Sabina Brilo. Eilėraščiai
2025 m. Nr. 3
Iš rusų ir baltarusių k. vertė Gintaras Grajauskas
Sabina Brilo (g. 1974) – baltarusių poetė, vertėja, žurnalistė, redaktorė, kelinti metai gyvenanti Vilniuje. Keturių poezijos rinkinių autorė, jos eilėraščių knyga „Tiras „Biblio“ 2019 m. išėjo lietuvių kalba (vertė Gintaras Grajauskas). Publikacijai parinkti eilėraščiai iš naujausios knygos „У конца края“ (Berlin: Hochroth Minsk, 2024) ir rankraščių.
* * *
kiekvienas gyvasis yra nusikaltęs mirusiam
sotus – alkanam nusikaltęs
besijuokiantis nusikaltęs verkiančiam
mylimas – paliktajam
šitiek aplinkui sunkiai nusikaltusių:
pabėgusių pagautiesiems
tikinčiųjų praradusiems viltį
sužeistųjų nusikaltusių žuvusiems
* * *
nereikia sakyti „žmonės“
tai išduoda neprofesionalumą.
Vadink daiktus tikraisiais vardais:
„tikslinė auditorija“, „gyvoji jėga“.
* * *
mano gyvenimas susiklostė geriau nei turėjo
ir blogiau nei galėjo
užrašė žmogus epigrafą biografijai
ir prirašė:
o galbūt atvirkščiai
Aš ir mažas padarėlis
paleisk mane
prašo
tau manęs dar prireiks
neprireiks
galvoju
paleisdama
Iš naujausių laikų maldos
kasdienį mano akmenį duok man šiandien
ir privesk arčiau mano artimą
kad galėčiau pataikyt užtikrintai
jam į pakaušį
* * *
sergėk, Dieve
akis nuo pagundos
protą nuo sumaišties
sąžinę nuo ramybės
pinigus nuo infliacijos
kruopas nuo kandžių
nuo kirvio medį
musę nuo voro
ir sergėk, Dieve
(jeigu įstengi)
gerą eilėraštį
nuo prasto vertėjo
* * *
žmonės ir šunys
štai kas mane varo iš proto
šunų bijau
žmonių bijau dar labiau
ypač kai šuo ima loti
ypač kai žmogus ima rėkti
šuo loja
žmogus rėkia: jis nekanda!
aš stoviu, nežinau, ką daryti
šuo loja
žmogus rėkia: na ko jūs stovite!
aš žengiu žingsnį
šuo loja
žmogus rėkia: ko jūs čia vaikštot!
aš susigūžiu
pasiverčiu neūžauga
paskui kažkuo panašiu į ežiuką
šuo loja
žmogus rėkia
ežiuko ausimis aš pradedu jausti, ką jis iš tiesų turi galvoje
tai siaubinga, baisiau už jo žodžius
šuo loja
aš pasiverčiu taškeliu
šuo loja
žmogus išsitraukia pistoletą
šauna į ten, kur aš stovėjau
Kodėl žmonės rėkia
vieni žmonės rėkia iš skausmo
kiti – iš baimės
treti žmonės rėkia, kad juos išgirstų
ketvirti – kad atkreiptų dėmesį
penkti žmonės rėkia, kad išgąsdintų
šešti rėkia, nes jiems įsakė penktieji
septinti – kad šeštieji rėktų garsiau
aštunti rėkia, kad perrėktų septintuosius
devinti rėkia, kad nereikia nieko klausyti
dešimti rėkia: nustokite rėkti
* * *
„žmonės skirstomi į: gyvates, dramblius, papūgas ir beždžiones“
taip mokė mus mūsų didysis mokytojas
kai mes klausėme: o kuris iš jų blogas?
jis atsakydavo: apskritai tai visi, bet savaip
po daugelio metų mes vėl susirinkome visu kursu
į tokį kaip ir žinių atšviežinimą
(pas jus tai tipo „tobulinimosi programa“
arba, kaip ten? – „kvalifikacijos kėlimas“)
mokytojas pasakė, kad žmonių klasifikacija
pagal naujausius tyrimus
pasipildė dar viena kategorija:
„prie keturių jau buvusių dar prisidėjo pandos“
Visuotinė teisingo supratimo deklaracija
gražūs žmonės turi filmuotis kine
protingi – sugalvoti scenarijus
jaunos sveikos moterys turi gimdyti
o senos kepti pyragėlius ir sekti pasakas
ligoti žmonės turi gulėti ligoninėje
vargingi žmonės turi badauti ir šalti
pavojingi žmonės turi sėdėti kalėjime
ginkluoti žmonės turi šaudyt į taikinį
žmonės, kurie gali už viską susimokėti
turi daryti tik tai, ko jiems norisi
verslūs žmonės turi žinoti daugybę žodžių
žinoti, kaip daiktai vadinami kitomis kalbomis
teisingi žmonės turi mokėti tylėti
rėksniai – rodytis televizoriuje,
dideli žmonės turi susimokėti už dvi vietas
maži turi bijoti, kad juos sutraiškys
* * *
aš nugalėjau
kovoje su pačiu savimi
žiūrėk, kaip aš raudu
nugalėtas
žiūrėk, kaip aš džiūgauju
nugalėjęs
gailėkis manęs gailėkis
ir sveikink
* * *
Ir mes
taip gyvenome,
tarsi jau būtume mirę.
Valgėme, tarsi jau būtume mirę,
ėjom, bėgiojom, prausėmės,
žiūrėjom į dangų,
maudėmės ežere,
draugavome, rašėme viens kitam laiškus,
gydėme ligas,
mylėjome vienas kitą,
gimdėm vaikus,
maitinome,
mokėme juos gyventi,
tarsi jau būtume mirę.
Būdavo, prabundi sunerimęs
toks jausmas, kad gyvas.
Bet atsikeli, išsivalai dantis,
apsirengi, išgeri arbatos
ir sakai priešais veidrodį
taip, tik ramiai, drauguži,
tu jau miręs,
viskas gerai.