Sigurður Pálsson. Eilėraščiai
2016 m. Nr. 5–6
Iš islandų k. vertė Jurgita Marija Abraitytė
Poetas, prozininkas ir dramaturgas Sigurðuras Pálssonas (Sigurduras Paulsonas) gimė 1948 m. Skinastadure, Islandijoje. Paryžiuje studijavo prancūzų kalbą, Sorbonos universitete – dramaturgiją ir literatūrą. Conservatoire Libre du Cinéma Français baigė filmų režisavimo studijas. 1975–2012 m. išleido penkiolika poezijos knygų. Poezija versta į daugiau nei dvidešimt kalbų. S. Pálssonas parašė ir vienuolika pjesių teatrui, išleido tris romanus. Kūryba įvertinta ne viena Islandijos literatūros premija, rašytojas yra pelnęs tarptautinių apdovanojimų.
Šiuo metu poetas gyvena ir dirba Reikjavike.
Poezijos eilutės šokis
I
Vėjai ir debesys
visi laisvi
toje pačioje vietoje
Paukščiai nepalieka žymių
dangaus skliaute
Vėjai ir debesys
ir ištemptos gijos
Dainų gijos minčių gijos
eilėraščių gijos
Paukščiai lesa Dievo dovanas
nesupranta apie kokį čia badą
kalba visi
Keturios sienos
Jei nebūčiau rūsy
tikriausiai pro langą matyčiau stogus
O dabar tematau žmonių kojas
čia viduj – keturios sienos
Kitapus durų šnabždasi
šios pasalūnės
girdžiu prislopintą juoką
Prisimenu kaip išvydau jas pro pravertas duris
rimtomis minomis besikeičiančias drabužiais
Atsargiai išeinu į koridorių
jų jau nebėra
Tik noriu joms pasakyti
kad labai pasiilgau
Kad labai pasiilgau rūsio
ir namų stogų
visų tų nepastatytų
namų
Pėdos sniege
Ketinu
pasakyti
viską!
Štai ten pėdos
jos išnyksta
sniegas išnyksta
Bet pėdos vis dar ten
atmintyje
kuri išnyksta
O ketinau
pasakyti
viską…
Vaiduokliai
Na žinoma, jie visados darbuojasi
tik nustatytu laiku
tie storžieviai
tie melo didmeistriai
Visi tie vaiduokliai
klaidinantys
žeminantys
Ir labai daug jėgų ir laiko
gali prireikti
jiems perkalbėti
Balius rūke
VII
Kriauklės ošimas
silpnutis kriauklės ošimas
Vis tiek
vis tiek
vis tiek
pakartoja
viską, kas pasakyta
Visa gyvenimo istorija
šiame ošime
kuris niekados nesiliaus
Prie upės ir krantų
VII
Prabyla bambukinė fleita
penki penki penki
sako ji
Bambukas linksta
bet niekad nelūžta
Vėjyje linksta bambukas
jo švilpesys aiškiai kalba:
penki penki penki
sako fleita
Spalvos
VI
Sako, kad tryliktame aukšte
auga pienmedis
Iš ten ateina vaikai
kurie žaidžia lifte
Jų džiugesys
keliones liftu
paverčia neįkainojamomis
Ir skubina saugoti tai
ko neįmanoma saugoti
Bandyti
Norėti
Bet to neįmanoma saugoti
Neįmanoma
NEĮMANOMA
šiame dvylikos aukštų name.
Poezijos galių šaltinis
Niekad nepaklūsta nurodymams
staiga ištrykšta
išsiveržia
tiesiai iš uolų
iš samanomis apaugusių uolų
Ištrykšta neperspėjęs
vidury sakinio
vidury salės grindų
vidury gatvės
Ištrykšta
iš užsimerkusių akių
kurios atsimerkia
ir mato
visas naujų stebuklų
esmes
Moko mus gilaus džiaugsmo
švento džiaugsmo
Skaudaus šilto
virpančio
džiaugsmo
Lovos kraštas
Visi sėdi prie krašto
priešais jį
prie stalo, o gal teisingiau lovos
taip, prie lovos sėdi ir žiūri
bejėgiai
Sėdi bejėgiai prie lovos krašto
ten, kur ji nematoma
akla ir nesustabdoma
dirba savo darbą
Sėdi visi prie lovos krašto
sėdi prie stalo
bejėgiai
žiūri į tą, kurs guli
ir merdi
bejėgis
Visi žiūri į tą
nematomą
aklą
ir nesustabdomą
dirbančią savo darbą