literatūros žurnalas

Janinos Degutytės biografijos kontekstai

2020 06 27

Poetė Janina Degutytė (1928–1990) nebuvo dažnai matoma literatūros renginiuose, vengė seserysčių ir liko išskirtinai individualus, vertinamas balsas, neimitavęs kitų. Todėl daug mitų apie save nesukūrė: apie poetę labiausiai kalba sudėtinga biografija ir santykiai su žmonėmis, kurie visi kaip vienas pripažino, kad su ja buvo galima atvirai kalbėtis.

Poetė pasižymėjo plačiu kultūriniu akiračiu (skaitė ir vertė iš lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų k.), gerai vertino savo tekstus. Tačiau nei jos poezijos tekstų, bei vertimų nuo 1991 m. leidžiamuose „Metuose“ jau nebuvo skelbta. Džiaugiamės galėdami sutalpinti žurnale pasirodžiusius vienus svarbiausių pokalbių ir dokumentinę medžiagą, iki šiol padedančią kalbėti apie Janiną Degutytę. Tikimės, kad vieniems ji daug ką primins, kitiems taps svarbia pažintimi su poete.

Apie Janinos Degutytės biografiją

Janina Degutytė. Nebaigta autobiografija

2003 m. Nr. 7 / Visas mano gyvenimas prasideda nuo septynerių metų. Iki tol viskas išblukę: fragmentai, nuotrupos, nuotaikos. Bet nuo septynerių metų kiekviena diena, kiekviena valanda įbrėžta, įkirsta kaip kirviu širdyje. Joks laikas, jokios laimės jų neužlygins.

Danutė Venclovaitė. Kiekvienas nešame savo kryžių

1998 m. Nr. 7 / Man jos eilėraščiai būdavo tarsi gyva biografija, daugelio žinomų būsenų atspindys. parašyti atvira širdimi ir tokie autentiški, kad visai nesinorėjo narstyti po kaulelį, kaip tai daro kūrybos vertintojai.

Lilijana Bedartaitė-Žukauskienė. Atsiminimai apie Janiną Degutytę

2015 m. Nr. 5–6 / Visas dienas buvau šalia Janinos, tik vakarais grįždavau į namus. Grįždama užeidavau į Katedrą – prašydavau Dievo ištvermės Janinai ir jėgų mums visiems.

Solveiga Daugirdaitė. Atsakymai

1997 m. Nr. 2 / Viktorija Daujotytė. „Klausimai“. Janina Degutytė. „Atsakymai“. – Vilnius: Regnum, 1996 – 72 p.

Apie poetės kūrybos ir biografijos jungtį

„Ne per daugiausia ir taisydavo – ir kad nemėgdavo to daryti, ir to dėl, kad, pasak jos, eilėraštis dažnai jai susiklostydavo mintyse visas iki paskutinės eilutės, belikdavo tik užrašyti, tad, atėjus tam metui, ir skubėdavo jį „pačiupti“, kad nepradingtų. Ne kartą apgailestaudama pasakojo apie koki nors negrįžtamai prapuolusį, nespėtą užfiksuoti ei­lėraštį.“ (D. Venclovaitė)
„Ji, šita mano konkretybė, neapima manęs visos: tada ir keičiasi kodas – aš esu gyva visos gamtos, viso kosmoso ritmu, o manyje vyksta dar ir tai, ko visiškai nevyksta mano konkrečiame gyvenime. Vyksta, ko aš gal ir nesuvokiu, bet tik tada, kai aš kuriu. Tada tarsi ir pereinama į kitą lygmenį. Aukštu tonu – „Aš – gyva gamtos akimirka“ – poetė kalba jau ne kaip privatus asmuo, bet kaip kūrėja, kaip žmogus, akimirką pralenkęs save, virš savęs pakilęs.“ (V. Daujotytė)

Jurgita Žana Raškevičiūtė. Patirties vėrimosi profiliai

2008 m. Nr. 11 / Šio straipsnio tikslas – punktyriškai pasekti patirties vėrimosi, arba artėjimo prie jos, santykio su ja kitimo, profilius. Kalbėdama apie patirties vėrimosi profilius Janinos Degutytės kūryboje, įtraukiu ne vien poetinius, bet ir biografinius tekstus.

Viktorija Daujotytė. Janinos Degutytės poetinių laikysenų atodangos

2004 m. Nr. 10 / Išleidusi pirmąją knygą, J. Degutytė gavo itin daug laiškų, taip pat ir iš Sibiro, iš politinių kalinių tremtinių. Minėjo, kad tremtinių laiškuose buvę rašo­ma, kad jos eilėraščiai priminę Lietuvą, suteikę džiaugsmo, padėję išgyventi.

Polinkis abejoti yra būdas pažinti pasaulį

1997 m. Nr. 5 / Apie poetę Janiną Degutytę, neseniai išleistas knygas „Artumas“ ir „Atsakymai“, taip pat apie kai kurias literatūros problemas su Vilniaus universiteto profesore Viktorija Daujotyte kalbasi Ramunė Kiškytė-Bleizgienė ir Gintaras Bleizgys.

Maironio lietuvių literatūros archyvo nuotrauka

Kiti atsiminimai

Judita Vaičiūnaitė. Žmonės ją labai mylėjo

1998 m. Nr. 7 / Žinojau, kad su ja galima atvirai kalbėti – be baimės, be kaukės. Buvo aišku, kad ji doras žmogus. Nors į literatūrą abi atėjom beveik tuo pačiu metu, neteko jos susitikti nei bendram literatūros vakare, nei Rašytojų sąjungoj.

Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė. Tą besaulį vidudienį…

1998 m. Nr. 7 / Janina Degutytė kalbėdavo nedaug, bet skubotai, ir atrodydavo, kad burnoje žodžiai kliūdami ritasi vienas per kitą – dideli ir apvalūs, kaip ir raidės jos rašysenoje.

Alfonsas Maldonis. Kančioje atsivėrusi

1998 m. Nr. 7 / Janinos Degutytės likimas buvo kaip reta sunkus, dramatiškas, nešykštėjęs visų įmanomų išbandymų. Jos poezija atsivėrė kančioje, bet kaip aukštai. Išdidžiai ir galingai Ji yra iškilusi virš to, kas gyvenime atrodo neįveikiama Ir nepasiekiama.