Stanislaw Jerzy Lec. Nesušukuotos mintys (Pabaiga)
2008 m. Nr. 7
Iš lenkų k. vertė Linas Rybelis
Pradžia 2008 m., Nr. 5
Nevadink daiktų vardais, kai nežinai jų pavadinimų.
*
Ir blusa nešokinėja iš džiaugsmo.
*
Nežadinkit asociacijų, jei negalėsite jų užmigdyti.
*
Sezamai, atsiverk – išeiti noriu!
*
Virtinę nulių nesunku sujungti į grandinę.
*
Laikrodis muša. Visus.
*
Pasaulis be psichopatų? Būtų nenormalus.
*
Prancūzijos revoliucijos pavyzdžiai parodė, jog pralaimi tie, kurie neturi galvos ant pečių.
*
Netekus dantų, didesnė liežuvio laisvė.
*
Žuvis, prarijusi kabliuką, pati kalta: tegu negeidžia svetimo turto.
*
Nestatykime prieglaudų minties skurdžiams.
*
Būna, kad ir neūžaugas apninka dramblialigės epidemija.
*
Dvi giljotinos stovėjo viena šalia kitos. Lenktyniavo budeliai – kurio galva nusiris vėliau.
*
Kas girdi, kaip auga žolė? Pjovėjai.
*
„Tik mintys be muitų?“[1] Kol nekerta sienų.
*
Žmogus – persona non grata.
*
Moralė smunka vis ant minkštesnių patalų.
*
O kiek buvo tvanų be Nojaus!
*
Ne kiekviena pilka masė turi ką nors bendra su smegenimis.
*
Ir policininko lazda parodo kelią.
*
Nuo perlaužto nugarkaulio išauga psichologinė kupra.
*
Ir diktatūros mechanizmas nėra perpetuum mobile[2].
*
Hamletas tikriausiai dabar būtų turtingas kaip Krezas[3]. Kas tik nekišo savo trigrašio į jo monologą!
*
Kiekvienas žiūrovas ateina į teatrą su sava akustika.
*
Panem et circenses![4] Tik duona vis baltesnė, o pramogos – vis kruvinesnės.
*
Meno galia: jos herojumi gali būti ir bailys.
*
Plagiatoriai miega ramiai. Mūza – moteris, kuri retai atskleidžia, kas buvo pirmasis.
*
Kiekvienoj šaly Hamleto klausimas skamba vis kitaip.
*
Gimęs klasiku nemiršta. Jį tik pamiršta.
*
Pirmasis supratęs sąmojį, dar turi ganėtinai laiko dėtis jo nesupratęs.
*
Nuobodulys nėra vaikomas policijos pajėgomis.
*
Kūrinio autorius sugalvojo visiškai naują ir originalų būdą pasakyti: „Noriu sysių!“
*
Kai kurių teatrų natūralizmas tiesiog nepaprastas! Scenoje gali užuosti net autų kvapą. Tik žmonės nėra tikri.
*
Opera dar neišnaudojo visų savo galimybių: nėra tokios nesąmonės, kurios negalėtum sudainuoti.
*
Kalbos veidrodis dažnai atspindi nuogas žmonių genitalijas.
*
Pavadinimas: šeši charakteriai bėga nuo autoriaus[5].
*
Būk realistas: nesakyk tiesos.
*
Su sokratais cikuta geriama bruderšaftu.
*
Esama tokių silpnų pjesių, jog niekaip neturi jėgų palikti scenos.
*
O kas, jei būtų dviejų Hamletų kova – kam būti, kam nebūti?
*
Nekart įsitikinau, jog žmonėms patinka mintys, neverčiančios galvoti.
*
Protingos mintys iššoka iš galvos kaip Atėnė Paladė, o gražios – iš putos kaip Afroditė.
*
Menas eina į priekį, o jam pavymui – sargai.
*
Kai kuriuose įkvėpimo šaltiniuose mūzos mazgojasi kojas.
*
Nėra naujų krypčių, išskyrus vieną – nuo žmogaus prie žmogaus.
*
Kas rado aidą, tas kartojasi.
*
Skink laurus! Bet ne nuo svetimos galvos.
*
Kurkit apie save mitus, dievai irgi nuo to pradėjo.
*
Mirtis – tai žmogiškosios tragedijos deus ex machina[6].
*
Iš jų žodžių pažinsit, ką nutylėti norėjo.
*
Iš bailumo savo mintis slėpė kitų galvose.
*
Visur lipdė figos lapelius, bet lojaliai rašė, kas slypi po jais.
*
Nepiktžodžiauk, jei netiki!
*
Visi žmonės vaidina, tik iš kur jiems paimti repertuarą?
*
Kai kurios karjeros viršūnės užsibaigia kartuvėmis.
*
Laisvė yra patvirkėlė, ji lengvai pasiduoda savo priešams.
*
Savyje jis slepia tuštumą, erudicijos kupiną ligi kraštų.
*
Visas tragedijas vainikuoja happy end[7], bet kam gi duota išsėdėti iki pabaigos.
