Jonas Liniauskas. Žodis

2011 m. Nr. 4

In memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16

Justinui Marcinkevičiui

Sausos ašaros krenta kaip dulkės
Ir dangūs atveria duobę,
O smiltys šnabžda – jau gulkis,
Tau žemėje – atiduota.

Jau tėvo rugiai tavęs laukia
Ir baltas tėviškės namas,
Suartas Tėvynės laukas,
Dangus dabar tavo gyvenimas.

Nešei tautos sunkią meilę
Kaip kryžių sau užsidėjęs,
Ir sekėme paskui bailiai,
Tikėjom – neįtikėję.

Bet žinom dabar, Tu – Žodis,
Kurį savyje išgirdom,
Išmokei žemė raudoti,
Lietuvą dėtis į širdį.

2011 m. vasario 16 d.

Valentinas Sventickas. Iš Justino Marcinkevičiaus jaunų dienų

2024 m. Nr. 2 / Skaitau jauno Justino Marcinkevičiaus laiškus (nuo 1949 09 11, daugiausiai iki 1953 m.), mokyklos metų dienoraštį (nuo 1947 06 16 iki gruodžio 7 d.), gimnazisto ir studento eiliavimus (nuo 1946 10 11 iki 1951 03 27).

Viktorija Daujotytė. Atsiminti, kol įmanoma

2018 m. Nr. 3 / Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename. Sudarė Valentinas Sventickas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 469 p.

Viktorija Daujotytė. Maironis ir Justinas Marcinkevičius

2016 m. Nr. 2 / Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra.

Justinas Marcinkevičius. Nespausdinti eilėraščiai

2015 m. Nr. 3 / Nesugalvotas gyvenimas! jis visados prieš akis
striksi ir šokinėja lyg būtų baltas ėriukas
pirmą sykį išleistas (ištrūkęs) į šviežią pavasario pievą

Valentinas Sventickas. Apie Justino Marcinkevičiaus rankraščius

2014 m. Nr. 7 / okių leidimų sau pažaisti, kryptelėti, nieko pikantiško. Jokių „naudingų iškasenų“ asmenybės dekonstrukcijos ženklų kasinėtojams, nūnai keliantiems pasišiaušusias galvas. Nebent vaistų aprašai. Nebent žinia, kad yra išplėštų puslapių.

Donata Mitaitė. Apie poetą ir jo advokatą

2012 m. Nr. 5–6 / Valentinas Sventickas. Apie Justiną Marcinkevičių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

Justinas Marcinkevičius. Labą vakarą visiems

2011 m. Nr. 4 / Paskutinė poeto Justino Marcinkevičiaus kalba, pasakyta 2010 m. lapkričio 23 d. Mokslų akademijos salėje visuomeniniame diskusijų forume „Tauta, piliečiai, valstybė“ / Šiandieninio pokalbio organizatoriai suformulavo savo pagrindinį ir, galima tarti, vienareikšmį klausimą:

Gabrielius Žemkalnis. Neatsisveikinant

2011 m. Nr. 4 / In memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16 / Kuo skiriasi didis poetas nuo eilinio žmogaus, nuo manęs? Poetas pasako tai, kai kitas žmogus nori, bet nesugeba pasakyti „Pargriuvo, nešdamas dangų.“

Viktorija Daujotytė. Koks ilgas amžinatilsis tie „Metai“!

2011 m. Nr. 4 / ln memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16 / Ištariu eilutę iš Justino Marcinkevičiaus triptiko „Žiūrėjimas į Lietuvą“: žiūrėjimas iš toli, iš arti ir „Iš Tolminkiemio“

Justinas Marcinkevičius. Iš natūros

2010 m. Nr. 3 / kalba saugo ir gina
pasakau: gryčia asla stalas
nežinau ką daryti su durimis

Jūratė Sprindytė. Aukštojo stiliaus sumuojanti knyga

2009 m. Nr. 10 / Justinas Marcinkevičius. Pažadėtoji žemė. Užrašai, pokalbiai, straipsniai, kalbos. 1988–2008. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 520 p.

Jonas Liniauskas. Žodis

In memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16

Valentinas Sventickas. Iš Justino Marcinkevičiaus jaunų dienų

2024 m. Nr. 2 / Skaitau jauno Justino Marcinkevičiaus laiškus (nuo 1949 09 11, daugiausiai iki 1953 m.), mokyklos metų dienoraštį (nuo 1947 06 16 iki gruodžio 7 d.), gimnazisto ir studento eiliavimus (nuo 1946 10 11 iki 1951 03 27).

Viktorija Daujotytė. Atsiminti, kol įmanoma

2018 m. Nr. 3 / Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename. Sudarė Valentinas Sventickas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 469 p.

Viktorija Daujotytė. Maironis ir Justinas Marcinkevičius

2016 m. Nr. 2 / Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra.

