Marija Macijauskienė. Eilėraščiai

2007 m. Nr. 2

*

Alkani paukščiai
Graižo orą,
Ieškodami grūdo
Mirčiai perkalbėti.

1. 1. 2006. VII. 20

 

*

Už to tilto, o gal akivaro
Yra rasakilių sala,
Kur ramu kaip bažnyčioj
Per Pakylėjimą,
Ir gali paduoti Dievui
Savo darbus.

1. 1. 2006. VII. 2

 

*

Tas žygis visai nualina,
Kad jauties tarsi paskutinis
Lietaus lašas, kabantis ant radastos žiedo,
Nes neturi jėgų nukristi ant žemės
Ir ją prikelti.

2006, kovas

 

*

Ant kiekvienos kopos
Po žiburį.
Ant kiekvienos kalvos
Po spragsinčią balaną.
Ties kiekviena kryžkele
stovi vėlės. –

Kada sugrįš tie paklydėliai
Iš visų pasviečių.

1. 1. 1. 2006. IX. 17/18

 

*

Dukra mano,
Mylimoji mano,
Nežinau, ką Viešpats
Tau paskyrė…
Gal iškilsi medeliu
Į dangų ir pirmas
Paukštelis, nutūpęs
Ant Tavo liaunų šakų,
Giedos
Prisikėlimą?!

1. 1. 1. 1. 2006. IX. 2

 

Praeitis… nuskrido?!

Undinės – pradalgių daužėjos
Pavakarėj, kai nugula rūkai,
Įšokusios į upės glėbį
Ir atsikračiusios nuovargio sūraus,
Paskelbia karą.
Nuo rankų mostų
Skyla erdvės
Ir kibirkščiuoja
Juokas ir purslai.
Paskui, pavirtę laumžirgiais,
Pažyra lyg prakiurus piniginė
Ant pavėsingo kranto.

1. 1. 1. 2006. X. 6