*
Ir dvasios kastratai ima aukščiausias gaidas.
*
Esama tokių, kurie siekia gelmės, kad iš ten leistų mažus burbulus.
*
Manote, jog tas autorius mažai pasiekęs? Jis nuleido bendrą lygį.
*
Ir pralietas kraujas dar plaka. Epochos pulsu.
*
Jo mintis – gryniausia prabanga. Nieko nepraturtina.
*
Pegasui duoti sparnai, kad jam būtų sunkiau spardytis.
*
Mesk akmenį pirmasis, kitaip išvadins tave epigonu.
*
Kova dėl valdžios vyksta su ja.
*
Kai kam sparnai išdygsta iš kupros.
*
Ir pelkės lelijos dreba prieš melioraciją.
*
Mintys į galvą ateina iš lauko.
*
Tvanku čia! Atlapokit langus, tegu anie kieme taip pat tą pajunta.
*
Kol priešas trinasi rankas, nelauk. Tegul tavo rankos būna laisvos.
*
Žmogus turi du profilius: iš kairės ir dešinės. Še tau, ir du nuo vidurio.
*
Ir žmogėdros gelbsti žmones nuo ryklio nasrų.
*
Paliečiau Milo Venerą. Šalin rankas! – sušuko ji. Kompleksas.
*
Niekada nenusižudyčiau. Tikiu žmogumi – visad atsirastų paslaugus žudikas.
*
Ir judošiai išmoko nešioti kryžius.
*
Žmogėdrų pasiteisinimas: „Žmogus – tai galvijas.“
*
Kiek lakštingalų turi suryti plėšrūnas, kad imtų giedoti?
*
Gaila to, kuris nemato žvaigždžių negavęs į dantis.
*
Kai kurie žmonės vienomis kalbomis moka pasakyti tik „taip“, kitomis – tik „ne“.
*
Ar suėstas misionierius gali laikyti savo misiją baigta?
*
Ar matadoras arenoj kartais susimąsto, su kuo kovoja: su „boeuf a‘la Stroganoff“[8] ar su jautienos suktinukais?
*
Kada žmogus įveiks tarpžmogišką erdvę?
*
Menas gyvas ne sesijomis, bet obsesijomis.
*
Nedalyvaujantys niekada nebūna teisūs, bet labai dažnai išgelbsti savo gyvybę.
*
Amžina budelio svajonė: nuteistojo komplimentas už egzekucijos kokybę.
*
Dažnai stogas virš galvos neleidžia žmonėms augti.
*
Dabartinio amžiaus kvailystės vėlesniųjų amžiaus mokslui yra tokios pat vertingos kaip jo išmintis.
*
Kai rečiau pasitaikys klaidos, jos bus labiau vertinamos.
*
Žmogėdra nesibodi žmogumi.
*
Neskambink paslapčių raktais!
*
Geriausiai kojas pakiša neūžaugos, tai jų sritis.
*
Gyvenkime ilgiau! Nei kiti.
*
Pasaulis visai nėra beprotiškas, nors jis nėra skirtas normaliems žmonėms, tik sunormintiems.
*
Netgi labirintuose kabo užrašai: „Klaidžioti draudžiama!“
*
Sąžinę turėjo švarią, nenaudotą.
*
Po kiekvieno „paskutinio literatūros klyksmo“ paprastai laukiama jos paskutinio įkvėpimo.
*
Ilgainiui technika taip ištobulės, jog žmogus galės išsiversti be savęs.
*
Vien tik sveiko proto žmonės išprotėja.
*
Melas niekuo nesiskiria nuo tiesos, išskyrus tik tai, jog ja nėra.
*
Nusikaltėliai ėjo nešdami plakatą: „Neprievartaukit sąžinės. Duokit jai ramybę.“
*
Neūžaugoms reikia žemai lenktis.
*
Ar žmonės be kaltės turi moralinę teisę dalyvauti grobio dalybose?
*
Kad pasiektum šaltinį, turi plaukti prieš srovę.
*
Bedančius tironus prajuokinti nevalia!
*
Atsiminkite, jog žmogus neturi pasirinkimo, privalo būti žmogumi!
*
Žmonija visgi daro pažangą. Žmogžudžiai teisiami kaskart humaniškiau.
*
Antropomorfiška žmogaus vaizduotė verčia jį galvoti apie savo kankintojus kaip apie žmones.
*
Žmogus yra geležinis. Todėl kartais nejaučia grandinių kaip svetimkūnio.
*
Kai kurie dešine ir kaire akimi mato tą patį. Ir mano, jog tai – objektyvumas.
*
Negaliu nieko apie jį pasakyti. Mačiau jį tik nuogą.
*
Tarnavo kaip šuo, kaip šunį ir nudėjo.
*
Sunku glostyti žvėrį žmogaus kailiu.
*
Kelio ženklai gali paversti plentą labirintu.
*
Yra daltonikų, neskiriančių spalvų, užtat skiriančių visus atspalvius.
*
Jo protas buvo atviras, deja, kaip kiaura žaizda.
*
Ir mesijai nekantriai laukia savo atėjimo.
