Juozas Šikšnelis. Ir Klaipėdoje – Poezijos pavasaris

1997 m. Nr. 7

Pamaryje vėluoja nė tik pavasaris, bet ir poezijos paukštė. Metropolijoje ji buvo paleista gegužės 26 d., o Klaipėdoje vyriausiojo vietinių raštininkų vado dekretu – gegužės 28 d.

Poezijos pavasario organizatoriai: LRS Klaipėdos skyrius, Apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, miesto Kultūros skyrius – konservatyvūs iš prigimties, todėl ir Poezijos pavasario-97 renginiai visą laiką vyksta pagal panašų scenarijų. Keičiasi tik datos ir poetai.

Tad ir šiemet: viskas prasidėjo jaukiame Laikrodžių muziejaus kiemelyje jaunųjų poetų skaitymais. Moksleiviai ir studentai, remiami skaitovų, tarsi norėdami užsitikrinti vietą po saule, rungtyniavo išsijuosę. Tarp jų buvo ir žinomesnių: A. Dočkus, I. Pliuškytė, M. Valiukas.

Antrajame vakare, vykusiame I. Simonaitytės bibliotekos Muzikos skyriuje, rungėsi Žemaitijos rašytojų bendrijos eiliuotojai O. Dovidavičiūtė-Pučenia iš Juodkrantės, J. Marcinkus, A. J. Navickas bei D. Girdenytė, išgirdome ir Šilutiškės D. Žibaitienės bei telšiškės N. Jankauskaitės posmus.

Trečiasis, svečių, vakaras: vyko vėlgi viešojoje bibliotekoje. Kad svečiai Leons Briedis su žmona Marija Makavej, rašančia gimtąja rumunų bei latvių; kalbomis, jaukiau jaustųsi, jiems talkino vietiniai N. Kepenienė, G. Grajauskas. A. J. Navickas.

Baigiamasis vakaras vėl sugrįžo į pradžią – Laikrodžių muziejaus kiemelį, kur prie vietinių poetų S. Poškaus, J. Kantauto, N. Kepenienės. V. Brenciaus, G. Grajausko prisijungė gausus desantas iš Vilniaus bei tolimesnių pasviečių: V. Reimeris. A. Baltakis, V. Kukulas,J. Sučylaitė, S. Lygutaitė-Bucevičienė, J. Jakentaitė, jau minėti latvių poetai L. ir M. Briedžiai, viešnia iš Australijos L. Šimkutė, poetas iš Suvalkų S. Birgelis.

Paskutinė payvasario diena buvo vasariška, tad skaitančių, ir klausančių nuotaika prie poezijos pritiko.

Juozas Šikšnelis. Trys novelės

2022 m. Nr. 7 / Pokalbis baigėsi netikėtai, pašnekovas net neatsisveikinęs pakilo ir nuėjo sau lyg niekur nieko. Nenukritau į oro duobę, likau sėdėti ant sūpynių kaip sėdėjęs. Iki šiol nenukritau, tik akmenuką jau pakeičiau, anas buvo sugėręs ne vieną…

Vytautas Martinkus. Istorinės ironijos trileris

2020 m. Nr. 5–6 / Juozas Šikšnelis. Praeities dulkės – mirties šešėliai. – Vilnius: Homo liber, 2019. – 304 p. Knygos dailininkė – Inga Gilė.

Juozas Šikšnelis: „Pasaulis dar skaitys lietuvių rašytojus“

2015 m. Nr. 8–9 / Rašytojas Juozas Šikšnelis atsako į Vytauto Čepo klausimus / Psichologai yra sugalvoję daugybę žmogaus kūrybiškumą aiškinančių teorijų. Kodėl žmogus kuria, kas jį verčia savaites sėdėti prie rašomojo stalo, molberto, fortepijono?

Ramūnas Čičelis. Istorija ir moteris – tai mirtis

2010 m. Nr. 8–9 / Juozas Šikšnelis. Mirties varos: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. – 319 p.

Juozas Šikšnelis. Kasdienybės skutinėjimai

2010 m. Nr. 2 / Kasdienybės luobo nenuskusi nė su plačiai reklamuojamu Gillet Blue II su dviguba apsauga, nes jis priskretęs, – šis žodis atėjęs iš amžių glūdumų, kai žmonės nežinojo chemijos – nepakeičiamos pagalbininkės ūkyje ir kasdieniniame gyvenime.

Juozas Šikšnelis. Šventė Klaipėdoje

1995 m. Nr. 7 / Poezijos pavasario paukštė į vakarų Lietuvos pakrantę atskrido visą savaitę vėluodama. Poezijos maratonas prasidėjo gegužės 31 d. Laikrodžių muziejaus kiemelyje.