Justinas Marcinkevičius. Nespausdinti eilėraščiai

2015 m. Nr. 3 / Nesugalvotas gyvenimas! jis visados prieš akis
striksi ir šokinėja lyg būtų baltas ėriukas
pirmą sykį išleistas (ištrūkęs) į šviežią pavasario pievą

Valentinas Sventickas. Apie Justino Marcinkevičiaus rankraščius

2014 m. Nr. 7 / okių leidimų sau pažaisti, kryptelėti, nieko pikantiško. Jokių „naudingų iškasenų“ asmenybės dekonstrukcijos ženklų kasinėtojams, nūnai keliantiems pasišiaušusias galvas. Nebent vaistų aprašai. Nebent žinia, kad yra išplėštų puslapių.

Donata Mitaitė. Apie poetą ir jo advokatą

2012 m. Nr. 5–6 / Valentinas Sventickas. Apie Justiną Marcinkevičių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

Justinas Marcinkevičius. Labą vakarą visiems

Gabrielius Žemkalnis. Neatsisveikinant

2011 m. Nr. 4 / In memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16 / Kuo skiriasi didis poetas nuo eilinio žmogaus, nuo manęs? Poetas pasako tai, kai kitas žmogus nori, bet nesugeba pasakyti „Pargriuvo, nešdamas dangų.“

Viktorija Daujotytė. Koks ilgas amžinatilsis tie „Metai“!

2011 m. Nr. 4 / ln memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16 / Ištariu eilutę iš Justino Marcinkevičiaus triptiko „Žiūrėjimas į Lietuvą“: žiūrėjimas iš toli, iš arti ir „Iš Tolminkiemio“

Justinas Marcinkevičius. Iš natūros

2010 m. Nr. 3 / kalba saugo ir gina
pasakau: gryčia asla stalas
nežinau ką daryti su durimis

Jūratė Sprindytė. Aukštojo stiliaus sumuojanti knyga

2009 m. Nr. 10 / Justinas Marcinkevičius. Pažadėtoji žemė. Užrašai, pokalbiai, straipsniai, kalbos. 1988–2008. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 520 p.

Justinas Marcinkevičius. Eilėraščiai

2005 m. Nr. 3 / Vingiuodamas, į kalną kilo takas
mažai kieno bevaikštomas. Žolė
lyg vesdama, lyg rodydama kelią,
uždusus bėgo prieš akis, trumpam

Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti naudojame tokias technologijas kaip slapukus.

Jonas Liniauskas. Žodis

In memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16

2024 m. Nr. 2 / Skaitau jauno Justino Marcinkevičiaus laiškus (nuo 1949 09 11, daugiausiai iki 1953 m.), mokyklos metų dienoraštį (nuo 1947 06 16 iki gruodžio 7 d.), gimnazisto ir studento eiliavimus (nuo 1946 10 11 iki 1951 03 27).

2018 m. Nr. 3 / Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename. Sudarė Valentinas Sventickas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 469 p.

2016 m. Nr. 2 / Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra.

2015 m. Nr. 3 / Nesugalvotas gyvenimas! jis visados prieš akis striksi ir šokinėja lyg būtų baltas ėriukas pirmą sykį išleistas (ištrūkęs) į šviežią pavasario pievą

2014 m. Nr. 7 / okių leidimų sau pažaisti, kryptelėti, nieko pikantiško. Jokių „naudingų iškasenų“ asmenybės dekonstrukcijos ženklų kasinėtojams, nūnai keliantiems pasišiaušusias galvas. Nebent vaistų aprašai. Nebent žinia, kad yra išplėštų puslapių.

2012 m. Nr. 5–6 / Valentinas Sventickas. Apie Justiną Marcinkevičių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

2011 m. Nr. 4 / In memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16 / Kuo skiriasi didis poetas nuo eilinio žmogaus, nuo manęs? Poetas pasako tai, kai kitas žmogus nori, bet nesugeba pasakyti „Pargriuvo, nešdamas dangų.“

2011 m. Nr. 4 / ln memoriam. Justinas Marcinkevičius 1930.III.10–2011.II.16 / Ištariu eilutę iš Justino Marcinkevičiaus triptiko „Žiūrėjimas į Lietuvą“: žiūrėjimas iš toli, iš arti ir „Iš Tolminkiemio“

2010 m. Nr. 3 / kalba saugo ir gina pasakau: gryčia asla stalas nežinau ką daryti su durimis

2009 m. Nr. 10 / Justinas Marcinkevičius. Pažadėtoji žemė. Užrašai, pokalbiai, straipsniai, kalbos. 1988–2008. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 520 p.

2005 m. Nr. 3 / Vingiuodamas, į kalną kilo takas mažai kieno bevaikštomas. Žolė lyg vesdama, lyg rodydama kelią, uždusus bėgo prieš akis, trumpam

2015 m. Nr. 3 / Nesugalvotas gyvenimas! jis visados prieš akis
striksi ir šokinėja lyg būtų baltas ėriukas
pirmą sykį išleistas (ištrūkęs) į šviežią pavasario pievą

2010 m. Nr. 3 / kalba saugo ir gina
pasakau: gryčia asla stalas
nežinau ką daryti su durimis

2005 m. Nr. 3 / Vingiuodamas, į kalną kilo takas
mažai kieno bevaikštomas. Žolė
lyg vesdama, lyg rodydama kelią,
uždusus bėgo prieš akis, trumpam