*
Buvo epochos sąžinė, kurios epocha neturėjo.
*
Tikras juokdarys nesišaipo iš tikro juokdario. Kažkuris iš jų yra netikras.
*
Ir botagas, patekęs į tinkamą dirvą, ima leisti šaknis.
*
Nemiga – šimtmečių liga, kada žmonėms prieš daug ką liepiama užmerkti akis.
*
Chiromantai teisinasi atsikalbinėdami: „Iš nešvarių rankų neburiama!“
*
O kad išgirstume Jerichono trimitų šlagerį!
*
Jis ilgai protestavo. Jį suklaidino „už“.
*
Tarp aklųjų ir vienakis ims nekęsti.
*
Kartais lengviau priimti atlygį nei tiesą.
*
Ir keturkojai stojasi ant dviejų kojų. Ko nepadarysi dėl maisto ar iš baimės.
*
Kai kurie neskiria onanizmo nuo „ištikimybės pačiam sau“.
*
Sugedusio kompaso rodyklė nevirpa. Atleista nuo atsakomybės.
*
Kanibalai pageidauja bekaulių.
*
Mūsų dienos suskaičiuotos – tai padarė statistikai.
*
Tiesa visad iškyla į viršų. Todėl iškart privalo pasinerti.
*
Kiaurą dieną negalėjau prisiminti žodžio „giljotina“. Galva neleido.
*
Sunku praplėsti akiratį? O jei pažvairuotum?
*
Sapnai priklauso nuo miegančiojo pozos.
*
Ne kiekvienas žmogus, žinantis per daug, žino apie tai.
*
Daugelio nusikaltimų pėdsakai veda į ateitį.
*
Nebūkit originalūs bet kokia kaina! Jei prieš jus net keli asmenys pasakė apie tikrą nenaudėlį: – Niekšas! – pakartokite.
*
Drąsuolis: valgo iš tirono rankos.
*
Iš tylinčio neatimsi žodžio.
*
Pasaulis, matyt, kūgiškas, mat dugnas – didžiausias.
*
Duona atveria visas burnas.
*
Pradžioje buvo žodis. Tik paskui atsirado Tyla.
*
„Plaukite ausis!“ Gal išmuša jūsų valanda.
*
Aš tikiu net gyvūnų evoliucija. Kada nors, pavyzdžiui, blusa susilygins su liūtu. Tik nežinau, – ar liūtui sunykštukėjus, ar blusai sudramblėjus.
*
Galėjo būti blogiau. Tavo priešas galėjo būti tavo draugas.
*
Geriausias epochos matas: atstumas nuo liliputo iki giganto.
*
Paslaptys neturi slėptis.
*
Pasakius, jog „šventųjų nėra“, įsižeidžia net ateistai.
*
Nešaukit: „Karalius nuogas“, jeigu jis rodo jums tik užpakalį.
*
Persikėlė iš Sodomos į Gomorą.
*
Rasistai nepripažįsta juodų minčių!
*
Ir visatos dydis bus karinė paslaptis.
*
Velnias nemiega. Su bet kuo.
*
Nekrologo pabaiga: „Jis nemirė! Tik pakeitė gyvenimo būdą.“
*
Žmonės nusipelno antrąkart gyventi, tik vieni – dovanai, kiti – bausmei.
*
Jis buvo religingas pažangos šalininkas: sutiko, kad žmogus kilęs iš beždžionių, tačiau tik iš buvusių Nojaus laive.
*
Mėšlas tarė: „Baily! Bijai mane paliesti.“
*
Pataikiau pro šalį? Ten ir taikiau.
*
Neokantistas? Moralės dėsnį nešioja savy. Kažkur.
*
Narcizas-sodomitas: myli tą žvėrį savyje!
*
Nors išsiskyrė jų keliai, tačiau ėjo kartu toliau – kaip sargybinis ir konvojuojamasis.
Versta iš: Stanisław Jerzy Lec. MyŚli nieuczesane. Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1968
[1] Gedanken sing zollfrei. Pirmąsyk šį posakį paminėjo M. Lutheris veikale „Apie pasaulietinę valdžią“ („Von weltlicher Obrigkeit“, 1523).
[2] Amžinasis variklis (lot.)
[3] Krezas (gr. KroisoV) – paskutinis Lidijos (Mažosios Azijos vakarinės pakrantės sritis) karalius (560–546? pr. Kr.), kurio turtai senovės graikams atrodė pasakiški.
[4] Duonos ir žaidimų (lot.).
[5] Žaisminga italų novelisto ir dramaturgo L. Pirandelo (1867–1936) dramos „Šeši personažai ieško autoriaus“ (1921) parafrazė.
[6] Dievas iš mašinos (lot.). Graikų teatre mechaninis įrenginys, panašus į dabartinį kraną, kuriuo pro scenos statinio stogą būdavo nuleidžiama pintinė su dievais arba herojais; perkeltine prasme – dirbtinė priemonė konfliktui išspręsti.
[7] Laiminga pabaiga (angl.).
[8] Befstrogenas (pranc.)