literatūros žurnalas

Günter Eich. Eilėraščiai

2007 m. Nr. 4

Iš vokiečių k. vertė Gytis Norvilas

Günteris Eichas (1907–1972) laikomas vienu žymiausiu vokiečių lyrikų, pjesių autorių. 1925–1932 m. Leipcige, Berlyne ir r Paryžiuje studijavo teisę ir sinologiją. Po karo buvo vienas iš literatūrinio sambūrio „47 grupė“ („Gruppe 47“) įkūrėjų bei PEN klubo narys. G. Eicho ankstyvuosiuose rinkiniuose „Nuošalios sodybos“ („Abgelegene Gehöfte“, 1948) ir „Lietaus žinios“ („Botschaften des Regens“, 1955) vyrauja gamtinė poezija. Vėliau perėmė hermetiškosios poezijos patirtį. Eilėraščių knygoje „Dingstys ir akmeniniai sodai“ („Anlässe und Steingärten“, 1966) ryški kinų poezijos bei amerikiečių imažistų įtaka.

 


Ilgieji eilėraščiai

Paprasta

Sako jam,
jis turi šakutę laikyti kaire,
o peilį – dešine.
Vienarankiui tai negalioja.

Atsargumas

Kaštonai žydi.
Įsidėmiu,
atsiliepiu, bet ne dėl to.

Tvirtas įsitikinimas

Salonikuose
žinau vieną, kuris mane skaito,
taip pat ir Nauheimo kurorte.
Jau du.

Tylus kiekvienų metų paštas

Sausio pirmąją pašnibždu tau į ausį.
Siųsk toliau, aš laukiu.

Išankstinis pranešimas apgailėtiniems medžiams

Akacijos nepavaldžios laikui.
Akacijos – sociologiškai nereikšmingos.
Akacijos nėra akacijos.

Popierinis laikas

Raštus ir akvareles
protėvis saugojo
kartono ritiniuose.
Ateisiantiems tyrinėtojams tai vien atsitiktinumas,
visgi išminties įžvalgumas.

Duoklė Dante’s metams

Chandleris miręs
ir Dashiellis Hammettas1.
Man nuobodu
vien nelabojo būt
įsitvėrus ir
skaityti Dantę.

Odė gamtai

Turime savų dingsčių įtarti
upėtakį, žiemą
ir kritimo greitį.

Hart Crane2

Mane įtikina
sukežę pusbačiai,
vienareikšmis žingsnis per stipendijas
ir laivo turėklus – žemyn.

 


Be parašo

Atsakymai: vikšrai po nukirstų
tuopų žieve,
rūgštieji žagreniai ties įkalne,
išgaravęs vanduo iš medaus stiklainio.

Pasaulio tvarka dėl skinamų gėlių
ir grakščių miško pakraščių linijų.
Keleto paslapčių
neišduoda vėjo malūnai,
to gana vaiskumui ir nuobodžiui –

Daugiau jokių klausimų, susitaikymas,
apsėdus mirčiai.

 


Ten, kur aš gyvenu

Atidarius langą,
į kambarį plūstelėjo žuvys,
silkės. Rodos,
ką tik praskrodė visas būrys.
Jos smaginosi ir tarp kriaušių.
Nors iki šiol
būriuodavosi miške,
virš jaunuolynų ir žvyrduobių.

Jos įkyrios. Įkyresni nebent
jūreiviai
(taip pat ir aukštesnių rangų: šturmanai, kapitonai) –
be perstojo lenda prie atviro lango
ir prašo ugnies savo prastam tabakui.

Aš noriu išsikraustyti.

 


Miesto pakraštys

Nauji pastatai, neužgimę
kambariai, po dešimtos
prašom tylos karstuose.
Druska ir duona
vienišiams –
į juos paduota, tarakonai yra
kantresni –
kuždės tau paguodos žodžius
į baltąją duoną.

 


Bičiulis, Horacijaus skaitytojas

Tik nesakyk man vėl: Horacijus
ir išmokti numirti.
Niekas to neišmoko,
tai ištinka
kaip ir gimimas.

 


Ligos patale

Dienos, sergant angina, mėlynas sniegas,
laikas slapstosi
laikraščių iškarpose,
laikas – mėlynas, laikas yra sniegas,
o rankovės raudonos, skrybėlė juoda,
laikas – gelstanti moteris.

Dienos, sergant angina, šveicariškos,
mėlynas devonas3,
juodas kambras4.
Laikas commedia dell’arte,
raudonas silūras5, raudonos šliurės,
gelstanti angliška veja ir laikas.

Dienos, sergant angina, pamėlęs Kentas6,
o laikas toks geltonas –
jog nesuvokiamas niekam,
pajuodęs rodomasis pirštas
iš mėlynos pirštinės žiūri –
raudona mūro siena ilgąlaik namie.

 


Bastūnas

Tuoj už Vankuverio
prasideda miškas,
prasideda niekas,
prasideda, mes skrendam virš.

Viskas šiaurietiška, kaip tau ir tinka,
vienas druskos grūdas tikučiui7,
odinis maišelis, galbūt
juodajam parakui, prieskoniams, tabakui.

