literatūros žurnalas

Čekų literatūra „Metuose“

2019-ieji – čekų literatūros metai. Šia proga kviečiame pasižvalgyti, kokie į lietuvių kalbą versti čekų tekstai pasirodė „Metuose“. Jūsų dėmesiui per tris žurnalo numerius publikuotas žymusis Milano Kunderos romanas „Nepakeliama būties lengvybė“, aktualiausius ir svarbiausius Vaclavo Havelo postualus talpinantis interviu su Karelu Hviždala bei jo garsusis laiškas Gustavui Husakui, taip pat primename vieną iš Jirži Mareką garsinusių detektyvinių istorijų bei aktualų Karelo Čapeko žaidimą su istorijos ir Biblijos siužetais.
Galbūt tai, kad čekų literatūra nedažnai vieši kultūrinėje spaudoje, liudija esančias vertimų spragas. Taigi šią publikaciją laikome paskata dažniau versti čekų literatūrą ir pasiūlyti leidiniui.

 

Milan Kundera „Nepakeliama būties lengvybė“

Jau 1991 m.  „Metų“ skaitytoja pirmieji galėjo perskaityti visą garsųjį  Milano Kunderos romaną, kuriame per Sabinos ir Tomo meilės istoriją priartėja Prahos pavasario laikai, Nietzsche’s filosofijos sąvokos, Beethoveno muzikos frazės ir atsiskleidžia visos įmanomos žmogiškosios egzistencijos formos.

Milan Kundera. Nepakeliama būties lengvybė

1991 m. Nr. 6 / Tuo metu Tomas dar nežinojo, kokios pavojingos esti metaforos. Metaforomis nepatartina žaisti. Meilė gali užgimti iš vienut vienos metaforos.

Milan Kundera. Nepakeliama būties lengvybė (tęsinys)

1991 m. Nr. 7 / Meilė prasidėjo vėliau: jai pakilo temperatūra, ir jis nebegalėjo išvaryti jos lauk, kaip išvarydavo kitas moteris. Klūpojo prie jos patalo ir įsivaizdavo, kad ją kažkas pasroviui pasiuntė jam kraitelėje. Jau minėjau, jog metaforos pavojingos.

Milan Kundera. Nepakeliama būties lengvybė (pabaiga)

1991 m. Nr. 8 / Vadinasi, estetinis kategoriško pritarimo būčiai idealas yra toks pasaulis, kuriame šūdas paneigtas ir visi elgiasi tarsi jo nė būt nebūtų. Toks estetinis idealas vadinamas kiču.

Vaclavas Havelas „Socialiai pavojingo elemento istorija“, „Laiškas Gustavui Husakui“

1985 metais čekų žurnalistas Karelas Hviždala Vaclavui Havelui pasiūlė knygos-interviu idėją. Tuomet Hviždala gyveno Vakarų Vokietijoje, o Havelas – Prahoje, tad jie negalėjo aplankyti vienas kito. Ši idėja beveik penkiasdešimtmečiui V. Havelui teikė galimybę apmąstyti savo gyvenimą. Šiame interviu prisimenami 1968-ųjų įvykiai, aštuntojo dešimtmečio pilkuma, pogrindinės muzikos grupės „Plastiški visatos žmonės“ narių išlaivasinimo istorija, „Chartijos’77“ atsiradimo aplinkybės, įkalinimo istorijos ir asmenybės pokyčiai.

O garsiajame Havelo laiške publikuojami pagrindiniai kritiški totalitarinės sistemos apmąstymo bruožai.

Vaclav Havel. Socialiai pavojingo elemento istorija

1992 m. Nr. 2 / Ištrauka iš Vaclavo Havelo knygos „Viešosios tvarkos pažeidimas“: To, ką patyriau tą savaitę, niekada neužmiršiu. Aš mačiau, kaip tarybiniai tankai sutriuškino arkadą pagrindinėje aikštėje…

Vaclav Havel. Laiškas Gustavui Husakui

1992 m. Nr. 3 / Iš čekų k. vertė Almis Grybauskas / Publikuojamas garsusis Vaclavo Havelo laiškas Gustavui Husakui

Jirži Marek „Sutikti angelą“

Čekų autorius ir scenaristo Jiržio Mareko (tikr. Josef Jiří Puchwein) detektyvinėse istorijose veriasi Prahos nuodėmių „panoptikumai, turintys užuominų į realias situacijas. Tekstuose su švelniu humoru, per kasdieniškas situacijas akcentuojamas kaltės ir sąžinės konfliktas. Labai populiarūs detektyviniai Boušės ir Broužeko nuotykiai ilgainiui buvo ekranizuoti.

Jirži Marek. Sutikti angelą

2001 m. Nr. 2 / Vertė S. Sabonis / Tai buvo paprastas nuošaly stovintis senas namas Žižkove. Broužekas lipo tamsiais laiptais, kaip visada tvirtu žingsniu, juk reikalas buvo labai paprastas, tik stebino, kad tie žmonės taip kvailai elgiasi.

Karelas Čapekas. Iš „Apokrifų knygos“

Tarpukariu rašytuose K. Čapeko apokrifuose, kurie išėjo tik po autoriaus mirties, savaip dekonstruojami Biblijos, Evangelijos siužetai. Istoriniu ar literatūriniu siužetu sukurtuose pasakojimuose-parabolėse autorius į žinomas situacijas priverčia pažvelgti kitaip, kasdieniškiau, ironiškai ar su humoro jausmu, kuris labiau primena ne senovę, o XX a. Šalia J. Hašeko –  tai vienas žinomiausių Europoje XX a. pirmosios pusės čekų rašytojų.

Karelas Čapekas. Iš „Apokrifų knygos“

1993 m. Nr. 1 / Iš čekų kalbos vertė Vytautas Visockas / Mano didis ir mylimas mokytojau, brangus Aristoteli!
Ilgai, labai ilgai jums nerašiau, bet, kaip žinote, buvau pernelyg užsiėmęs karo reikalais…


panaudotos J. K. van Kyncl, M. Jajic nuotraukos