Benediktas Januševičius. Kelionė Poezijos pavasario traukiniu

2010 m. Nr. 7

Kaži kodėl nesinori vartoti populiariausio epiteto „poezijos pavasario paukš­tė“. Pamėginsiu išsiversti be jo. Jis gražus, tad nusipelnė pailsėti. Juolab kad pastaraisiais metais Poezijos pavasaris man primena kelionę traukiniu, o dau­gybė poezijos renginių – stoteles, didesnes ar mažesnes, ryškesnes ir blankesnes. Taigi Poezijos pavasaris – tai 15 dienų, 120 stočių ir stotelių kelionė, kurioje kas­dien keičiasi pakeleiviai, pokalbių temos, mezgasi naujos pažintys ar atgaivi­namos senos, keičiasi žiūrovai, klausytojai, skaitytojai, skaitovai, poetai, eiliuo­tojai, erdvės, peizažas, tačiau niekada nepritrūksta poezijos. Kasmet pasibaigus festivaliui mano galvoje lieka margaspalvis prisiminimų kaleidoskopas ir skaus­mas, kaip visa tai aprašyti.

Poezijos pavasario traukinys, kelionę pradėjęs gegužės 16 d. Taikomosios dai­lės muziejuje, paskutinius keleivius išlaipino Vilniaus universiteto M. K. Sar­bievijaus kiemely gegužės 30-ąją.

Gegužės 16-oji. Atidarymas svajingu pavadinimu „Iš praeities vaizdinių ir ateities svajonių“ sukvietė ryškesnius ar net ryškiausius šiandienos lietuvių poetus. Tokiame renginy perverčiami svarbiausi festivalio puslapiai, atkreipia­mas dėmesys į plunksnos didmeistrius-laureatus (Henriką Algį Čigriejų, Mar­celijų Martinaitį, Daivą Čepauskaitę), Nacionalinės premijos pelnytojus (Ra­mutę Skučaitę, Kornelijų Platelį) – ir jų kūrinius. Valentinas Sventickas skelbė, kad „lietuvių poezija dabar tikrai yra laisva. Ji gali neprisiimti jokios misijos. Ji gali kalbėti vienam žmogui. Gali tikėti, kad prabyla burtažodžiais…“ Burtažo­džiais prabilo Rimvydas Stankevičius, pernykštis festivalio laureatas. Be abejo, pasirodė ir Zita Mažeikaitė, šių metų festivalio laureatė, apdovanota dar ir Sa­lomėjos Neries premija. Ne paslaptis, kad jos išrinkimas Poezijos pavasario lau­reate buvo visiškai netikėtas. Ji nurungė Sigitą Parulskį, Valdą Gedgaudą ir Gasparą Aleksą.

Tarp dalyvių, deja, neišvydome Jono Strielkūno. J. Strielkūnas išėjo prieš pat Poezijos pavasarį – gegužės 9-ąją. Poeto žodžiais prabilo Olita Dautartaitė.

Man šiek tiek gaila, kad Poezijos pavasaris nebepradedamas VU Botanikos sode. Čia atidarymas būdavo kur kas atviresnis, gyvesnis, pavasariškesnis.

Gegužės 17-oji. Svečias iš Baltarusijos, keisčiausių poezijos žanrų išradėjas Alesis Razanovas, vertėja Alma Lapinskienė, poetai Petras Panavas, pilnomis pokštų kišenėmis, Emilija Liegutė, nešina dzūkiškais žodžiais ir dainomis, skaitovas Juozas Šalkauskas, Erika Drungytė, pelniusi PP prizą už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, – su tokia kompanija teko ropštis į Alytaus piliakalnį, kurio papėdėje poetus aistringai sveikino pavasario varlės ir kurio viršūnėje nerimavo taikos balandžiai.

Skubu pranešti, kad Alytuje Anzelmo Matučio muziejus tebėra, nors galėjo jau ir nebūti.

Gegužės 18-oji. Akivaizdu, kad krizė nėra visagalė, nes neįveikė ir Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus muziejaus Naisiuose, kur kasmet teikiama premija už ge­riausią poetinį debiutą, tiksliau, pirmąjį poezijos rinkinį. Nors ir apstumdytas, muziejus tikrai tebestovi dar vis, pats mačiau. Ir renginys toks pat iškilmingas kaip pernai, ir laurų nepagailėta, ir laureato knygą vėl išleido „Nemunas“. Vis­kas gražu po senovei, naujas – tik laureatas Vytautas Stankus. Netolimoje atei­ty jo laukia dar vienas prizas – vakaronės „Eilėraščiai prie laužo“. Iki šiol niekad nesusimąsčiau, kokia sunki, net nepakeliama našta – būti laureatu: suriša juos­tomis, prismaugia vainikais, kastuvą į rankas – sodink ąžuolą! Jeigu ateity esate numatęs tapti laureatu – mankštinkitės!

