Jerzy Ficowski. Pelenų skaitymas
2011 m. Nr. 2–3
Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys
Jerzy Ficowskis (1924–2006) gimė Varšuvoje. Kovojo Varšuvos sukilime, kalėjo garsiajame Paviako kalėjime ir karo belaisvių stovyklose Vokietijoje. Po karo studijavo sociologiją ir filosofiją Varšuvos universitete, klajojo su čigonų taboru, tyrinėjo čigonų kultūrą ir tautosaką. Aštuntąjį dešimtmetį dalyvavo opozicijos veikloje, Darbininkų gynimo komiteto (KOR) narys. 1976 m. komunistinės Lenkijos cenzūra uždraudė spausdinti jo kūrybą. Be gausių poezijos rinkinių, parašė dvi monografijas apie Lenkijos čigonų kultūrą ir apybraižų rinkinį apie Bruno Schulzo kūrybą.
*
nepajėgiau išgelbėti
nė vienos gyvybės
nemokėjau sustabdyti
nė vienos kulkos
tad vaikštinėju po kapines
kurių nėra
ieškau žodžių
kurių nėra
lekiu
nešauktas į pagalbą
pavėlavęs padėti
noriu suspėti
nors nebe laiku
Raudų siena
tūkstantį devynis šimtus metų
mėtė verksmą
į sieną
todėl jiems pastatė
keturias raudų sienas
ir tarp keturių sienų
galutinai sunaikino
visą verksmą
ir to verksmo verksmą
ir dešimtą ašarą nuo jankelio
iki pat ašarų kartos
paskutinės
tad kurmis vis dar
nešioja gedulą
ir žadina kurmrausius
išmetinėdamas žemę
Jerušalaimui
ilgas buvo kelias
į Jerušalaimą
lyg talesas dryžuotas
tai šviesa tai tamsa
naktys ir dienos
spindėjo Jerušalaimas
už ilgiausios iš naktų
ir noko smuikai
lyg kriaušės ant gluosnio
o berdičeve reivachas
karčema balagula
ir pogromai ir žvakės
įžiebtos nuo žvaigždės
ir pamaldžiai kalbamos
sūrios silkės eilutės
su svogūno komentaru
kad badą atleistų
per poleses užupius
per rudenį kuprotų žibintų
per dujų kameras
oro kirkutus
ėjo į Jerušalaimą
mirusieji ir gyvieji
į savo apgręžtą kadaise
ir slapčiomis atnešė ten
saujelę kriaušių nuo gluosnio
ir atminčiai
silkės
vis dar duriančią ašaką
Miriamos dangun ėmimas iš gatvės
1942 m. žiemą
nesuskaičiuojamas leidosi sniegas
draiskalais nuslinko dangus
ji žengė į dangų
praėjo sustingusi
baltumą už baltumo
nedidelę aukštumą
už aukštumos
elijo pažeminimo
vežimu
virš puolusių angelų
sniegų
į šalčio zenitą
vis labiau virš
hosanna
pakelta
į patį dugną
Žydų palikimas
ji turi spintą iš kurios dar spėjo
išeiti suknios
nors ir šiaip būtų nebemadingos
fotelį nuo kurio kas nors kada nors pakilo
tik minutėlei
o pakako visam likusiam gyvenimui
pusdubeniai puodai pilni bado
bet pravers
iki soties
nužudytos mergaitės portretas
gyvų spalvų
galėjo dar pasilikti tokį juodą stalą
geros būklės
bet nepatiko
liūdnas kažkoks
Pelenų skaitymas
penktadienį už bažnyčios
tvinsta jeruzalė
kyla auksaburniai
žvakių izaijai
po iškaba
šėtonas cinamonas ir co
saros malos juditos
gulasi miego
ant savo krūtų
dvikuprių kupranugarių
neša žvaigždes sėti
ožiukas pašalėje
sako negev negev
ir visi išlipa viduryje dykumos
sės prie sochačevo savo žvaigždes
Versta iš: Jerzy Ficowski. Gorączka rzecy. P. I. W. Warszawa, 2002