, kurį rašo, jau yra parašęs anksčiau.

► Fortepijone paguldyta miega arfa.

► Opera yra melo tiesa, o kinas yra tiesos melas.

► Tango yra pilnas atsisveikinimų.

► Tik poetas turi mėnulio laikrodį.

► Poetas taip ilgai žiūrėjo į dangų, kad jam ant akies nusileido debesis.

► Pirmasis bučinys yra vagystė.

► Noras blogas tuo, kad išsipildo be įspėjimo.

► Bučinys yra tušti skliaustai.

► Kai rožė prasiskleidžia, ji pradeda diktuoti testamentą.

► Paguodžianti mintis: kirminas taip pat miršta.

► Griaučiai: langas, kurio visi stiklai išdužo.

► Mirtis paveldima.

► Upės nežino savo vardų.

► Upe plaukia nuskendę praeities veidrodžiai.

► Žvaigždės telegrafuoja drebulį.

► Aušra girdo gatves šimtmečių dulkėmis.

► Kirai gimsta iš nosinių, kuriomis uostuose išlydimi laivai.

► Kvepalai yra gėlių aidas.

► Benzinas yra civilizacijos smilkalai.

► Naktimis gatvės dvigubai platesnės nei dienomis.

► Čiaudulys yra tylos jaustukas.

► Svarbu ne tai, kad medžiotojas nušauna karvelį, o tai, kad nužudo skrydį.

► Vieną akimirką astronomas po savo milžinišku teleskopu tampa mikrobu – po jį stebinčio mėnulio mikroskopu.

► Žandenos: veido samanos.

► Kulkosvaidis skamba kaip mirties spausdinimo mašinėlė.

► Actas – bloga vyno nuotaika.

► Nekvepiančios gėlės yra nebylios gėlės.

► O yra pavalgiusi I.

► Vanduo neturi atminties: todėl toks švarus.

► Skruzdėlynas yra žemės mėšlungis.

► Socialistai yra tie, kurie težino tik tiek, kad yra socialistai.

► Vėjas į kampus kasosi nugarą.

► Iš sniego, krintančio į ežerus, gimsta gulbės.

Versta iš: Ramón Gómez de la Serna. Total de greguerías. Madrid: Aguilar, 1955

Ieva Rudžianskaitė. Mirties pasaka

2024 m. Nr. 7 / Simonas Bernotas. Pasakų parkas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023. – 88 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Gintarė Bernotienė. Kalbos šuorais, kalbos jaukumu

2023 m. Nr. 12 / Rubrikoje apžvelgiamos šios poezijos knygos: Vytauto V. Landsbergio „Dienanaktis“, Simono Bernoto „Pasakų parkas“ ir Aisčio Žekevičiaus „Atlaidžiai šypsosi bedugnė“.

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 7 / aš esu nors kartais norėčiau nebūti
juodas lokomotyvas priartėja arčiau
nei turėtų kartais ne viską prisimenu

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 4 / Išbraukti netvirtumą ir baimes
Įrašyti tą gražų pavidalą kuriuo vaidenaisi
Perrašyti baltas rankas ir plaukus
Pabraukti ten kur šilčiausia ten kur žvilgsnis subėga

Neringa Butnoriūtė. Pirmosios poezijos knygos: santūrūs analitikai, pasyvus įniršis ir hipsterės epas

2020 m. Nr. 1 / Recenzijoje aptariamos keturios 2019 m. išėjusios pirmosios poezijos knygos: Aisčio Žekevičiaus „Maratonas“, Simono Bernoto „Reivas“, Vaivos Grainytės „Gorilos archyvai“, Ievos Rudžianskaitės „Kita“.

Nicanor Parra. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 8–9 / Iš ispanų k. vertė Simonas Bernotas / Nicanoras Parra (1914–2018) – žymus čiliečių poetas, Cervanteso ir Pablo Nerudos premijų laureatas, keturis kartus pretendavęs į Nobelio premiją.

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 12 / Serialas. Ilgai jau užsitęsė o iš pradžių juk net nemanėm Kad patempsim iki antro sezono o dabar jau ruduo Na žinoma pavasaris vasara čia lengviausia toliau jau Vyksta sunkesnis išbandymas atsiranda…

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 1 / Simonas Bernotas gimė Kaune 1993 m. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja lietuvių filologiją ir ispanų kalbą. Eilėraščiai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“, „Poezijos pavasario“ ir „Slinkčių“ almanachuose.