literatūros žurnalas

Salman Akhtar. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 3

Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis

Salmanas Akhtaras (g. 1946) – žymus indų psichoanalitikas, gyvenantis ir dirbantis JAV, Filadelfijos Jeffersono medicinos koledže, taip pat skaitantis paskaitas įvairiose šalyse ne tik apie psichiatriją ir žmogaus elgesį, bet ir apie poeziją. Jis rašo eilėraščius anglų ir urdų kalbomis, yra išleidęs per dešimtį poezijos rinkinių ir per dvidešimt knygų apie psichologiją. 2019 m. rugpjūtį Lietuvos psichoanalizės draugijos kvietimu jis skaitė paskaitas Vilniuje. Po jų diskutavome ir kartu skaitėme eiles. Galbūt šiuose eilėraščiuose įmanoma pastebėti jo pagrindinės profesijos pėdsakų, bet jie anaiptol poetinės kūrybos nemenkina – tai tik įrodymas, kokios artimos šios dvi sritys.

Kebli padėtis

Tiesa
tūnojo jame
niūri it inkstų akmuo.
Per stambus, kad perliptų.
Per sunkus, kad nepaisytų.


Miestas šiaurėje

Trys žmonės
išėjo iš savo blyškių namų,
pasakė kelis žodžius ir sušoko
į šalia telkšantį tylos ežerą.

Atvykėlis nutarė
aplankyti juos kitąmet
su nesišypsančia žuvimi rankoje.


Vandens kūdikis

O kartą
jis įkrito į seno šulinio atmintį
prie senosios mečetės.
Skendo, plaukė ir plūduriavo
tuo pat metu.
Jis tapo vandens kūdikiu.
Vėl.


Skystas Demonas

Skystas Demonas,
kartais raudonas, kartais geltonas, kartais bespalvis
dieną ir naktį perdarinėjo žmogų
atsidėjęs tartum japonų stalius.

Skystas Demonas
rankas jo pavertė elgetos dubenėliu,
jo burną – apversta chimera ant lietvamzdžio,
jo kepenis – sietu,
jo smegenis – prastai iškeptu baklažanu,
šlapimo pūslę – pasprukusiu benamiu berniūkščiu,
jo prozą – medūza,
jo litaniją – besparne papūga,
visą jo būtį – sudriskusia savigraužos antklode.

Skystas Demonas
vis kvietė žmogų į Dvasių Namus,
ir šis neįstengė nustoti ten vaikščioti.


Kišenė pilna pagarbos

(Po susitikimo su latvių poetu Uldžiu Bėrziniu
2017 m. gegužės 20 d.)

Pusiau Lyras, pusiau Hemingvėjus.
Trys dangūs virš smalsių klausytojų sielų.
Jo balsas kylantis, krintantis, lūžtantis ir nutylantis,
keliantis lengvą krizenimą ir gumulą gerklėse,
nepasitikėjimo šnabždesį, malonumo šūksnius, palengvėjimo atodūsius.
Akimirką – neramus vandenynas, pašėlęs, putojantis,
kitą – lobis ne vietoje, aimana sielvartinga.
Suglamžytas lapas, ant vėjo pečių
nuskriejantis iš akių.
Ir stebuklingai sugrįžtantis, ir nusileidžiantis
ant delno širdies atgniaužto.


Klausimas

Mano džipas
(skubant važiuodamas atbulas)
aptaškė bedievišku pilku purvu
mažytės našlaitės veidą
prie kelio.

Sakyk,
o švelnios gėlelės ir mano bešaknio džipo
Kūrėjau,
kaip ištaisyti šią skriaudą?


Atsakas

Kai tas gražiai apsirengęs prekeivis iš Basros,
– tas pats, kuris turi septynis kupranugarius ir trisdešimt ožkų,
trečią kartą pasiūlė man
nuodingų alyvų,
norėjosi juoktis iš jo kvailo užsispyrimo.

Bet aš užrikau ant to apgailėtinų prekių stumdytojo,
ant jo kėslų paspęsti dar vienas pinkles,
jo bandymo išsitraukti peilį iš savo sielos
ir įbesti į manąją.


Ne kaip Nojui

Rudakis ištikimybės skalikas,
papūga, gerai žinojusi nesanti karveliu,
trisdešimt ištvermės kupranugarių,
dvi išpuikimo katės,
senstantis vienatvės vėžlys –
tai viskas, ko reikia poeto žvėrynui.


Rašalo dėmė

Kai drugelis nutūpė ant uolos,
ši nesujudėjo nė kiek,
bet pamišėlis, tai regėjęs,
kampą pagavo vis tiek.


Alchemija

Kas rytą
mesk saują šešėlių
į dienos ežerą.

Stebėk, kaip jie plūduriuoja.
Žiūrėk, ar kuris pavirs į lotoso žiedą
ar valtį.


Įžvalga

Išsiskyrimas su tavimi
šį kartą
parodė man
su žiauriu beždžionės atvirumu,
kaip mes iš tiesų susilieję.

