literatūros žurnalas

Joe Eliott. Eilėraščiai

2012 m. Nr. 2

Iš anglų k. vertė Julius Keleras

Amerikiečių poetas Joe Eliottas gimė 1959 metais. 1982-aisiais baigė Jeilo universitetą. Daugelį metų dirbo korepetitoriumi ir spaustuvininku. Šiuo metu dėsto anglų kalbą vienoje Bruklino (Niujorkas) vidurinėje mokykloje. Išleido dešimt poezijos knygų, kurių paskutinioji – „Namų darbai“ – pasirodė pernai. Jo poezijos šerdimi galima būtų pavadinti visai modernybei būdingą skepticizmą, tačiau J. Eliotto abejonė nėra absoliuti, ji lanksti ir pulsuojanti. Poetas kviečia pabėgti atgal į pasaulį, kuriame daugybė skirtingų vienišų balsų, ir jie „visi neišvengiamai yra tavo“.

 

 

Prieš keletą metų

Prieš keletą metų
apsirengiau
Halovynui
kaip mano velionis tėvas.

Apsivilkau smokingą
ir išdidinau
vieną fotografiją,
kur jis su smokingu,
priklijavau jo nuplikusią galvą,
jo didelę išsižiojusią burną,
jo kreivus dantis,
jo gyvas akis,

jo geraširdišką veidą
prie popierinės lėkštės,
išpjoviau joje skyles
ir pasidariau kaukę.

Šiek tiek trikdė,
kad jo veidas
truputį per didelis
ir nugręžtas į kairę,

tačiau, kas buvo baisiau –
aš žinojau, kad
žmonės, kuriuos mes sutiksim
per „trick-or-treat“,

neabejotinai domėsis
mano kostiumu,
ir turėsiu jiems atsakyt:
„Aš esu mano miręs tėvas“,

tarsi tai būtų ištrauka
iš kokio performanso,
tarsi mano emocinis gyvenimas
būtų taip pristatytas,

nušviestas, norint kažką ištirti
ir šaltakraujiškai
užminuoti
jį dėl ironijos,

nors iš tikrųjų aš visada
pasigedau, pasigendu tėvo,
tokio, koks jis man
visada buvo –

slapukaujantis, erzinantis,
išsisukinėjantis,
vengiantis žiūrėt į akis,
provokuojantis,

rodantis pavyzdį man,
kaip juokaut,
kai vieną po kitos
patiri nelaimes.

 

 

Nostalgija

Nors
mūsų teleskopai

priartina daugybę
tūkstančių kartų,

net ir arčiausia
planeta yra taip

toli, kad
pats didžiausias

pasauly iš jų
neparodytų

ten mums
jokios gyvybės,

net ir įsivaizduojant,
kad ji ten yra.

 

 

Patarimų automatas (mašina)

Neprisirišk prie ateities.
Nesirūpink tuo, kas įrašyta

padarytinų darbų sąraše.
Negalvok, kad reikia keltis

ir ką nors daryti.
Negalvok, kad reiks išeiti.

Nustok mylėjęs mirtį. Paleisk
iš glėbio savo paties išnykimą.

Nustok dulkinti trūnėsius. Nustok
kaišioti pimpalą į savo

iliuzijų lavoną. Nustok kaip pamišęs
pumpuoti savo baimių kiaurymėn.

Nustok mėginti išeiti.
Tęsk. Ir pirmyn.

 

 

Visada mylim

o daiktai,
kuriuos mylim
pasako mums,
kas mes esam

o daiktai,
kurių nekenčiam,
taipgi yra daiktai,
kuriuos mylim

bet šiuo atveju
nekenčiam, ir šitaip
jie irgi pasako mums,
kas esam

 

 

