literatūros žurnalas

Neringa Abrutytė. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 10

* * *

pradžioj nugirdėm virėją tada
sulipdėm ir išvirėm 6 cm ilgio
pelmenį bet jis iškart neišsivirė

todėl pašovėm jį į krosnį – užpylėm
ant jo (pagal girtą virėją) spontaniškai
stiklinę grietinės ir indelį geltonos
lydekų ikros keptų svogūnų
pribarstėm juodųjų pipirų

toks didelis jį pasidalinom
tarp dviejų padavėjų indų
plovėjo ir (girto) virėjo kuris
dar atšovė putojančiojo sovetskoje
bet sau teįsipylė vodkos tokios
ledinės standartinės be aukso jonų

o!

 

 

Atostogos 2

* * *

Lova (oblomovka)

* * *

kol jaunas o broli
(kol dar visai nesusenau)

šuo mano guoly
(mylimojo mažiau)

sėk pasėlio sėklą
(ji kaži ar išdygs)

kas užėjo – nešioti padėklą?
(šypsotis – nors ne tik

už arbatpinigį)
ką tik susitvarkiau (išbalinau)

dantis.

 

* * *

(poeto mirtis)

atostogų šukės (bangų nugludintos)
veidas metų nuliūdintas (liūdintis)
nepaisant ilgo dvasinio tobulėjimo
jogos ir sveiko gyvenimo būdo –
metai ėjo (oi ėjo) bus
garsus jubiliejus

 

* * *

kai tik atskridau į ameriką
nuėjau į kavinę pirmąsyk (amerikoj)
ir pamačiau amerikiečius
labai panašius į tuos
amerikietiškuose filmuose
net negalėjau susilaikyti – juokiausi
užsisakiusi kokakolos už dolerį
kvatojau kai tik skridau
į ameriką prisiminiau pusbrolį
pravarde amerika prisiminiau
turtuolį tarybinį filmą
ir vargšą tikrą tarybinę
(sukurtą) ameriką ir skamba
vis ausyse dar: „amerika amerika.“

 

 

* * *

karas vėl atidėtas kaip ir
didesni atlyginimai (mano brolis) darbininkas
persidirbęs po darbo 20.00 skambina (idiotas)
kaimynui: gal turi parduoti butelį?

apsirūpinkit vyno bunkeriais pasikurstykit
karą – apsimoka matyt o pats
karas ne – tuštinkitės

iš ryto po sapno gilaus atsibudę
pavaišinkit išvykusieji išlikusius
lietuvoje parvežkit jiems atlyginimus
ar bent nupirkit butelį

nes karo dar greitai nebus
tik šaltas diktoriaus veidas per TV
paskelbs naują pasaulio diktatorių
ir aktoriai baltais šalmais suvaidins
eilinę kraupią sceną su vaikais
dūstančiais nuo cheminio ginklo

o jis nesurastas kaip skelbia
kitas tinklas dūžta dar
vienas praradęs atmintį
rodos visai neseniai karą (II-ąjį p.)
laimėjęs paminklas

 

* * *

kartais vaidenas nėra jėgų kovoti
atėjo laikas pasakyti tau išeik
galutinai bet esu atsakinga už
du žmones: šunį ir dukrą

kartais vaidenas bet vis mažiau
ir mažiau – dar pabūk (nebebūk)
nepadės jokie burtai ir tu

 

 

* * *

jei turėčiau tavo balsą ir
instinktus tavo uoslę tavo kailį
tavo meilę šeimininkui
tokią vaikišką veržlią energiją
vytis po laukus ir pajūriu
pulti paskui mestą kamuolį
šaką akmenį voliotis
ant smėlio visą save suplūkti – tada
kas? – jeigu aš vis tiek ten būtų dunksantis aš
aš ko gero būčiau – tik šunsnukis.

 

* * *

šliogeris, kalbinis lageris, daugiakalbė esu padavėja
o bekalbis tu – rusas – bedarbis bet krūtas
emigrantas pardavinėjantis
išmestus daiktus – iš konteinerių
fotografuojamus ir vėl keliaujančius į namus
arba rūsį?

Iš tikrųjų bekalbė ir aš – ką jaučiu tepavyksta tik pasakyti truputį
daugiadarbė dabar jau esu
mokausi tarp labai užimtų
minučių jei dar spėju įkvėpti tarp jų
Ne – tarp valandų
Ne – tarp knygų
kietai įmigęs

Sapnas – tarsi
du nuolat ginčijasi pyksta
kuisdamiesi tarp daiktų
įdomu, kas per daiktas – mirtis?
rink rink rink – siurblius
šaldytuvus telefonus
papasakok kad neseniai
juo pats naudojaisi
bet staiga numirei todėl
šitą daiktą parduodi

Kalbu tau geruoju
ir pykstu tau gyvuoju
išvažiuok
arba išvežk savo daiktus į rūsį o gal
pačią Rusiją

„…rašysiu ten su savo mylimu šunim“

2018 m. Nr. 5-6 / Poetę Neringą Abrutytę kalbina Jurga Tumasonytė / – Ką reiškia išleisti knygą po keturiolikos metų? Su kokiais iššūkiais teko susidurti dėliojant eilėraščių rinkinį „Atostogos“? Išleisti elektroninę ar popierinę? Ir dar po tiek daug metų?