Jerzy Ficowski. Pelenų skaitymas

2011 m. Nr. 2–3

Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys

Jerzy Ficowskis (1924–2006) gimė Varšuvoje. Kovojo Varšuvos sukilime, kalėjo garsiajame Paviako kalėjime ir karo belaisvių stovyklose Vokietijoje. Po karo studijavo sociologiją ir filosofiją Varšuvos universitete, klajojo su čigonų taboru, tyrinėjo čigonų kultūrą ir tautosaką. Aštuntąjį dešimtmetį dalyvavo opozicijos veikloje, Darbininkų gynimo komiteto (KOR) narys. 1976 m. komunistinės Lenkijos cenzūra uždraudė spausdinti jo kūrybą. Be gausių poezijos rinkinių, parašė dvi monografijas apie Lenkijos čigonų kultūrą ir apybraižų rinkinį apie Bruno Schulzo kūrybą.

nepajėgiau išgelbėti
nė vienos gyvybės

nemokėjau sustabdyti
nė vienos kulkos

tad vaikštinėju po kapines
kurių nėra
ieškau žodžių
kurių nėra
lekiu

nešauktas į pagalbą
pavėlavęs padėti

noriu suspėti
nors nebe laiku

Raudų siena

tūkstantį devynis šimtus metų
mėtė verksmą
į sieną
todėl jiems pastatė
keturias raudų sienas

ir tarp keturių sienų
galutinai sunaikino
visą verksmą
ir to verksmo verksmą
ir dešimtą ašarą nuo jankelio
iki pat ašarų kartos
paskutinės

tad kurmis vis dar
nešioja gedulą
ir žadina kurmrausius
išmetinėdamas žemę

Jerušalaimui

ilgas buvo kelias
į Jerušalaimą
lyg talesas dryžuotas
tai šviesa tai tamsa
naktys ir dienos

spindėjo Jerušalaimas
už ilgiausios iš naktų
ir noko smuikai
lyg kriaušės ant gluosnio

o berdičeve reivachas
karčema balagula
ir pogromai ir žvakės
įžiebtos nuo žvaigždės

ir pamaldžiai kalbamos
sūrios silkės eilutės
su svogūno komentaru
kad badą atleistų

per poleses užupius
per rudenį kuprotų žibintų
per dujų kameras
oro kirkutus
ėjo į Jerušalaimą
mirusieji ir gyvieji
į savo apgręžtą kadaise

ir slapčiomis atnešė ten
saujelę kriaušių nuo gluosnio
ir atminčiai
silkės
vis dar duriančią ašaką

Miriamos dangun ėmimas iš gatvės
1942 m. žiemą

nesuskaičiuojamas leidosi sniegas
draiskalais nuslinko dangus

ji žengė į dangų
praėjo sustingusi
baltumą už baltumo
nedidelę aukštumą
už aukštumos
elijo pažeminimo
vežimu

virš puolusių angelų
sniegų
į šalčio zenitą
vis labiau virš
hosanna
pakelta
į patį dugną

Žydų palikimas

ji turi spintą iš kurios dar spėjo
išeiti suknios
nors ir šiaip būtų nebemadingos

fotelį nuo kurio kas nors kada nors pakilo
tik minutėlei
o pakako visam likusiam gyvenimui
pusdubeniai puodai pilni bado
bet pravers
iki soties

nužudytos mergaitės portretas
gyvų spalvų

galėjo dar pasilikti tokį juodą stalą
geros būklės
bet nepatiko

liūdnas kažkoks

Pelenų skaitymas

penktadienį už bažnyčios
tvinsta jeruzalė
kyla auksaburniai
žvakių izaijai

po iškaba
šėtonas cinamonas ir co
saros malos juditos
gulasi miego

ant savo krūtų
dvikuprių kupranugarių
neša žvaigždes sėti

ožiukas pašalėje
sako negev negev
ir visi išlipa viduryje dykumos
sės prie sochačevo savo žvaigždes

Versta iš: Jerzy Ficowski. Gorączka rzecy. P. I. W. Warszawa, 2002

Vasyl Stus. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 8–9 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Vasylis Stusas gimė 1938 m. Rachnivkoje (Vinycios sritis). Poetas, vertėjas, prozininkas, literatūrologas, disidentas. Baigė studijas pedagoginio instituto Istorijos ir literatūros fakultete.