Du lašai giliai vandenyne.
Neišskiriami.


Priklausomybės simptomai

Kaip priežodžiu tapęs „karštinė ir išbėrimas“
jie mano kraują ir sielą ištiko.

Tie priklausomybės simptomai.

Kaimynai apsimetė, kad nepastebi.
Draugas įpylė dar vyno į mano taurę tikėdamasis, kad išsiduosiu.
Moterys pavydu užsiplieskusios žavesius savo išjungė.

Keliavau į Europą penkis kartus.
Lipau į Akropolį, apkabinau Rodeną Paryžiuje, skaičiau eiles Rygoje.
Išlikau Londone, siurbtelėjau tylos Helsinkyje.

Mano širdis virpėjo tartum karvelis iš senovinių persų pasakų.

Priklaupiau,
pabučiavau Dievo koją
ir tavo.

Versta iš: Salman Akhtar. FRESHNESS OF THE CHILD. New Veron: Arseya Publishing, 2018; SYMPTOMS OF BELONGING. New Veron: Arseya Publishing, 2019.

Dylan Thomas. Baladė apie ilgakojį jauką

2024 m. Nr. 4 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Dylanas Marlais Thomas (1914–1953), gimęs prieš 110 metų, laikomas reikšmingiausiu XX a. Velso poetu, nors rašė angliškai. Gėlų kalbą jis mokėjo…

Kornelijus Platelis. Su Ferdinandu. Eilėraščiai

2023 m. Nr. 7 / Matai, Ferdinandai, tuos kėkštus sode už lango?
Vienas nuo medžio saugo, kitas kažką lesioja
žolėj. Besniegė žiema, minus vienas. Visai kaip mudu.

Kornelijus Platelis. Pavasaris. Kuo čia dėta poezija?

2023 m. Nr. 4 / Saulelė atkopia, svietas bunda, žiemos pramonė bankrutuoja. Negi dėl to vėl imsime aikčioti, kai sėjos metą mūsų žemdirbių akys baisininkės žvelgia į būsimus darbus bei rinkos siūlomą atlygį už juos, kai Ukrainos ūkininkai…

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2022 m. Nr. 2 / Prabėgo kiek laiko, bet viskas lyg ir taip pat:
mes renkamės tiesą ir atmetame melus.
Ir kimbame vienas kitam į gerkles.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2020 m. Nr. 10 / Pakeisiu, ką panorėsi, jei man pasirodys – verta.
Žodžiai iškeičiami it bankuose pinigai.
Net jei manai, kad galiu užkalbėti tikrovę,
nesauvaliauju, daryti to nė nebandau.

Kornelijus Platelis. Netikras miškas

2020 m. Nr. 7 / Ką tuo metu veikė mano išankstiniai įsivaizdavimai? Tikriausiai tą patį – nuolatos sugrąžindavo į miškus ir kas kartas juose paklaidindavo. Arba uždarydavo į karantiną, kai tik galėdavau sau tai leisti.

Ogden Nash. Eilės Camille’io Saint-Saënso „Gyvūnų karnavalui“

2020 m. Nr. 5–6 / Camille’is Saint-Saënsas (1835–1921) sukūrė „Žvėrių karnavalą“, taip mūsuose jis vadinamas, 1886 metais, kaip muzikinį kūrinį vaikams, ir gyvas būdamas leisdavo jį atlikti tik privačiai.

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 4 / Konstravome tokį dangolaivį, / kuriuo turėjome skristi į krikščionišką dangų, / išėjo kiek panašus į bažnyčios bokštą, / tačiau bebaigiant statyti griuvo, dėl ko – nežinia.

Seamus Heaney. Eilėraščiai

2019 m. Nr. 2 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Seamusas Heaneyʼis – airių poetas ir rašytojas iš Dublino, Harvardo ir Oksfordo universitetų profesorius, 1995 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.

Kornelijus Platelis: „Pasaulį mes tik vaizduojamės“

2018 m. Nr. 8-9 / Poetą ir vertėją Kornelijų Platelį kalbino literatūrologas Algis Kalėda. / – Mielas Kornelijau, pirmiausia norėčiau grįžtelėti atgalios, į tuos laikus, kada (kaip man atrodo) dar tik rinkaisi, kristalizavai….

Kornelijus Platelis. Atėjo vasara. Kas dar?

2018 m. Nr. 7 / Atėjo vasara. Kas galėtų paneigti? Nesitikiu, kad tokių atsiras. Tad pirmas teiginys kaip ir teisingas. Tikėkimės, tokie bus ir kiti, jei jų bus. Dienos karštos (dabar, kai rašau). Lauke ir Seime, nepaisant kondicionavimo sistemos….

Kornelijus Platelis. Eilėraščiai

2017 m. Nr. 12 / Pelkių žmonės. Jie pakeitė mitines pelkių būtybes, pasivertė šiekštais, kupstais, akmenim, nugrimzdo akivaruos, baimei tankinant orą, virš jų užsiveriant gelžbetoniniam mąstymui, bet nežuvo. Niekas vėliau durpynuos…