Janinos Degutytės biografijos kontekstai
2020 06 27
Poetė Janina Degutytė (1928–1990) nebuvo dažnai matoma literatūros renginiuose, vengė seserysčių ir liko išskirtinai individualus, vertinamas balsas, neimitavęs kitų. Todėl daug mitų apie save nesukūrė: apie poetę labiausiai kalba sudėtinga biografija ir santykiai su žmonėmis, kurie visi kaip vienas pripažino, kad su ja buvo galima atvirai kalbėtis.
Poetė pasižymėjo plačiu kultūriniu akiračiu (skaitė ir vertė iš lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų k.), gerai vertino savo tekstus. Tačiau nei jos poezijos tekstų, bei vertimų nuo 1991 m. leidžiamuose „Metuose“ jau nebuvo skelbta. Džiaugiamės galėdami sutalpinti žurnale pasirodžiusius vienus svarbiausių pokalbių ir dokumentinę medžiagą, iki šiol padedančią kalbėti apie Janiną Degutytę. Tikimės, kad vieniems ji daug ką primins, kitiems taps svarbia pažintimi su poete.
Apie Janinos Degutytės biografiją
Apie poetės kūrybos ir biografijos jungtį
„Ne per daugiausia ir taisydavo – ir kad nemėgdavo to daryti, ir to dėl, kad, pasak jos, eilėraštis dažnai jai susiklostydavo mintyse visas iki paskutinės eilutės, belikdavo tik užrašyti, tad, atėjus tam metui, ir skubėdavo jį „pačiupti“, kad nepradingtų. Ne kartą apgailestaudama pasakojo apie koki nors negrįžtamai prapuolusį, nespėtą užfiksuoti eilėraštį.“ (D. Venclovaitė)
„Ji, šita mano konkretybė, neapima manęs visos: tada ir keičiasi kodas – aš esu gyva visos gamtos, viso kosmoso ritmu, o manyje vyksta dar ir tai, ko visiškai nevyksta mano konkrečiame gyvenime. Vyksta, ko aš gal ir nesuvokiu, bet tik tada, kai aš kuriu. Tada tarsi ir pereinama į kitą lygmenį. Aukštu tonu – „Aš – gyva gamtos akimirka“ – poetė kalba jau ne kaip privatus asmuo, bet kaip kūrėja, kaip žmogus, akimirką pralenkęs save, virš savęs pakilęs.“ (V. Daujotytė)