Jurij Andruchovyč. Pavergta beprotybė: antipasaulis

2022 m. Nr. 10 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Jurijus Andruchovyčius gimė 1961 m. Stanislave (dabar Ivano Frankivskas). Poetas, prozininkas, vertėjas, eseistas, vienas žymiausių šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų, jo kūrybos…

Dušan Mitana. Mano gimtosios kapinės

2011 m. Nr. 5 / Iš slovakų k. vertė Vytas Dekšnys / Dušanas Mitana gimė 1946 m. Moravske, Lieskovės miestelyje šiaurės vakarų Slovakijoje. Bratislavoje studijavo žurnalistiką, baigė kino ir televizijos dramaturgijos studijas

Valžyna Mort. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Valžyna Mort (Вальжына Морт, tikr. Volha Martynava) gimė 1981 m. Minske. Baigė studijas Minsko valstybiniame lingvistikos universitete. Nuo 2006 m. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Siarhej Prylucki. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Siarhejus Pryluckis (Сяргей Прылуцкі) gimė 1980 m. Breste. Prozos knygų „Dviejų jaunų nežmogų bletirtys“ („Йопыты двух маладых нелюдзяў“, 2009), „Degeneracinis žodynas“…

Siarhej Dubavec. Savižudybė. Rūko pasaka

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Siarhejus Dubavecas (Сяргей Дубавец) gimė 1959 m. Mozyriuje. Užaugo Minske, Baltarusijos valstybiniame universitete baigė žurnalistikos studijas. Dirbo įvairiuose leidiniuose, dalyvavo nelegalioje…

Uladzimir Sciapan. Mokyklos gatvėje

2022 m. Nr. 8–9 / Iš baltarusių k. vertė Vytas Dekšnys / Uladzimiras Sciapanas (Уладзімір Сцяпан, tikr. Uladzimiras Sciapanenka) gimė 1958 m. Kasciukoukoje (Homelio r.). Baigė dailės studijas Baltarusijos teatro ir menų institute (Minskas).

Jurij Andruchovyč. Širdžialapė taukė

2011 m. Nr. 2–3 / Iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys / Viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius gimė 1960 m. Stanislave (dabar – Ivanofrankivskas). Baigė studijas Lvovo I. Fiodorovo poligrafijos institute.

Serhij Žadan. Eilėraščiai

2007 m. Nr. 7 / Iš ukrainiečių k. vertė V. Dekšnys / Serhijus Žadanas (g. 1974) – poetas, prozininkas, viena ryškiausių jaunosios ukrainiečių literatūros asmenybių. Šešių poezijos rinkinių ir trijų romanų autorius. Šiuo metu gyvena Charkove.

Hrycko Čiubaj. Kalbėti, tylėti ir vėl kalbėti

2015 m. Nr. 3 / Iš ukraniečių k. vertė Vytas Dekšnys / Ukrainiečių poetas, vertėjas Hrycko (Hryhorijus) Čiubajus gimė 1949 m. Berezynuose (Rivno sr.). Nuo 1970 m. gyveno Lvove, bendravo su nepriklausomų pažiūrų inteligentais…

Dominika Słowik. Žiemonė

2021 m. Nr. 1 / Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys / Dominika Słowik (g. 1988) – lenkų rašytoja, dviejų romanų autorė: „Atlas: Doppelganger“ (2015, nominuota Gdynės literatūros premijai) ir „Žiemonė“ („Zimowla“, 2019, apd. „Polityka“ kultūros pasu).

Aleksander Kaczorowski. Hrabalas atskirasis

2020 m. Nr. 8–9 / Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys / Aleksandras Kaczorowskis (g. 1969) – lenkų žurnalistas, eseistas, čekų literatūros vertėjas. Šiuo metu redaguoja Prahoje leidžiamą žurnalą „Aspen Review Central Europe“.