literatūros žurnalas

Juris Kronbergs. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 4

Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis

Švedijoje gyvenusio latvių poeto, vertėjo Jurio Kronbergo (1946–2020) kūrybinė veikla labai turininga: šešiolika poezijos rinkinių, trys rinktinės, dešimtys latvių poetų knygų vertimų į švedų kalbą, o švedų – į latvių. Poezijos tematika plati – meilė, kalba, tremtis, politiniai įvykiai, absurdo apraiškos. Jo poezija – asociatyvus verlibras. Rašė latvių ir švedų kalbomis. 2008 m. lietuviškai išleistas jo poezijos rinkinys „Vilkas Vienakis“ (vertė Vladas Braziūnas). J. Kronbergas išvertė į švedų kalbą Marcelijaus Martinaičio „Kukučio balades“, sudarė lietuvių poezijos antologiją. 2010 m. apdovanotas „Poezijos pavasario“ premija už vertimus.
Šiai publikacijai eilėraščiai parinkti iš paskutiniųjų J. Kronbergo poezijos rinkinių.

 


* * *

kasdienybė
išties paprasta:
ryte atsikėlus
įtikini save
kad yra prasmė
vakare prieš miegą
vėl įtikini save
kad yra prasmė
visa kita tvarkai sapne

 


* * *

kur turiu aš būti kur šiandien man būti
nejau man nesvarbu kur reikia būti
kaip tai gali būti
ar galėčiau šiandien
šiek tiek nebūti
prašyčiau
rytoj sugrįšiu
kai betvarkės pagirias
išmiegojęs būsiu

 


* * *

nusprendžiau rašyti kriminalinį kūrinį atomazga kas be ko slaptis nė vienas negalės įsivaizduoti kad nyčė galėjo nužudyti dievą kai taip paplitęs suvokimas jog dievas yra tas kuris pirmiausia duoda tik paskui atima gyvybę nustebins dar ir tai kad jis po nyčės mirties už tai gauna atlygį iš katalikų bažnyčios ir nusiperka ištisą salą iš karlo markso kuris pasirodo nuo paskutiniojo viešpatavusio caro jau buvo nusipirkęs gulago archipelagą bet kaip jau sakiau kriminalinės istorijos atomazga yra slaptis pradžia visiems jau seniai žinoma tad tiesiog nebeverta eilinį kartą apie tai kalbėti

 


* * *

aš žiūriu pro langą
ir suprantu
pavasarį
stiklus
reikia plauti
aš žiūriu pro langą
lauke amžinoji žiema

 


* * *

aš pabundu ir nusivelku miegą tarsi marškinius naktinius
maunuosi rytą tarsi kelnes
velkuosi pareigas kaip mėlynus marškinius
praėjusios nakties sapną mena sagos

taip apsirengęs vėl esu pasiruošęs tik nežinau kam
bet nežinia dar ne manasis pasiruošimas
nei didesnis nei mažesnis
pirmiausia reikia išgerti kavos tada bus matyti

kol ją ruošiau
iš mano marškinių ištrūko sagos
ir kiekviena nuriedėjo savo pusėn

 


* * *

kartkartėmis neturiu ką pasakyti
kartkartėmis nesakau nieko

apie viską

 


K
lausimas

Kodėl mes klausiame: kas bus po mirties?
Nejau mirtis tik mirksnis?
Jei taip, kiek tęsiasi ji – sekundę, valandą, savaitę?
Ar nebūtų geriau paklausti: kas bus po gyvenimo?

* * *
rytas
jokio debesėlio
visi nuplaukė su naktim
diena mėlyna kaip jūra
ir žaluma
tarsi fontanas
iš kurio dangus
visą laiką geria

 


(klaida)

aš tenai buvau kai gimiau
          tenai visą gyvenimą buvau 
          net mirties valandą
o kai pastebėjau kad
pats dalyvauju savo atgimime
supratau kad
suklydau

 


* * *

dienos lėtesnės
judesiai lėtesni
akys lėtesnės nuo eilutės prie eilutės
žingsniai lėtesni
kalba lėtesnė
mintys lėtesnės
raštas lėtesnis
pirštai ant pianino klavišų
ant juodųjų ir ant kitų
vis lėtesni
kvėpavimas lėtesnis
lėtasis lėtesnis greitasis lėtesnis
viskas lėtėja
o laikas vis greitesnis ir greitesnis
kaip greitai jis gali eiti
          norėčiau tai žinoti
          tik ne taip greitai

 


Uldis apie senatvę

75-ajam Uldžio Bėrzinio gimtadieniui

I

„Kiek Tu pasakei?“
„Šeši, dešimt ir penki!“
„Gerai, nesvarbu, aš ne matematikas!“
„O kas gi Tu toks esi?“
„Buvęs hipis, po kurio plaukais
nebe tokiais ilgais
žodžiai renkasi pulkais.
Medis, nuo kurio šakų esmė laša.“
„Stravinskis yra pasakęs: aš valgau muziką.
Tu galėtumei sakyti: aš valgau kalbas!
O apie tuos metus…“
„Laiką? Jis dingsta! Išgaruoja!
Skaičiuot metus – kažkas nerimta!
Kaip jau sakiau – aš ne matematikas!“
„Bet knygius! Gal knygius
moka suskaičiuot kalbas
kaip bankininkas valiutą?“
„Etiketės! Fui! Man tinka tik tos,
už kurių alaus, vynelio pilna!“

 


II

Atėjo Uldis, klausia, kiek kainuoja Uldis?
Uldžio nenupirksi, atsakė Uldis.
Uldis išėjo. Atėjo Uldis.
Ar tu esi Uldis? Aš ne
Uldis, aš – Uldis.
Ar tas, kuris išėjo, irgi Uldis?
Nežinau, dar nebuvau atėjęs!
Kiek kartų per dieną Uldis yra Uldis?
Tiek kartų, kiek dienoj Uldžių yra!
Uldis išėjo, o Uldis liko
ten pat bestovįs.
Ir jis mato – išeina Uldis ir vėl sugrįžta.