Gegužės 20–21 d. Kartu su aktore Dalia Rasa Jankauskaite, Jonu Kali­nausku, Arnu Ališausku atsidūriau Kaliningrade. Beje, nuvykome ir sugrįžome traukiniu. Laimingai. Dienomis klajojome po Kaliningradą, vakarais – skaitėme kas ką atsivežę. Pirmą vakarą – lietuviškai – Lietuvos Respublikos Generali­niame konsulate, antrąjį – rusiškai – Kaliningrado centrinėje Antono Čechovo bibliotekoje. Tiesa, D. Jankauskaitei teko didesnis krūvis – glėbį M. Cvetajevos kūrinių ji pažėrė Rusijos valstybinio Immanuelio Kanto universiteto dėstytojams ir studentams. Nuoširdžiausiai dėkoju už rūpestį Kaliningrade dirbančiai Violetai Lopetienei!

Gegužės 23, Vilnius. Pavasaris Literatų gatvėje. Renginys triukšmingas ir mišrus lyg turgus. Ko gero, tokią nuotaiką rengėjams kyštelėjo pačios plytelės. Tik įžengus į Literatų gatvę, matyti dailininkas Redas Diržys, skobiantis Justino Marcinkevičiaus portretą. Prisipažinsiu, dar neregėjau, kaip šis kūrinys atrodo užbaigtas. Daugybė publikos, šurmulys, naujos plytelės, vadinamosios dedikaci­jos, dabar jų skaičius – 173… Netrunku pastebėti, kad naujesnės dedikacijos skirtos ne tik rašytojams arba rašytojo sąvoka imta suprasti plačiau. Renginio pradžioje atidengiama dedikacija keliautojui Matui Šalčiui, netrukus – keistokas Juliaus Žėko džiazas pramaišiui su Vaido Lengvino dainuojamąja poezija ir „Kinesferos“ spektakliu.

Tos pačios dienos vakarą – Vytauto Damaševičiaus rengiamas poezijos vaka­ras Žvėryne, Mildos skvere, šiemet skirtas Stanislovo Moniuškos gatvės dvide­šimtame name gyvenusiems Juozui Erlickui ir Jurgiui Kunčinui. J. Erlicko ir J. Kunčino kūrybą skaitė aktoriai Edita Zizaitė ir Jurgis Damaševičius, apie rašytojus kalbėjo ir savo kūrinių skaitė kolegos Teodoras Četrauskas, Arvydas Genys, Gintautas Iešmantas…

Gegužės 25 d. Moksleivių poezijos skaitymai Rašytojų klube. Savo kūrybą skaitė 26 moksleiviai. Geriausia iš jų pripažinta Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos konservatorijos vienuoliktoke Ieva Astromskaitė. Skaitymuose nedalyvavo nė vienas dvyliktokas. Ar galima būtų surengti šiuos skaitymus kokią kitą dieną, kad jie nesutaptų su dvyliktokų egzaminais?

Gegužės 26 d. Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo gulima sutikti Kazio Binkio sūnų Gerardą Binkį, anūką Viktorą ir proanūkę Rūtą. Čia buvo atida­ryta grupės „Devyni vėjai“ tapybos paroda, apie kurią verčiau nieko nesakysiu. Dau­giausia dėmesio skilta Kaziui Binkiui. Jo eilėraščius skaito aktorius Ferdinandas Jakšys, kūrybą ir gyvenimą išsamiai apžvelgė literatūrologas Adolfas Juršėnas, geni žodžiu minėjo Kazys Bobelis, kadaise mokęsis vienoje klasėje su G. Binkių.

Užupio respublikoje buvo vėsoka, todėl poetai, rašantys lietuvių ir užsienio kalbomis, spietėsi, kimšosi ir grūdosi Užupio kavinėje. Skaitymus vedė Antanas A. Jonynas, muzikavo Saulius Petreikis, sveikinimo žodį tarė Užupio respublikos užsienio reikalų ministras Tomas Čepaitis, nepamiršęs ir Josifo Brodskio jubilie­jaus. Eilėraščių paskaitė Rimvydas Stankevičius, Jolanta Sereikaitė, Jonas Kalinauskas, Sonata Paliulytė, Kornelijus Platelis, Aušra Kaziliūnaitė, Ilzė Butkutė, Kęstutis Navakas ir kiti. Čia pasirodė ir festivalio svečiai: lenkas Tadeuszas Dąbrowskis, siras Farajas Ahmadas Bayrakdaras, latvis Arvis Viguls ir čekas Josefas Mlejnekas. Šioks toks netikėtumas renginiui baigiantis – afrikietis, pra­bilęs lietuvių kalba. Kažką skaitė, regis, savo, bet angliškai.