Kas prasideda, tam nėra galo,
dūmas iš Bohemijos miško,
žiūronas,
menka žmonių.

 


Pranešimas iš sanatorijos

Savo vandens dar neišgėriau,
ir net neketinu.
Geležinkelio stoties rekonstrukcija
verčia galvot apie ateitį,
vėl pažadina many įsiūtį.

Spygliuočių ozonas, kraujo tyrimai,
gydytojų įtarumas.
Gamta –
viena iš neigimo formų.
Eilėraščiai gydymo kurso žurnale
– geriau.

Versta iš: Eich G. GEDICHTE. – Suhrkamp: Verlag, 1994

1 Raymondas Chandleris (1888–1959), Dashiellis Hammettas (1894–1961) – žymūs detektyvų rašytojai.
2 Hartas Crane’as (1899–1932) – vienas žymiausių XX a. amerikiečių poetų. 1932 m. gavęs stipendiją išvyko į Meksiką rašyti poemos. Grįždamas laivu atgal, nusigėrė, sukėlė muštynes ir įšoko į Meksikos įlankos vandenis.
3 Paleozojaus eros periodas. Per šį laikotarpį žuvims išsivystė kojos ir jos išropojo į sausumą kaip amfibijos.
4 Paleozojaus eros pradžia. Per tą laikotarpį atsirado ypač daug gyvybės rūšių.
5 Per paleozojaus eros III periodą susidarė uolienų sistema.
6 Viljamas Kentas (1685–1788) – peizažinių parkų pradininkas Anglijoje ir visoje Europoje. Šiuo stiliumi rekonstravo žymiausius Anglijos renesansinius ir barokinius parkus.
7 Stibynuočių šeimos paukštis. Peri pelkėse, raistuose, miškingų upelių, ežerų pakrantėse, minta bestuburiais.

Gytis Norvilas. Išplėšti puslapiai iš „Entropijos sezono“

2026 m. Nr. 2 / žvilgsnis palenda po horizonto oda, po Antakalnio kalvų gaurais. juose šokinėja laiko blusos. ten miestiečiai už pavadėlių vedžioja šunis ir vienatvę

Mantas Balakauskas. Kartūs magiškojo realizmo krienai

2024 m. Nr. 11 / Gytis Norvilas. Požemių paukščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. – 184 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2021 m. Nr. 2 / jau rudeniop skendo sodas, obelys įsibridusios į vandenį nusiplovė rankas ir kojas. ir iš kur tokie ryškūs kraujo ratilai, ir iš kur? obuoliai plūduriavo ir vartėsi iš krantų išėjusioje visatoje, o mano akys dangaus ertmėse…

Kultūrinė spauda: alternatyva ir lėtas laikas

Kalbasi kultūros leidinių redaktoriai: Monika Krikštopaitytė, Erika Drungytė, Gytis Norvilas, Giedrė Kazlauskaitė, Neringa Černiauskaitė, Antanas Šimkus

Gytis Norvilas: „Esu gyvybės ir aistros pusėje“

2017 m. Nr. 11 / 2017 metų Jotvingių premijos laureatas, poetas, eseistas, „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas atsako į Gedimino Kajėno klausimus. / Pirmiausia sveikinu…

Dovilė Kuzminskaitė. Gilyn

2017 m. Nr. 10 / Gytis Norvilas. Grimzdimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 111 p.

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 4 / iš burnos išneria dylančio mėnulio kajakas
jame sėdi vaikas degančia gerkle
kurį maitinau savo sapnais
į jūrą tįsta raudona seilė

Gytis Norvilas: „Metafora – apsauga nuo beprotybės“

2014 m. Nr. 10 / Poetas Gytis Norvilas atsako į Romo Daugirdo klausimus / – Dalis poetų mėgina save racionalizuoti – paaiškinti, kas juos padarė tokius, kokie dabar yra. Gal ir Tu galėtum pateikti savo tapsmo versiją. Ir asmenybinio, ir kūrybinio.

Gytis Norvilas. Eilėraščiai

2014 m. Nr. 5–6 / miesto pakrašty, Antakalny, prie upės, tuščiam kely ant blizgančio
asfalto, rytą mano akyse raitėsi katinas, matyt, ką tik numuštas

Elžbieta Banytė. Proziškas tekstas apie poezijos almanachą

2013 m. Nr. 10 / Poezijos pavasaris 2013. Sudarytojai – Antanas Šimkus, Gytis Norvilas, Benediktas Januševičius. – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2013. – 248 p. Dailininkas – Tomas Mrazauskas.

Martyna Bražiūnaitė. Besisukantis poezijos vilkelis

2013 m. Nr. 4 / Gytis Norvilas. Išlydžių zonos. – Kaunas: Kitos knygos, 2012. – 80 p.

Friederike Mayröcker. Eilėraščiai

2011 m. Nr. 6 / Iš vokiečių k. vertė Gytis Norvilas / Friederike Mayröcker (g. 1924) – žymiausia austrų poetė. Yra parašiusi ir romanų, apsakymų, pjesių, knygų vaikams. Jos bibliografijoje kone devyniasdešimt knygų.