Vitalija Maksvytė. Gimdyklos
2025 m. Nr. 4
I
ji sako: galėčiau gimdyti bet kur
kad ir koridoriuje
man nesvarbu
ir pagimdo
koridoriuje
švyti, laiminga
II
ji sako: šitas vaikas mane papjaus
nebegaliu kentėti jau dabar pjauna
kiek dar ilgai plėšys
gydytojas: sąrėmiai dar tik prasideda
tik centimetras
tai gal galit jūs mane jau dabar
pjauti
III
ji sako: man patinka
kai ant manęs rėkia
arba kai aš rėkiu ant kitų
kai prikaupiu erzulio
einu į prekybos centrus
ir ieškau ant ko išsilieti
prašau gydytojau be jokio švelnumo
gimdant
IV
ji sako: netekau pirmojo
dabar taip jautru kad negaliu
miegoti vaikščioti judėti esu
įsikūnijęs džiaugsmas ir baimė viename
manęs neklausančiame
kūne
ar galit padėti išsaugoti
ir nėra tokio pažado
V
ji sako: tiek ilgai laukėm
planavom ruošėmės o dabar
kai artėja nebežinau ar
noriu jau dabar nebegaliu
gerti kavos pykina nuo viso
to maisto kurį mėgau nemiegu
vartausi nuo šono ant
šono ir vis tiek negerai
ir dar tas bėgiojimas į wc
užknisa iki negalėjimo
galbūt aš tikrai egoistė
galbūt man nereikėjo
turėti vaikų
jis sako tuoj bus geriau
pagimdysim ir pasibaigs
о jei tik prasideda?
VI
ji sako: nežinau kaip
bus nežinau kas gims nežinau
kur gimdysime bet visu kūnu jaučiu
kad viskas bus gerai
kol mažylį gaivina
ji šypsosi su ta pačia
šviesa akyse
palieku abu miegančius
VII
ji sako: gimdyčiau ir gimdyčiau
visi tie nėštumai žindymai man
kaip oras reikalingi jaučiuosi
gyva reikalinga žydinti
jų rankutėmis jų kojytėmis
čiauškėjimu užpildau
visas tas nykias
valandas kurias
būčiau leidusi
ofisuose
prie popierių
spėju kad šis nėštumas
jai nebus paskutinis
VIII
ji sako: iš kur galėjome
žinoti kad bus taip greitai dar buvo likę
trys nėštumo mėnesiai visiškai
nepasiruošėm buvo baisu buvo
siaubinga buvo baisu kad tik
nieko jam nenutiktų
vežimėlį nusipirkom jau grįžę
teks švęsti gimtadienį
pavasarį nors jau buvome
suplanavę liepą
IX
ji sako: gydytojai kalbėjo kad
niekada negalėsiu turėti vaikų po
ano nėštumo nutraukimo lyg
tai kas pažeista ar sutraukyta
nesisaugojom
ir dabar štai dvynukai
X
ji sako: gydytojau man nepatinka
paleiskit taip neturėtumėte
daryti aš nieko čia nesuprantu
bet
jei nesuprantate ponia tai
ir tylėkite dar ne tokių
matėme visas sugebėjau
nutildyti
XI
ji sako: mamai buvo labai sunku mano
galva buvo didelė plėšė ją iš vidaus
teko kirpti siūti paskui vos išgelbėjo
gyvybę mama labai bijo kad
ir mano bus taip pat juo labiau
kad mano vyras tikrai stambus
kartais pagalvoju apie
savo laidotuves
kaip paleisti istorijas kurios nėra mūsų
klausiu ji purto galvą pilnos akys
ašarų padarysiu viską dėl savo
vaiko net jei ir mirsiu
kad tik jis
gyventų
nuo čia sakau ir
pradėkime
XII
gimdyklų durys atveria ir uždaro
gyvenimo istorijas padovanoja naują gyvybę
kartais ją atima kartais už šių durų tampama labiau savimi
o kartais savastis nuo savęs dar labiau
pasislepia užsirakindama lengvai nenuplėšiamu
narkozės ir nusijautrinimo sluoksniu
į gimdyklos erdvę su gimdyve
suplaukia visos jos šaknų patirtos sėkmės
ir nesėkmės motinų tetų ir močiučių pasakojimai
tėvų komentarai kaimynų patyčios arba
švelnumas ir palaikymas kartu
ateina ir visos kiaušialąstę apvaisinusio
vyro baimės net jei to vyro niekada
nesutikome ir nesutiksime net jei
nieko apie jį nežinojome jos sukasi
erdvėje ir aš galiu jausti jas pilvu
kartais reikia jas pažinti kad atrastum
seniai pamirštą raktą į tokį mylimą ir
jaukų gimdymą kartais jas reikia
mostu nuvyti tolyn nuo savęs
nuo gydytojų akušerių slaugytojų ir
pačių gimdyvių kad jos netaptų
ir mūsų baimėmis kad jos leistų
istorijai skleistis pačiai nedusindamos
jos iš praeities beatsivejančiais
dūlėsiais mama ir vaikas tėtis ir
vaikas mama ir mama tėtis ir tėtis
vaikas ir vaikas sukasi erdvėje gyvybės
siūlas vejasi į purų gyvasties kamuolį
kurio dalimi kiekvienas esame
gimdyklų durys paslepia mūsų žvėriškumą
nuo svetimų akių ir už jų mes kiekvienas
galime tapti truputį labiau žmonės