 


Kai iš miego gilaus…

Kai iš miego gilaus pabudau
vasara jau tolo

kaip vėžys atbulom
į ateitį buvau įropojęs

išorėj lengvesnis
viduje trumpesnis
bet eigastį tęsiu
tarsi nieko nebūtų nutikę

į mane rudens syvai
kartu su saulės sultimis krapnoja

paskutinės vasaros dienos
akiraty debesys apsunkę

dievas stumdo baldus danguje

 


* * *

kada gyvenimas pamiršta tau apie save priminti
kada mirtis jau žino tavo durų kodą

kada amžinybė tau skambina mobiliuoju
kada praamžiuose jau tavo balso nebesigirdi

tada tamsa apsunksta su rytine rasa žolėje
joje tuoj kojų pėdsakus išvysim

skambės juokas nukris duonos trupinėliai
ir paukštukai kaip visada prie jų suskris

Nora Ikstena. Rūrikas

2022 m. Nr. 12 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Nora Ikstena (g. 1969) – viena žymiausių šiuolaikinių latvių rašytojų, šešių romanų, septynių apsakymų rinkinių, septynių biografijų, trijų esė knygų autorė.

Imants Ziedonis. Epifanijos

2021 m. Nr. 11 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Latvių poeto Imanto Zieduonio (1933–2013) poetinės prozos triknygę „Epifanijos“ (1971, 1978, 1994) „World literature forum“ įrašė į penkiasdešimties…

Gundega Repše. Eskizų sąsiuvinis. Šimtas

2021 m. Nr. 11 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Gundega Repšė (g. 1960) – latvių rašytoja, trijų dešimčių apsakymų, romanų, romanų ciklų, esė autorė. Nuo 2010 m. ji aktyviai skatina latvių prozininkus atsigręžti į šalies istoriją.

Vigmantas Butkus. Latvių poezija lietuviškai. Eskizas

2021 m. Nr. 11 / Mintis, kad būtų prasminga apžvelgti mūsų šiaurinių kaimynų poezijos vertimų visumą, kilo skaitant dvi chrestomatiškai solidžias praėjusiame dešimtmetyje pasirodžiusias knygas…

Arvydas Valionis. Laikas kūrėjų biografijose

2020 m. Nr. 5–6 / Birutė Jonuškaitė. Laikas ir likimai. – Vilnius: Homo liber, 2019. – 460 p. Knygos dailininkė – Jūratė Juozėnienė.

Nora Ikstena. Du apsakymai

2019 m. Nr. 3 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Latvių prozininkės Noros Ikstenos (g. 1969) kūrybinį kelią ženklina šešiolika knygų, jos kūriniai versti į anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, estų, lietuvių, danų, švedų ir kitas kalbas.

Bet širdy ši žemė ne svetimšalė. Iš šiuolaikinės latvių poezijos

2018 m. Nr. 2 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / XX a. viduryje Janio Rainio kūrybos vertimų leidyba atvėrė kelius kaimynų poetiniam žodžiui link Lietuvos. Tuo metu kūrybingai dirbo vertėjai…

Georgijus Jefremovas: „Mano likimas – Lietuva“

2017 m. Nr. 8–9 / Poetą, vertėją, dramaturgą Georgijų Jefremovą kalbina Arvydas Valionis / Pretekstas šiam interviu – 2017 m. išleistas Georgijaus Jefremovo poezijos, prozos, dramaturgijos…

Knutas Skujeniekas: „Rašytojo darbas – misija“

2016 m. Nr. 8–9 / „Kai kasdieniai žodžiai nebepadeda, talkon ateina poezija. Poezija kalba savo pačios išrastu ar seniai jau esamu žodžiu, vaizdu, tylos akimirka tarp eilučių. Ir pasako beveik visa, kas svarbiausia“, – taip latvių poetas Knutas Skujeniekas

Atodangos: premijos, R. Barthes’as, J. K. Rowling detektyvai

2016 m. Nr. 1 / O. Vacietis, J. Ruokpelnis ir A. Čakas. Tryliktuoju (ir jau antrąkart) Ojaro Vaciečio literatūros premijos laureatu tapo poetas, eseistas Janis Ruokpelnis. Šis apdovanojimas latvių kūrėjui skirtas už aštuntą lyrikos knygą „Post factum“

Leons Briedis. Eilėraščiai

2015 m. Nr. 7 / Iš latvių k. vertė Arvydas Valionis / Leonas Briedis (Leons Briedis, g. 1949) – latvių poetas, vertėjas. 2015 metais jam paskirta premija už viso gyvenimo nuopelnus plėtojant intelektualinę mintį Latvijoje.

Atodangos: nuo lietuviško „Inostrannaja literatura“ numerio iki M. de Cervanteso

2015 m. Nr. 5–6 / Šių metų sausį buvo pranešta, kad Madrido Literatų rajone esančios Trinitorių bažnyčios kriptoje aptiktos karsto su inicialais „M. C.“ liekanos ir palaikai, kurie kovo mėnesį buvo ekshumuoti.