Katekizmas

Ar žvirbliai dabar čirškia? Taip.
Ar aš ruošiu, blizginu indus ruošdamasis šventei? Taip.
Ar jau esu šventėje? Taip. Ar tie nenorėję ateiti dalyviai,
nepaisant jų nenoro, jau dalyvauja? Taip. Ar tie įniršę
dalyviai, pritvinkę apmaudo ir paniekos, išpampę
nuo savo teisumo ir geismo, irgi jau dalyvauja?
Taip. Ar Begalinė Meilė nusivylus, atstumta arba
nustebinta tokiais erzuliais? Ne. Ar Jis arba Ji
apibūdina juos kaip smerktinus ar neteisius? Ne. Jis arba Ji
laukia, kol jie pabaigs, todėl tau to daryt nereikia.
Ar aš jau tikrai šventėje? Taip. Kaip minėjau,
apie laukimą nėra nė kalbos. Ar gali laimėti ar pralošti
šios šventės metu? Ne, kadangi visi jau susirinkę į šventę.
Bet jeigu nori, mėgink, laimėk ar pralošk.
Ar tai mano prabundančių vaikų garsai? Taip.
Ar tos mano mintys vyksta mano galvoj? Taip,
jos visad gali ten būti. Ar iš tikrųjų aš nuolat jas
pergalvoju? Taip. Ar mano apgailėtinas būvis atsirado
dėl to, kad tikėjau jas esant šventės dalim? Taip. Antraeilis,
menkas nukrypimas, galbūt, bet neabejotinai dalis
visuotinės šventės. Ar atidaryta nešildytų pupelių skardinė,
šaukštais iškabinta šoninėj gatvelėj, irgi yra šventės
dalis? Taip. Ar sukimas ratas po rato kvartale, ieškant,
kur pastatyt mašiną, irgi yra? O ėjimas į darbą?
Taip. O važiavimas metro? Taip. O prabudimas
ir gulimas miegot? Žinoma. O kažin – gili frustracija
ir absoliutus pralaimėjimas? Be abejonės. Mirtis? Taip.
Sėdėjimas ant sofos ir žiūrėjimas TV? Akivaizdu.
Ar bandymas papasakoti sudėtingą tiesą irgi šventės dalis?
Taip, didelė dalis. O melas, kaipgi jis? Neabejotina.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 5–6 / reikia stropiai saugoti širdį –
su metais ji tik šiurkštėja –
o aš taip nieko ir nesužinojau apie šilkmedį

Mantas Tamošaitis. Apie nesibaigiančių pralaimėjimų šlovę vertime

2023 m. Nr. 2 / Apžvalgoje aptariamos šios knygos: Richard Brautigan „Tabletė versus katastrofa Springhilo šachtoje“, Paul Celan „Kalbos grotos“, Ted Hughes „Varnas“ ir Ene Mihkelson „Bokštas“.

Viktorija Daujotytė. Eilėraščių nuorodos

2023 m. Nr. 1 / Julius Keleras. Virtuvėlė pilna Ukmergės. – Vilnius: 58 sapnai, 2022. – 97 p. Knygos dailininkė – Vanda Padimanskaitė.

Ramūnas Čičelis. Poezijos ir fotografijos bendrystė

2021 m. Nr. 5–6 / Julius Keleras. Nepaliekantis miestas. – Vilnius: Homo liber, 2020. – 152 p. Knygos dailininkė – Vanda Padimanskaitė.

Vadim Mesiac. Dėdulė Džo. Romanas su Brodskiu

2021 m. Nr. 3 / Iš rusų k. vertė Julius Keleras / Vadimas Mesiacas, pasak kritikų, vienas talentingiausių ir energingiausių naujosios kartos rusų rašytojų, poetas, prozininkas, leidėjas, gimė 1964 m. Tomske.

Julius Keleras. Keturios novelės

2020 m. Nr. 7 / Jis nespėjo: kol žvalgėsi ir rausėsi kišenėse, nuogąstaudamas, ar tik nebus palikęs darbe ant stalo po popieriais namų raktų, autobusas nuvažiavo. Dar pamatė, kaip vairuotojas skubom žvilgtelėjo į jį – senas, praplikęs, gunktelėjęs…

Julius Keleras. Eilėraščiai

2018 m. Nr. 2 / pieštukai pilni eilėraščių, klavišai pilni Mozarto, drugeliai pilni pievų, tavo akys pilnos manęs laiptinės pilnos girtuoklių, butelių duženų, nuosėdų…

Julius Keleras. Eilėraščiai

2016 m. Nr. 11 / kregždutės. …tarp tamsos ir nuovargio slypi žemynas – laukinis, dar nematytas, pilnas aistrų, neapšviestas pusiaunakčio lempų, nematęs drugelių, byrėjusių tau į skreitą, nekalbant apie kregždutes…

Dovilė Kuzminskaitė. Apie sraigių kvapą ir kitas subtilybes

2015 m. Nr. 8–9 / Julius Keleras. Erškėtuogės kopose. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 78 p.

Julius Keleras. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 7 / mokytis žengti kandies žingsniu
per knygas, įsiklausant
į kiekvieną, net atsiliekančią
raidę, mokytis, netgi išmokti
sau pasakyti – esu neteisus,
nesugebėjau

„Metų“ anketa. Vytautas Čepas, Julius Keleras

2015 m. Nr. 1 / Į „Metų“ anketą atsako Vytautas Čepas ir Julius Keleras / 1. Įpusėjo antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dvidešimtmetis. Kaip apibudintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje? Ko­kiuose lietuvių autorių kuriniuose…

Andrej Bauman. Pokalbis

2014 m. Nr. 10 / Iš rusų k. vertė Julius Keleras / Andrejus Baumanas gimė 1976 m. Leningrade. 1988 m., baigęs Sankt Peterburgo universitą, tapo diplomuotu filosofu. Yra įtakingo literatūrinio žurnalo „Projekt Baltija“ redaktorius.