Gegužės 27 d. Pagaliau atvyko ir maniškis svečias – pastaraisiais metais Suomijoje apsigyvenęs rusų poetas Sergejus Zavjalovas. Nusprendėme išvengti poetų konferencijos ir išėjome pasivaikščioti po miestą. Popiet kartu su kitais kilome į Savivaldybės dangoraižį, kur mus sutiko Vilniaus Rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus ir vicemeras Romas Adomavičius. Tylos minute pa­gerbėme Joną Strielkūną, kuriam šiemet skirta Vilniaus miesto savivaldybės mero premija. Premiją atsiėmė poeto žmona ir sūnus Rimvydas.

Iš savivaldybės nuskubėjome į garlaivį, visą literatų būrį plukdžiusį į Jeru­zalę, iš ten – autobusu nukakome į Europos parką, kur pasižvalgant į skulptūras skaityta Poezijos pavasario svečių poezija. Tiesa, baltarusis A. Razanovas jau buvo spėjęs išvykti, tad jo kūrybą skaitė A. Lapinskienė. Be jau minėtų svečių iš Latvijos, Lenkijos, Čekijos ir S. Zavjalovo, čia dar skaitė Nuno Guimaraes, portu­galas, bet pusiau svečias, t. y. dirbantis Lietuvoje jau nuo 2006-ųjų. Užsieniečių skaitymus lietuviška muzika papuošė grupė „Atalyja“.

Gegužės 28–29 d. Į Tauragę ir Klaipėdą išvykome: Ričardas Šileika, Sergejus Zavjalovas, Josefas Mlejnekas ir vertėja Gražina Bikulčiūtė, Vytautas Kaziela, Nijolė Daujotytė ir, ko gero, aš pats. Pirmosios dienos maršrutą būtų galima skelbti kaip dadaistinį eilėraštį: Skaudvilė–Adakavas–Batakiai–Tauragė. Gerai skamba! Pirmąją paskutinės šių metų Poezijos pavasario kelionės dieną teko skaityti net tris kartus. O kur dar kelionė plaustu po užtvenktą Jūrą. Tempo neišlaikęs Ri­čardas kitą dieną paspruko ir pirmu pasitaikiusiu autobusu išvyko į Vilnių.

Klaipėdoje mūsų grupė pakriko. Pakeleivių dalis palydėjo svečią iš Čekijos prie jūros. Pasirodo, J. Mlejnekas niekada nebuvo matęs jūros. Pamatė. Mudu su S. Zavjalovu labiau domino senoji miesto architektūra, tad nusprendėm pasi­blaškyti po senamiestį. Truputį turėjome laiko, nes mūsų laukė tik vienas ren­ginys. Vienas, bet gausus dalyvių: poetų iš Kaliningrado (Boriso Bartfeldo, Serge­jaus Michailovo, Igorio Belovo), latvio Jano Chvoinskio, garbių klaipėdiškių ir, žinoma, mūsų, Poezijos pavasario atklaidintų į Klaipėdą.

Gegužės 30 d. Iškilmingas uždarymas Vilniaus universiteto M. K. Sarbievi­jaus kieme. Čia kasmet susirenka paskaityti ir pasiklausyti daugiausia poetų ir žiūrovų. Čia dar galima išvysti daugumą laureatų ir festivalio svečių, išgirsti, kas neišgirsta, ištarti tai, kas nespėta pasakyti.

Pirmiausia grojo „Vilniaus fagotynas“, skaitė Zita Mažeikaitė, Paskiausia – ! Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, Vakaro erdvėje tarp Z. Mažeikaitės ir J. Liniausko įsispraudė per 40 dalyvių: Rolandas Kazlas, ap­dovanotas Laimono Noreikos prizu, Dionizo Poškos premijos laureatas H. A. Čigriejus, Algimantas Baltakis, latvis Juris Kronbergas, apdovanotas už lietuvių poezijos vertimus, jau minėta E. Drungytė, ir iki šiol nutylėtas Rimantas Kmita, apdovanotas už 2009-ųjų eseistiką, verta dėmesio pasirodė jo monografija „Ištrūkimas iš fabriko: modernėjanti lietuvių poezija XX amžiaus 7–9 dešimt­mečiais“, naujutėlaitį prizą už profesionalumą palydint poezijos knygas skaity­tojams pelnė Valentinas Sventickas, dienraščio „Kauno diena“ laureatė – Aldona Elena Puišytė, Marcelijus Martinaitis, Viktoras Rudžianskas, Rimantas Vana­gas, linksmai nusiteikęs, Daiva Molytė-Lukauskienė, Kauno radijo ir televizijos laureatas – Gasparas Aleksa… Ai, pakaks.

Žodžiu, 46-asis Poezijos pavasario traukinys nudundėjo, keleiviai išsiskirstė, ištvermingiausieji spietėsi „Literatūros ir meno“ redakcijoj.